- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-23
- Bylos Nr.
- ATP-100-309/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-04122-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarimo, kuriuo S. J. nubaustas:
už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą 144,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) bauda,
už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) bauda.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirtos nuobaudos subendrintos ir S. J. paskirta galutinė administracinė nuobauda 144,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. J. nubaustas už tai, kad 2015 m. lapkričio 15 d., apie 14.51 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,76 promilės girtumas), sulaikomas dėl padaryto teisės pažeidimo nevykdė policijos pareigūno teisėto nurodymo – reikalavimo eiti prie tarnybinio automobilio ir vykti į policijos komisariatą bei, vengdamas sulaikymo, pasipriešino (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro vyriausiajam patruliui E. N., einančiam viešosios tvarkos saugojimo pareigas, jį pastumdamas, nesukeldamas fizinio skausmo, ir bandydamas įspirti pareigūnui į koją bei įkasti į ranką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarimą kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Apelianto teigimu, teismas neteisingai nustatė, kad jis (S. J.) neva nevykdė policijos pareigūno teisėto reikalavimo, bei, vengdamas sulaikymo, pasipriešino policijos pareigūnui, sulaikomas dėl padaryto teisės pažeidimo. S. J. įsitikinimu, iš nutarimo turinio galima daryti išvadą, kad jis pažeidinėjo viešąją tvarką ir dėl to pareigūnas, einantis viešosios tvarkos saugojimo pareigas, davė jam nurodymus nutraukti viešosios tvarkos pažeidimą. Nurodo, kad šios aplinkybės neatitinka tikrovės. Apelianto tvirtinimu, jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuriuos policijos pareigūnui būtų reikėję nutraukti ir teisėtai reikalauti įvykdyti kokius nors veiksmus. Teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atvykus policijos pareigūnams, jis pažeidinėjo viešąją tvarką – to nenurodė ir kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai E. N. ir N. J. Atkreipia dėmesį, kad nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei skundžiamame nutarime nenurodyta, dėl kokio neva padaryto teisės pažeidimo jis buvo sulaikomas.
Pasak S. J., kadangi jis 2015 m. lapkričio 15 d., apie 14–15 val., dirbo prie jam priklausančios namo dalies, nieko blogo padaręs nebuvo, atvykus policijos pareigūnams, jis išsigando, paklausė, kodėl turi eiti į policijos automobilį. Teigia, kad policijos pareigūnei nuėjus į namo pirmą aukštą, kur gyvena jo brolio P. A. J. šeima, policijos pareigūnas paėmė jį už rankos ir nuvedė už namo, kur panaudojo prieš jį kovinius veiksmus, pargriovė jį ant žemės, užgulė, laužė rankas, spaudė jo galvą prie betoninės kiemo dangos, norėjo uždėti antrankius, nors jis nesipriešino ir jėgos prieš jį naudoti nereikėjo. Pajutęs aštrų skausmą abiejų kojų kelio srityje, pradėjo šaukti žmoną, ir, jai atėjus, policijos pareigūnas jį paleido. Jo žmonai paklausus, kodėl jį nori išvežti, buvo paaiškinta, kad už pasipriešinimą policijos pareigūnams.
Apelianto teigimu, administracinio teisės pažeidimo protokole iš anksto, jo net nepaklausus, buvo surašytas jo pasiaiškinimas „su pažeidimu nesutinku, pareigūno nestūmiau, jam nesipriešinau“. Nurodo, kad, nors jis ir buvo neblaivus, tačiau pareigūnui nesipriešino, nebandė jam įspirti į koją ar įkąsti į ranką.
S. J. manymu, teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, numatytas ATPK 257 straipsnyje – įrodymų vertinimas nepagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, skundžiamo nutarimo išvados neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Pažymi, kad nutarimas pagrįstas tik prieštaringais policijos pareigūnų E. N. ir N. J. parodymais, kurių nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Atkreipia dėmesį, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog jam (S. J.) nustatyti odos nubrozdinimai su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis abiejuose keliuose, t. y. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, o tai, pastarojo manymu, rodo, kad policijos pareigūnas E. N., siekdamas pateisinti nepagrįstai prieš jį panaudotą smurtą, davė teismui neteisingus parodymus. Teigia, kad neteisingi yra ir policijos pareigūnės N. J. parodymai, nes ji, būdama namo viduje, jo (S. J.) sulaikymo momento nematė, taigi davė savo kolegai E. N. palankius parodymus. Taip pat nurodo, kad policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra identiški. Be to, policijos pareigūnė N. J. tarnybiniame pranešime nenurodė, kad įvykį matė būdama namo viduje, pro langą, iš tarnybinio pranešimo galima manyti, kad ji stovėjo šalia ir viską matė. Pažymi, kad šių N. J. parodymų prieštaringumo teismas neaptarė ir neįvertino. Kartu atkreipia dėmesį, kad, nors apklausiama teisme N. J. nurodė, jog įvykis užfiksuotas, turi būti vaizdo įrašas iš automobilio vaizdo registratoriaus, tačiau teismas tokio įrodymo neišreikalavo ir jo neištyrė.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nesirėmė jo duotais parodymais, nepagrįstai jo paaiškinimus vertino kaip gynybos poziciją. Teigia, kad byloje jo kaltę pagrindžiančių įrodymų nėra ir negali būti, nes inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų jis nepadarė. Pasak S. J., teismas nepagrįstai kritiškai vertino ir jo žmonos I. J. parodymus, be to, juos nutarime aprašė netiksliai. Teigia, kad jis stovėjo prie šuns, o ne prie vartelių, ne prie ūkinio pastato ir į duris nerodė. Teigia, kad I. J. nedavė tokių parodymų, kokie išdėstyti skundžiamame nutarime. Teismo išvada, kad liudytoja I. J. davė subjektyvius parodymus, siekdama padėti jam išvengti atsakomybės, yra tik prielaida, nepagrįsta jokiais įrodymais. Be to, teismo nutarime nepagrįstai nurodyta, kad jo (S. J.) kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas: nei protokole, nei skundžiamame nutarime nėra atskirai nurodyta, kokie jo veiksmai kvalifikuojami pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį, o kokie – pagal šio straipsnio 2 dalį. Abi šio straipsnio dalys surašytos kartu, nors nubaustas jis yra ir pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį ir pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į S. J. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius prašo skundo netenkinti, palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo nutarimą.
