Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Sirvydžio, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo B. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant B. R. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei septynioms paroms, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir gydytis nuo narkomanijos.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 27 d. nutartis, kuria nuteistojo B. R. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. R. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 6 d., apie 11 val., namuose, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė, 0,728 g narkotinės medžiagos – heroino, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti.

B. R. tvirtina, kad policijos pareigūnai, net ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punktu, neturėjo teisės patekti į jo gyvenamąją patalpą, nes nebuvo patikrinta, ar tikrai buvo operatyvinė informacija apie narkotinių medžiagų platinimą, kurios pagrindu jie reikalavo būti įleidžiami į jo būstą. Policijos pareigūnai neteisėtai, nepaisydami BPK 166 straipsnio nuostatų, atliko baudžiamojo proceso įstatyme numatytus duomenų rinkimo veiksmus – B. R. gyvenamojoje patalpoje atliko nesankcionuotą kratą, pažeisdami BPK 145 straipsnio nuostatas. Teismas neįvykdė teisingumo, nes nepatikrino operatyvinės informacijos, o priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neteisėtais būdais gautas narkotines medžiagas nepagrįstai pripažino įrodymais, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo B. R. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų leistinumo, jų vertinimo ir ikiteisminio tyrimo pradžios nustatymo

Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Šioje byloje visi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas B. R., būtent ir buvo tokia tvarka gauti. Kasatoriaus argumentai apie tai, kad nuosprendyje jo kaltė pagrįsta neteisėtais būdais (nesankcionuotos kratos metu) gautais duomenimis, yra nepagrįsti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas pagal BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą vadą – ikiteisminio tyrimo pareigūnams patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK NKS tyrėjai, tikrindami turimą informaciją apie tai, kad B. R. savo namuose platina narkotines medžiagas, nuvyko į jo gyvenamą namą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur B. R. pačiam atidarius duris ir įleidus policijos pareigūną R. J., šis kambaryje pro pakurtos krosnies pravertas dureles pamatė ir paėmė dėžutėje bei krosnyje atskirai buvusius lankstinukus su milteliais, kurie vėliau buvo patvirtinti kaip narkotinė medžiaga - heroinas. Taip elgdamiesi policijos pareigūnai neviršijo 2000 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme Nr. VIII-2048 numatytų teisių. Policijos pareigūnas, tikrindamas turimą informaciją, įleistas paties B. R., turėjo teisę patekti į butą, ir tai yra nurodyta bei išaiškinta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Kita vertus, šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta policijos pareigūno pareiga, pačiam būnant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, įrodymams apsaugoti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką. Todėl Narkotikų kontrolės skyriaus tyrėjas, būdamas policijos pareigūnas, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, pateko į nuteistojo namus bei matydamas, kad yra naikinami, tikėtina, disponavimo narkotine medžiaga įrodymai, elgėsi teisėtai: ištraukė iš ugnies ir paėmė matomoje vietoje buvusius, panašius į narkotines medžiagas objektus, aprašė padarytus veiksmus tarnybiniame pranešime, sulaikė B. R., atliko jo asmens kratą ir inicijavo ikiteisminio tyrimo pradžią.

Kasatoriaus skunde nurodyti policijos pareigūnų veiksmų metu padaryti BPK 145 straipsnio pažeidimai negali būti nustatyti, nes šiame straipsnyje esančios taisyklės numato procesinę prievartos priemonę – kratą, kuri paprastai atliekama ikiteisminio tyrimo metu, o nagrinėjamu atveju narkotinės medžiagos heroino buvo surasta B. R. gyvenamojoje patalpoje ne kratos atlikimo metu, o policijos pareigūnui veikiant Policijos veiklos įstatymo ribose t. y. būnant nusikalstamos veikos – neteisėto disponavimo narkotine medžiaga – liudininku, užklupus B. R. naikinat nusikaltimo dalyką ir taip užkertant kelią daromai nusikalstamai veikai.

