- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-09
- Bylos Nr.
- 2A-513-280/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pirm.), Rimantas Savickas, Laimutė Sankauskaitė (pran.)
- Atsakovas
- V. K., V.
- Ieškovas
- S., S. K.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės (pranešėjos), Rimanto Savicko, sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, dalyvaujant ieškovės atstovams adv. J. Stauskui ir P. K., atsakovui V. K., jo atstovui adv. S. Butkevičiui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-137-589/2008 pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ir atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei S. K. dėl turto padalijimo ir neturtinės žalos, ir
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu 1974-09-07 Panevėžio mieto CMS dėl atsakovo kaltės ir palikti jai K. pavardę.
Prašo padalinti bendrą jungtinę nuosavybę ir jai priteisti:
Trijų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), bendro ploto 63,50 kv. m., gyvenamo ploto 44,95 kv. m., buto rinkos kaina (vertė) pagal Registrų centro duomenis 72 400 Lt.
Atsakovui priteisti sodą, esantį (duomenys neskelbtini), metalinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini) kooperatyve, automobilį Nissan Sunny. Nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, su juo gyventi kartu tapo neįmanoma. Atsakovas dažnai išgėrinėjo, vartodavo prieš ją fizinį smurtą (ne kartą yra ją sumušęs, sudaužęs galvą), išvydavo iš namų. Dėl tokio atsakovo elgesio su ja pablogėjo sveikata, ji tapo sudirgusi, įsitempusi, Ypač pablogėjo ieškovės sveikata 2003-12-29–204-01-09 laikotarpiu, dėl ko ji gydėsi ligoninėje ir jai buvo nustatyta abipusė pakaušinio nervo neuralgija. Ieškovė tapo II-os grupės invalide, po galvos sumušimo yra išlikę liekamieji reiškiniai, prarado darbą.
Šiomis aplinkybėmis atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas būti lojaliam, gerbti kitą sutuoktinį, taip pat remti ją materialai, moraliai, prisidėti prie šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.). Nurodo, kad šiuo metu jie santuokinio gyvenimo nebegyvena, bendro ūkio nebeveda, nes 2005 metais ji iš vyko dirbti į Škotiją, kur dirba po 4 valandas per dieną. Ieškinio pateikimo metu buvo grįžusi į Lietuvą, bet atsakovas į namus jos neįleido.
Šalies argumentai
Atsakovas priešieškiniu prašo nutraukti santuoką, sudarytą 1974-09-07 Panevėžio mieto CMS dėl ieškovės kaltės. Prašo priteisti jam 2000 Lt neturtinę žalą, padalinti santuokinį turtą ir jam priteisti visą butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), bendro ploto 63,50 kv. m., gyvenamo ploto 44,95 kv. m., kurio vertė 72 400 Lt. Priteisti ieškovei 0,06 ha sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje, 5000 Lt vertės ir 5000 Lt vertės sklypą metalinio garažo statybai, esantį (duomenys neskelbtini) garažų kooperatyve. Nesutinka, kad būtų dalinamas automobilis Nissan Sunny, kuris nurašytas ir atiduotas į metalo laužą (VĮ „Regitra“ duomenys).
Priešieškinyje atsakovas nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas, numatytas CK 3.26–3.28 straipsniuose. Ieškovė yra ūmaus būdo, reikšdavo jam nepagrįstus priekaištus, jos iniciatyva kildavo barniai, nevengdavo alkoholio ir tai sąlygodavo jos išpuolius prieš jį. Su ieškove jis kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio nuo 2005 metų, kai ji išvyko į Škotiją. Ten ji dirba ir neketina grįžti į Lietuvą ir, kiek jam žinoma, gyvena su kitu vyru ir yra neištikima (CK 3.60 str.).Visi šie jos veiksmai jam sukėlė daug neigimų emocijų. Neturtinė žala kyla iš dvasinių išgyvenimų, patirtų neigiamų emocijų, skausmo. Kadangi santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, jis reikalauja neturtinės žalos ir prašo priteisti iš kaltojo sutuoktino – ieškovės – 2000 Lt neturtinės žalos (CK 3.70 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį patenkino iš dalies.