S. J. apeliacinis skundas netenkinamas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad S. J. kaltė dėl ginčijamų jam inkriminuotų pažeidimų padarymo įrodyta visiškai.
ATPK 187 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasipriešinimas policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.
To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.
Nors S. J. neigia padaręs ATPK 187 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje numatytus pažeidimus, jo kaltę padarius šiuos administracinius teisės pažeidimus patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.
Iš liudytojo, policijos pareigūno E. N. parodymų matyti, kad jis 2015 m. lapkričio mėnesį su kolege N. J. pagal iškvietimą vyko į (duomenys neskelbtini) miestelį, kur juos pasitikusi moteriškė nurodė, jog tame pačiame name gyvenantis jos vyro brolis ją užgaulioja, terorizuoja, apgadino kablį, sakė, kad dėl to ji nori rašyti pareiškimą. Moteriškė jam parodė vyro brolį (S. J.), pasakė jo vardą ir pavardę. Išklausęs moteriškę, jis norėjo išklausyti ir vyriškį, kuris tuo metu buvo lauke. Jam priėjus prie vyriškio ir paprašius prisistatyti, pastarasis liepė dingti jam iš kiemo. Jis (E. N.) įspėjo vyriškį, kad pastarasis gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už pareigūno reikalavimų nevykdymą ir paėmęs už rankos norėjo nusivesti jį prie tarnybinio automobilio nustatyti jo asmenybės. Tuo metu vyriškis jį stumtelėjo, o vėl paimtas už rankos pradėjo mojuoti, spardytis, keletą kartų bandė jam įkąsti. Jis vyriškį parklupdė ir bandė uždėti antrankius, tačiau jų neuždėjo, nes bijojo sužaloti – vyriškio rankos buvo nelanksčios. Vyriškis nevykdė teisėto pareigūno reikalavimo – nesakė savo vardo ir pavardės, nenorėjo eiti prie tarnybinio automobilio. Jis buvo parklupdytas ant kelių dėl to, kad bandė spirti, stumdėsi. Vyriškis buvo neblaivus, po to, kai jis nusiramino, buvo pasodintas į tarnybinį automobilį, pristatytas į laikino sulaikymo patalpas (28–29 b. l.). Šiuos liudytojo E. N. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl abejoti minėtų parodymų teisingumu nėra pagrindo. Tai, kad jai kartu su kolega E. N. nuvykus į (duomenys neskelbtini), juos pasitikusi J. pasakė, jog vyro brolis naudoja prieš ją psichologinį smurtą, sulaužė durų kablį nurodė ir kaip liudytoja teismo posėdyje apklausta policijos pareigūnė N. J.. Ji taip pat nurodė girdėjusi, kaip S. J., paprašytas pasakyti savo vardą ir pavardę, liepė dingti E. N. iš kiemo. Tuo metu ji su L. J., ketinusia rašyti pareiškimą, ėjo į namo vidų, o E. N. vedėsi S. J. prie tarnybinio automobilio nustatyti pastarojo asmenybės. Ji, būdama L. J. gyvenamojoje patalpoje, pro langą matė, kaip S. J. pastūmė jos kolegą, bandė E. N. spirti į koją, kąsti į ranką (20 b. l.). Akivaizdu, kad parodymus liudytojai E. N. ir N. J. davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi nėra, be to, jų parodymus, priešingai nei teigia apeliantas, patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: E. N. ir N. J. tarnybiniuose pranešimuose (2, 3 b. l.), alkoholio matuoklio kvite (4 b. l.), administracinio sulaikymo protokole užfiksuoti duomenys (7 b. l.). Kadangi policijos pareigūnai E. N. ir N. J. kartu buvo įvykio vietoje, logiška, kad jie tarnybiniuose pranešimuose nurodė iš esmės tokias pat aplinkybes.