Savo kasaciniame skunde nuteistasis tvirtina, kad teismai privalėjo tikrinti pirminės informacijos apie B. R. disponavimo narkotinėmis medžiagomis teisėtumą, prilygina ją informacijai, apibrėžtai Operatyvinės veiklos įstatyme (toliau – OVĮ). Kolegija atmeta šį kasacinio skundo argumentą ir atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesirėmė jokiais duomenimis, gautais atliekant operatyvinius veiksmus, numatytus OVĮ 3 straipsnio 5 dalyje, todėl neturėjo pareigos atlikti tokio patikrinimo, kuris teismų atliekamas tikrinant ir vertinant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą ir ikiteisminio tyrimo pradžios fiksavimo praktiką, jei informaciją apie galimą nusikalstamą veiką tikrinantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas nustato nusikalstamos veikos požymius, jis gali pats nuspręsti pradėti ikiteisminį tyrimą, surašydamas tarnybinį pranešimą, prokuroro nustatyta tvarka užregistruodamas jį, ir atlikti pirminius tyrimo veiksmus. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnui, vyresniajam tyrėjui R. J., nustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, požymius ir surašius tarnybinį pranešimą bei tuo pagrindu pradėjus ikiteisminį tyrimą, byloje BPK numatyta tvarka buvo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai: rastų objektų apžiūra, lyginamųjų pavyzdžių paėmimas, B. R., kitų asmenų apklausa ir kt. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, aptariami duomenys buvo patikrinti, teismo pagrįstai pripažinti įrodymais bei įvertinti kartu su kitais bylos įrodymais: B. R., liudytojų R. J., V. B. parodymais ir specialisto išvada. Teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, nuteistojo kaltę pagrindė teisėtais būdais gautų bei teismo posėdyje išnagrinėtų įrodymų visetu.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismai rėmėsi leistinais įrodymais ir, juos vertindami, esminių BPK pažeidimų nepadarė, o kasatoriaus teiginiai, jog bylos proceso metu pažeistos jo teisės į būsto neliečiamumą, padaryti BPK 20 straipsnio ir BPK 145 straipsnio pažeidimai, nepagrįsti.

Iš apeliacinės nutarties motyvų matyti, kad šis teismas norėjo išaiškinti, jog informacijos apie galimą nusikalstamą veiką patikrinimo metu atskirų BPK numatytų veiksmų, būtent BPK 205 straipsnio 1 dalyje numatytos įvykio vietos tyrimo, atlikimas galimas dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo. Tačiau toks aiškinimas nutartyje padarytas nutolus nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių ir padarius neteisingą išvadą, kad BPK normos gali būti taikomos atliekant operatyvinį tyrimą.

Kolegija pažymi, kad nepradėjus ikiteisminio tyrimo jokie BPK numatyti ikiteisminio tyrimo veiksmai negali būti atliekami, išskyrus atvejį, kai ikiteisminis tyrimas pradedamas ikiteisminio tyrimo pareigūnui pradėjus bent vieną BPK numatytą proceso veiksmą (taip pat ir BPK 205 straipsnio 1 dalyje numatytą įvykio vietos tyrimą) ir tokį ikiteisminio tyrimo pradžios atvejį užregistravus Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro numatyta tvarka. Tačiau nagrinėjamoje byloje pagal BPK 205 straipsnyje esančias taisykles įvykio vietos tyrimas nebuvo atliktas, tokio procesinio veiksmo protokolo byloje nėra. Teisingai kasaciniame skunde pastebima, kad apeliacinio teismo aiškinimas, jog BPK 205 straipsnyje esančiomis taisyklėmis galima vadovautis nepradėjus ikiteisminio tyrimo, o atliekant operatyvinį tyrimą, niekaip nepagrįstas įstatymu ir yra neteisingas. Tačiau toks apeliacinės nutarties trūkumas nėra pagrindas naikinti šios nutarties, nes sprendimas atmesti apeliacinį skundą, kurio esmę sudarė BPK 20 ir 145 straipsnių pažeidimai, buvo priimtas teisingai apeliaciniam teismui nustačius, kad šių BPK pažeidimų nebuvo padaryta, o apeliacinis skundas išnagrinėtas iš esmės nepažeidžiant bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo B. R. kasacinį skundą atmesti.