Teismas nutraukė šalių santuoką, sudarytą 1974-09-07, pripažinęs, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės, ir padalijo santuokinį šalių turtą. Priteisė ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), 190 000 Lt vertės, bei priteisė 0,2900 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1010 Lt vertės.
Atsakovui teismas priteisė 569/1137 dalis žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3312,40 Lt; 0,06 ha sodo sklypą, kurio vertė 20 000 Lt, esantį kolektyviniame sode (duomenys neskelbtini) ir priteisė metalinį garažą 1800 Lt vertės bei priteisė 83 000 Lt vertės piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį teismas atmetė.
Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 300 Lt žyminio mokesčio, 1000 Lt advokato pagalbos išlaidų, 408 Lt turto vertinimo išlaidų, o iš ieškovės atsakovui – 300 Lt advokato pagalbos išlaidų.
Sprendime nurodė ir pripažino įrodytas bei nustatytas šias faktines bylos aplinkybes bei tokius ieškinio tenkinimo teisinius ir faktinius pagrindus. Teismas nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str.3 d.). Atsakovo kaltę nustatė, remdamasis liudytojų parodymais (jų pavardės nurodytos sprendime), nes jie patvirtino, kad atsakovas naudojo smurtą prieš ieškovę – žiauriai elgėsi su ja. Priešingus atsakovo liudytojo parodymus teismas atmetė kaip nepagrįstus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad šalims jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas dalintinas lygiomis dalimis, atsižvelgiant į jo rinkos vertę pagal byloje pateiktus įrodymus, tai yra turto vertintojų pažymomis apie buto, žemės sklypų, garažo vertes (CK 3.88 str. 1 d.) (b. l. 53–54, 55, 70, 73) bei atsižvelgdamas į svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.), parinko turto padalijimo būdą. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir ieškovė sutinka atsakovui sumokėti kompensaciją, todėl teismas nurodė, jog 0,2900 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 1010 Lt vertės, ir butas priteisiamas jai (vertė 190 000 Lt). Teismas ieškovei priteisė turto už 191 010 Lt, atsakovui priteisė visą kitą nekilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė 25 112,40 Lt. Ieškovė jai tenkančio turto didesnę dalį atsakovui kompensuoja 83 000 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo priešieškinį patenkinti, o ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad sutinka su sprendimo dalimi dėl santuokos nutraukimo, bet nesutinka, kad ji nutraukta dėl jo, atsakovo V. K., kaltės. Nurodo, kad neginčija, jog šeimoje dėl skirtingų charakterių buvo nesutarimų, barnių tarp jų, bet teismas be pagrindo jį pripažino, remdamasis ieškovės įkalbėtų liudytojų parodymais, kad jis žiauriai elgėsi su ieškove, naudojo smurtą prieš ją. Teismas rėmėsi ir ieškovės pateikta septynerių metų senumo medicinos specialisto išvada, tačiau toks faktas apie naudotą smurtą policijoje neužregistruotas ir jis nebuvo baustas už tokius veiksmus. Ieškovė neįgali, tačiau ne dėl jo kaltės, o dėl bendrų ligų, kaip nurodyta Darbingumo lygio pažymoje DL -1 Nr. 0223106, tai patvirtina ir išrašas iš VšĮ Panevėžio I neurologinio skyriaus medicininių dokumentų. Tvirtina, kad dėl šeimos iširimo kalta yra ieškovė, nes ji 2005 metais paliko šeimą ir apsigyveno Škotijoje. CK 3.60 straipsnio 3 d. preziumuoja sutuoktinio kaltę, kai vienas sutuoktinis palieka šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina, neatlieka savo, kaip sutuoktinio, pareigų. Ieškovė šeimą paliko daugiau kaip prieš 3 metus. Su ieškove santuokoje jie išgyveno kartu 33 metus, užaugino vaikus, kartu kūrė ateitį, bet ieškovė paliko šeimą ir gyvena užsienyje su kitu asmeniu. Senatvėje jis liko vienas, o šis patirtas didelis smūgis sudaro pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo 2000 Lt.