S. J. skundo argumentas, kad policijos pareigūnas E. N. davė neteisingus parodymus, taip norėdamas pateisinti nepagrįstai prieš jį (S. J.) panaudotą smurtą, vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas. Juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad S. J. buvo sulaikomas panaudojant prieš jį neteisėtus veiksmus. Kaip nepagrįstas atmetamas ir S. J. skundo argumentas, kad policijos pareigūnė N. J. jo sulaikymo momento nematė – iš pirmiau nurodytų šios liudytojos parodymų matyti, kad ji įvykį matė ir būdama namo viduje. Tai, kad pro langą buvo galima matyti ir S. J., ir policijos pareigūnus patvirtina ir liudytojos, S. J. žmonos I. J. teismo posėdžio garso įraše užfiksuoti parodymai, kad ji pro virtuvės langą matė, kaip policijos pareigūnai – vyras ir moteris – priėjo prie vartelių, o jos vyras tuo metu stovėjo kitoje vartelių pusėje. Palyginus teismo posėdžio garso įraše užfiksuotus ir teismo nutarime išdėstytus liudytojos I. J. parodymus, nėra pagrindo pritarti apelianto teiginiui, kad liudytojos I. J. parodymai aprašyti netiksliai. Be to, net ir tuo atveju, jei S. J., atvykus policijos pareigūnams, būtų stovėjęs prie šuns, o ne prie vartelių, tai jo kaltės padarius inkriminuotus teisės pažeidimus nepaneigtų.
Esant išdėstytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl S. J. kaltės padarius ATPK 187 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Kadangi abu pažeidimus S. J. padarė iš esmės tuo pačiu metu, todėl jo veiksmai aprašyti kartu, tačiau aiškiai nurodant, kokiais veiksmais S. J. padarė ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, o kokiais – ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Byloje nustatyta, kad ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą S. J. padarė pasipriešindamas policijos pareigūnui E. N. – jį pastumdamas, bandydamas įspirti į koją ir įkąsti į ranką, o ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą padarė nevykdydamas policijos pareigūno E. N. teisėto nurodymo eiti prie tarnybinio automobilio ir vykti į policijos komisariatą.
Atsakant į S. J. skundo argumentą, kad teismas neišreikalavo policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje buvusiu vaizdo registratoriumi padaryto vaizdo įrašo, atkreipiamas dėmesys, kad teismas buvo įpareigojęs (duomenys neskelbtini) AVPK pateikti vaizdo medžiagą (23 b. l.), tačiau buvo gautas atsakymas, kad tai padaryti nėra galimybės, nes įrašas neišsaugotas (24 b. l.). Šiame bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surinkta tiek, kad jų pagrindu būtų galima išspręsti asmens kaltės klausimą. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visiškai pakako S. J. kaltės klausimui išspręsti.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, motyvuotai nurodė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų, tarp jų ir S. J. bei liudytojos I. J. parodymų, vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.
Atsižvelgiant į tai, kad S. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo surašytas už tai, kad jis pažeidinėjo viešąją tvarką ir už tai jis nebuvo nubaustas, pastarojo skundo argumentai, kad iš teismo nutarimo galima daryti išvadą, jog jis pažeidinėjo viešąją tvarką ir dėl to pareigūnas, einantis viešosios tvarkos saugojimo pareigas, davė jam nurodymus nutraukti viešosios tvarkos pažeidimą, atmetami kaip nepagrįsti. Kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas S. J. buvo surašytas tik už dviejų administracinių teisės pažeidimų, t. y. ATPK 187 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje numatytų pažeidimų, padarymą, administracinio teisės pažeidimo protokole ir teismo nutarime pagrįstai nekonkretizuota, už kokio administracinio teisės pažeidimo padarymą S. J. buvo sulaikomas. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad sulaikomas jis padarė kitus pažeidimus, už kuriuos ir yra nubaustas skundžiamu apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarimu. Tai, kad S. J. jam inkriminuotus teisės pažeidimus padarė būtent sulaikomas dėl galimai padaryto kito pažeidimo, patvirtina pirmiau minėti policijos pareigūnų E. N. ir N. J. parodymai bei rašytiniai bylos duomenys.
Duomenų, kad administracinio teisės pažeidimo protokole S. J. pasiaiškinimas „su pažeidimu nesutinku, pareigūno nestūmiau, jam nesipriešinau“, būtų surašytas ne iš jo žodžių, byloje nėra, be to, akivaizdu, kad po šiuo pasiaiškinimu S. J. pasirašė, todėl nėra jokio pagrindo teisingu pripažinti apelianto teiginį, kad jo pasiaiškinimas buvo surašytas iš anksto, be jo žinios.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas, priešingai nei teigiama S. J. skunde, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti apelianto skundą ir naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarimą nepakeistą ir S. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.