Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Antano Klimavičiaus ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo T. N. kasacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo T. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2004 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams.

Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 8 d. nutartis, kuria nuteistojo T. N. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. N. nuteistas už tai, kad 2006 m. vasario 18 d., apie 3.50 val., Rokiškyje, Taikos g. 19–ojo namo kieme, kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu atidaręs automobilio „VW Golf“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), priklausančio O. V., bagažinę, įsibrovė į automobilį, iš kurio pagrobė 200 Lt vertės grotuvą „Pioneer“, 160 Lt vertės dvi garso kolonėles „Philips“, 40 Lt vertės 10 l talpos bakelį su dyzeliniu kuru, 5 Lt vertės plastmasinį 5 l talpos bakelį, 30 Lt vertės gesintuvą, 2 Lt vertės „Utenos“ alaus butelį, 5 Lt vertės liemenę, 30 Lt vertės raktų ryšulį, taip padarė nukentėjusiajam 472 Lt turtinę žalą.

Apeliacinėje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad džipas buvo pastatytas stovėjimo aikštelėje 3.00 val. Žurnalo nuorašas buvo paimtas tik apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai rėmėsi šio žurnalo įrašais kaip įrodymu teisme, nes nebuvo apklaustas kaip liudytojas A. P., kuris pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis (kasatorius) pastatė automobilį apie 4.00 val.

Liudytojo A. K. parodymai, kasatoriaus nuomone, taip pat vertintini kritiškai, nes jis teigia matęs vaikinų veidus, įsidėmėjo bruožus. Pastarasis ir M. L. duoda skirtingus parodymus apie vaikino, stovėjusio prie apvogto automobilio, išvaizdą, nes A. K. teigia, kad vaikinas buvo šviesių plaukų, o M. L. – kad vaikinas dėvėjo viršutinį drabužį su gobtuvu. Be to, ikiteisminio tyrimo tyrėja nesistengė nustatyti antrojo jaunuolio, dalyvavusio darant nusikaltimą, nesistengė įvertinti ir įrodyti, kad yra koks nors ryšys tarp kito asmens ir kasatoriaus, iš kur ir kada galėjo tas kitas asmuo atsirasti prie jo ir pan., o paėmus kasatoriaus drabužius, jie nebuvo pateikti nė vienam iš liudytojų atpažinti, taip pat nebuvo skirta jokia užduotis specialistui dėl galimybės nustatyti mikrodalelių buvimą ant jų ir jų priklausomybę automobiliui ar pagrobtiems daiktams, be to, nebuvo atliktas trasologinis tyrimas, iš kurio būtų galima spręsti, ar jo avalynės pėdsakas iš viso buvo įvykio vietoje prie automobilio.

Be to, kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal suformuluotą kaltinimą, dėl kurio kasatorius buvo nuteistas, nurodoma baigtinė veika (BK 178 straipsnio 2 dalis), kai iš aptartų įrodymų matyti, kad veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nes nusikalstamą veiką nutraukė policijos pareigūnai. Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatuota, jog jis padarė nusikaltimą bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, o kitoje nuosprendžio vietoje sprendžiama kaltinamajam iš kaltinimo pašalinti sunkinančią atsakomybę aplinkybę dėl bendrininkavimo. Dėl to kasatorius mano, kad teismai buvo nenuoseklūs pasisakydami tiek apkaltinamajame nuosprendyje, tiek nutartyje, atmetant apeliacinius skundus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. N. kasacinis skundas atmestinas.

Baudžiamasis įstatymas nuteistojo T. N. padarytai veikai pritaikytas tinkamai, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų tiriant ir nagrinėjant bylą nepadaryta.

Dėl BPK 20 straipsnio reikalavimų laikymosi

Kasatoriaus argumentais, kuriais grindžiamas prašymas nutraukti baudžiamąją bylą, ginčijamos pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų išvados dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo. Šie teiginiai iš esmės analogiški nuteistojo T. N. ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentams, kuriuos apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir motyvuotai atmetė.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), o duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas įrodymų netiria ir iš naujo nevertina nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais.

Teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų tiriant ir nustatant šios bylos aplinkybes ir įrodinėjant nusikalstamą veiką.