Visiškai nesutinka dėl turto padalijimo būdo. Butą, kuris bendra jungtinė jų nuosavybė, (duomenys neskelbtini), galima padalinti (CK 3.127 str.). Sutuoktinių turto dalys yra lygios, teisės į jį yra lygios. Ieškovė bute negyvena ir yra išvykusi į Škotiją, jo gyvenamoji vieta ir darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), jis neturi kitos gyvenamosios patalpos. Teismas neatsižvelgė šias aplinkybes, į jo interesus bei lygiateisiškumo principus ir be pagrindo butą priteisė ieškovei. Nurodo, kad už priteistą 83 000 Lt kompensaciją jis kito būsto įsigyti negalės. Teismas vadovavosi korporacijos „Matininkai“ sodo sklypo įvertinimu 20 000 Lt, kai UAB „Liturta“ šio sklypo vertę nurodė esant 3000–5000 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus įrodymus, tarp jų liudytojų parodymus dėl panaudoto fizinio smurto prieš ją (CK 3.60 str.), tinkamai juos įvertino ir priėmė teisingą sprendimą dėl visų šalių reikalavimų. Teismui nustačius atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo ir kad tolimesnis bendras gyvenimas viename bute, kai atsakovas nuolat naudoja prieš ją fizinį ir psichinį smurtą, yra neįmanomas, pagrįstai priteisė jai visą butą, o ieškovui 83 000 Lt kompensaciją ir tinkamai lygiomis dalimis padalijo ir kitą jų bendrą turtą (visas turtas įvertintas rinkos kainomis).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas (CPK 259, 260, 263 str.), nėra pagrindo jo naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė įrodymus ir nustatė reikšmingas bylos aplinkybes, sudarančias faktinį ir teisinį pagrindą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies, o likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti, su kuo kolegija sutinka. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir padarė sprendime išdėstytų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu. Atsakovo kaltę teismas nustatė, įvertinęs liudytojų parodymus, būtent G. S. R., E. P., kurios patvirtino, kad atsakovas naudojo smurtą prieš ieškovę – žiauriai elgėsi su sutuoktine ir tuo pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas. Jos nurodė aplinkybes apie santykius šeimoje, jų paaiškinimams atsakovas V. K. teismo posėdžio metu neprieštaravo, todėl negalima daryti išvados, kad jos sakė netiesą. Kad naudojo smurtą prieš ieškovę, atsakovas iš dalies pripažino, nurodęs, kad ją stūmė konflikto metu (b. l. 125). Nurodė, kad konfliktai šeimoje kildavo dažnai, tik nepripažino, kad dėl konfliktų kaltas ir jis. Pripažino, kad nebetvarko bendrai reikalų. Tik dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos šeimoje ir dėl įsidarbinimo galimybių ieškovė išvyko į Škotiją dirbti. Todėl nėra pagrindo teigti, kad šeima iširo dėl ieškovės kaltės, kaip tvirtina atsakovas. Ji, būdama iš dalies darbinga, stengiasi pati save išlaikyti, neprašo išlaikymo iš sutuoktinio. Šiomis aplinkybėmis akivaizdu, kad atsakovas nėra lojalus ieškovei, smerkia ją dėl to, kad ji dėl negalios tapo suirzusi, nervinga, ko neneigia ir ieškovė.