Kasatoriaus argumentai dėl teismo šališkumo nagrinėjant bylą bei bylos aplinkybių neišsamaus ištyrimo ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nepagrįsti, paneigiami bylos duomenimis. Pirmosios instancijos teismas visus bylos duomenis ištyrė, apklausė liudytojus M. L., A. K., A. P., E. A., o kaltinamojo gynėjo prašymu ir specialistą V. B. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas nuteistojo ir jo gynėjo prašymus, atliko papildomą įrodymų tyrimą, prieš tai BPK 287 straipsnio tvarka pavedęs Rokiškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui atlikti įvykio vietos apžiūrą sudarant planą, apklausti įvykį mačiusius liudytojus bei išreikalauti tikslius duomenis apie automobilio pastatymo UAB „Ričvis“ saugojimo aikštelėje laiką. Šis teismo pavedimas buvo įvykdytas, gauti papildomi duomenys ištirti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, dalyvaujant nuteistajam T. N. ir jo gynėjui, balsu perskaitant visą papildomai gautą tyrimo medžiagą. Ištyrus automobilių saugojimo aikštelės automobilių apskaitos žurnalo išrašą, nustatyta, kad automobilis „Nissan Terrano“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) saugoti pastatytas 2006 m. vasario 18 d. 3.00 val. Taip visiškai paneigta T. N. versija, kad vagystės iš automobilio metu (3.50 val.) jis važinėjo šia mašina.

Kasatoriaus argumentai dėl BPK 191 straipsnio reikalavimų nevykdymo, sulaikyto asmens drabužių mikrodalelių tyrimo neatlikimo ir kt. nepripažintini esminiais tyrimo trūkumais, nes pateikti T. N. ar jo drabužius atpažinti jį sulaikiusiems policijos pareigūnams nebuvo prasmės, o, liudytojo R. A. parodymais, į automobilį „VW Golf“ per bagažinę įlindo asmuo, apsirengęs šviesia striuke, taigi ne T. N. Teismui nebuvo pagrindo netikėti liudytojų M. L., A. K. parodymais, apibūdinant kieme prie automobilio jų matytus asmenis, nes jie sutampa su liudytojo R. A. vienodais parodymais apie šiuos asmenis, kuriuos pastarasis matė du kartus – nubėgančius nuo automobilio jam įvažiuojant į kiemą, po to grįžusius prie to paties automobilio, kai vienas atidaręs bagažinę įlindo į vidų, o kitas stovėjo šalia. Atvykus policijos pareigūnams, jaunuoliai ėmė bėgti ir policijos pareigūnas vijosi tuos pačius du vaikinus, vieną apsirengusį tamsiais drabužiais, kitą – šviesia striuke. Papildomai apklaustų policijos pareigūnų parodymai iš esmės liko tokie patys, skirtumai jų ir apelianto pateiktose įvykio aplinkybių schemose atitinka ir pačių parodymų skirtumus, dėl kurių abiejų instancijų teismų sprendimuose motyvuotai pasisakyta.

Dėl BK 178 straipsnio 2 dalies taikymo

Kasatoriaus teiginys, kad nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti vagystę, nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, atmetant analogišką apeliacinio skundo argumentą, atitinka bylos aplinkybes. Nustatyta, kad dalies nukentėjusiojo automobilio paimtų daiktų (gesintuvas ir kuro bakelis) įvykio vietoje nerasta, o garso kolonėlės rastos toliau už greta stovėjusio automobilio, prie jo priekinio kairės pusės žibinto. Liudytojo R. A. parodymais, vaikinai nuo automobilio nubėgo pirmą kartą, kai jis įvažiavo į kiemą, antrą kartą – kai atvažiavo policijos automobilis. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad dalis iš nukentėjusiojo automobilio paimtų daiktų jau buvo užvaldyta, o į automobilį įsibrauta veikiant vieninga tyčia, ir veiką kvalifikavo kaip baigtą svetimo turto užvaldymą įsibraunant į saugyklą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu baudžiamojo įstatymo taikymu.

Kasatoriaus argumentai dėl teismo nuosprendžio motyvų prieštaringumo apibūdinant įvykio aplinkybes, nepagrįsti. Teismas pagrįstai nepripažino T. N. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, inkriminuotos kaltinamajame akte, kad veika padaryta bendrininkų grupės, nes, teismo nuomone, nėra nustatytas kito asmens, dalyvavusio darant vagystę, vaidmuo. Taigi, nenustačius, kad ir šis asmuo bendravykdytojas (BK 25 straipsnio 2 dalis), taikyti BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą sunkinančią aplinkybę nebuvo pagrindo. Teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje tik konstatuota nustatyta akivaizdi aplinkybė, kad T. N. veikos padarymo metu ir vietoje buvo kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo T. N. kasacinį skundą atmesti.