Nustatęs atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, apylinkės teismas atsakovo priešieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė pagrįstai (CPK 185 str., ir CK 3.70 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas. Teisingai nurodė, kad šalims jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas dalintinas lygiomis dalimis. Jį dalindamas, vadovavosi šalių pateiktais įrodymais, atsižvelgė į dalijamo turto vertę, kuri yra nustatyta remiantis byloje pateiktais šalių paaiškinimais ir kitais įrodymais, turto vertintojų pažymomis apie buto, žemės sklypų, garažo vertes (CK 3.88 str. 1 d.) (b. l. 53–54, 55, 70, 73). Nustatydamas turto, ypač buto, padalijimo būdą teisingai vadovavosi CK 3.123 str. 1 d., CK 3.127 str. 3 d. nuostatomis ir į jas pagrįstai atsižvelgė, priteisdamas visą butą ieškovei. Teismas įvertino aplinkybę, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, tolimesnis bendras šalių gyvenimas viename bute neįmanomas dėl konfliktinės situacijos. Ieškovė sutinka atsakovui sumokėti kompensaciją, ją sumokės tuoj pat, kai įsiteisės sprendimas, o atsakovas priešieškiniu ir teismo posėdyje nerodė nei noro, nei galimybės mokėti ieškovei kompensaciją, jei butas būtų paskirtas jam. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, o atsakovės darbingumas siekia tik 35 procentus, todėl kito turto, nei butas, skyrimas jai, kaip prašo atsakovas, labiau pažeistų jos interesus ir teises.
Kolegija nurodo, kad apelianto argumentas, jog ieškovė bute negyvena, yra išvykusi gyventi ir dirbti į Škotiją ir dėl to butas turėjo būti priteistas jam, kuriame jis dabar gyvena, kaip ir priteista kompensacija, už kurią jis kito buto įsigyti negalės, nėra pakankamas pagrindas tenkinti apelianto prašymą keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą. Ieškovė išvyko į Škotiją tik užsidirbti pragyvenimui, rūpinasi turto išsaugojimu, moka mokesčius, ko neneigia ir atsakovas, ketina gyventi Lietuvoje. Atsakovui priteistos kompensacijos dydis nepriklauso nuo ieškovės valios, o priklauso nuo šalių dalintino turto bendros vertės. Atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad neturi galimybių už kompensaciją ir jam tekusį turtą įsigyti kito būsto, nes net nenurodė, kokio būsto konkrečiai jis negali įsigyti. Ieškovė, parinkdama turto padalijimo būdą, siekia išvengti atsakovo teisių ir interesų pažeidimo, siūlo realią kompensaciją, sutinka ją išmokėti nedelsiant, kai įsiteisės sprendimas.
Nėra pagrindo mažinti žemės sklypo sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) vertės, nes pats atsakovas nesutinka su UAB „Liturta“ įvertinimu, kuris nėra ir konkretizuotas, nepateikti duomenys apie sandorius, kurių pagrindu turtas įvertintas. Kadangi garažo įvertinimo ieškovė neginčijo, tai nėra prasmės jo vertę keisti, nes garažas priteistas atsakovui. Atsakovas vargiai ar sutiktų, kad jam priteista kompensacija būtų mažinama.
Atsakovo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje tvirtino, kad neatskleista šios bylos esmė, nes teismas nebuvo aktyvus ir pats savo iniciatyva nerinko įrodymų. Su šiuo tvirtinimu sutikti negalima, nes teismas privalo būti aktyvus tik tuomet, kai nutraukiant santuoka sprendžiamas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo klausimas. Šiuo atveju šeimoje nepilnamečių vaikų nėra, šalis atstovavo advokatai, šalys turėjo galimybę ir teikė įrodymus byloje, neprašė teismo išreikalauti atitinkamų įrodymų, nenurodė nenustatytų aplinkybių. Byloje nustatytos visos reikšmingos aplinkybės.
Dėl pasakyto keisti Panevėžio m. apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo.
Bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo, kurio skundas atmestas ieškovei (CPK 93, straipsnis)
Rezoliucinė dalis
nutari a:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. K. 1300 Lt advokato pagalbos išlaidų S. K.