Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-09-23 · Civilinė byla Nr. 2-846-798/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-23
Bylos Nr.
2-846-798/2021
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00043-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Ieškovas
J. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-846-798/2021Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00043-2021-9Procesinio sprendimo kategorija 3.1.11.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugsėjo 23 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarties, kuria teismas ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei antstolės B. T. kontorai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei įpareigojimo nutraukti vykdomąsias bylas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. G. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš antstolės B. T. kontoros 220 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos ir įpareigoti antstolę nutraukti vykdomąsias bylas prieš ieškovą ir D. Ž..

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 19 d. nutartimi nustatė ieškovui septynių dienų terminą, skaičiuojama nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus, taip pat atsisakė priimti ieškinio dalį dėl įpareigojimo antstolės B. T. kontorai užbaigti visas vykdomąsias bylas D. Ž. ir ieškovo atžvilgiu.

3. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi, išnagrinėjęs J. G. atskirąjį skundą, paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartį ir nustatė apeliantui J. G. terminą iki 2021 m. birželio 1 d. pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartyje.

Šalies argumentai

4. 2021 m. gegužės 28 d. J. G. pateikė prašymą dėl 2021 m. gegužės 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuriuo prašo nedelsiant nagrinėti ieškinio bylą ir prijungti prie baudžiamosios bylos, įpareigoti užbaigti vykdomąsias bylas ieškovui J. G. ir D. Ž.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi laikė nepaduotu ieškovo J. G. ieškinį B. T. kontorai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.

Šalies argumentai

6. Teismas nustatė, kad ieškovas, pateikdamas 2021 m. gegužės 28 d. prašymą dėl 2021 m. gegužės 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, 2021 m. vasario 19 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino. Teismas sprendė, kad nėra įstatymu numatyto pagrindo iškelti civilinę bylą pagal ieškovo J. G. pateiktą ieškinį, todėl ieškinį dėl 220 000 Eur priteisimo iš atsakovės laikės nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Ieškovas J. G. atskiruoju skundu nesutinka su Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi, nes, jo teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, vilkina bylos nagrinėjimą. Taip pat, ieškovas turėjo būti atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nes jam yra nustatytas nedarbingumas lygis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju apeliantas, vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 6 punktu konkrečių reikalavimų apeliacinės instancijos teismui nesuformulavo, tačiau iš skundo argumentų ir jame dėstomų aplinkybių daroma išvada, kad jis nesutinka su skundžiama nutartimi visa apimtimi, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis atskirojo skundo argumentais, visa apimtimi įvertins pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš antstolės B. T. kontoros 220 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos ir įpareigoti antstolę nutraukti vykdomąsias bylas prieš ieškovą ir D. Ž.. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. vasario 19 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. apeliantas turėjo pateikti įrodymus, kad jis laikėsi ikiteisminės skundų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo tvarkos; įrodymus apie sumokėtą 3 500 Eur žyminį mokestį už ieškinio pateikimą; aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką; nurodyti savo esamą gyvenamąją vietą bei procesinių dokumentų įteikimo būdą. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartį ir nustatė apeliantui J. G. terminą iki 2021 m. birželio 1 d. pašalinti ieškinio trūkumus. 2021 m. gegužės 28 d. apeliantas pateikė prašymą dėl 2021 m. gegužės 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, nurodydamas, kad vykdo minėtą apeliacinės instancijos teismo nutartį, t. y. taiso nustatytus trūkumus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, priėmė skundžiamą nutartį.

13. Kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tik tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, CPK normos nustato bendruosius bei specialiuosius reikalavimus teismui paduodamo ieškinio formai ir turiniui (CPK 111, 114, 135 straipsniai). Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų turi paisyti visi asmenys, norintys pasinaudoti teismine gynyba, nes teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio privalo patikrinti, ar ieškinys atitinka įstatymo jam keliamus reikalavimus ir ar jis gali būti nagrinėjamas teisme.

14. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė, kad pateiktas apelianto ieškinys neatitinka įstatymu keliamų reikalavimų, todėl įpareigojo ieškovą pašalinti 2021 m. vasario 19 d. nutartyje išvardintus trūkumus, t. y. pateikti įrodymus, kad buvo laikytasi ikiteisminės skundų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo tvarkos; sumokėtas žyminis mokestis už ieškinio pateikimą; aiškiai suformuoti ieškinio pagrindą ir dalyką; nurodyti savo esamą gyvenamąją vietą bei procesinių dokumentų įteikimo būdą.

15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas ieškiniu prašydamas priteisti žalos atlyginimą nenurodė, kokio dydžio turtinę ir kokio dydžio neturtinę žalą ieškovas prašo priteisti iš antstolės B. T. kontoros, kuo pasireiškė, neteisėti antstolės veiksmai, kokias pasekmes sukėlė antstolės veiksmai ir kas šias aplinkybes patvirtina, koks yra priežastinis ryšys tarp, anot ieškovo, tarp neteisėtų antstolės veiksmų ir kilusių pasekmių, nes iš šio ieškinio turinio nėra objektyvios galimybės suprasti ir nustatyti, kokie faktiniai duomenys ir juos pagrindžiantys įrodymai suponuoja atitinkamus ieškovo minimus antstolio veiksmus vertinti kaip neteisėtus ir, tuo labiau, kaip priežastiniu ryšiu susijusius su jo prašoma priteisti žala, tai yra, ieškovas neįrodinėja ir nenurodo visų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų. Šiuo atveju nėra galimybės identifikuoti faktinį ieškinio pagrindą, nuosekliai ir aiškiai (suprantamai) nėra išdėstytos bylos faktinės aplinkybės (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai). Dėl to, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra aišku kokias aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 2, 12, 142, 185 straipsniai). Taigi, apelianto ieškinys neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Apeliantui, neištaisius nustatytų ieškinio trūkumų pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė laikyti jo ieškinį nepaduotu.

16. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Toks prašymas turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Pateikti šiuos įrodymus yra asmens, prašančio atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, pareiga (CPK 178 straipsnis).

17. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmuo dėl sunkios turtinės padėties gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik iš dalies, o ne visiškai. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų būti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent pats teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokiam prašymui patenkinti, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017).

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto skundo argumentus dėl jo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, sprendžia, kad jie yra deklaratyvaus pobūdžio ir jų nepagrindžia ieškinyje dėstomos aplinkybės. Be to, apeliantas teigdamas, kad egzistuoja pagrindas jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nepagrindžia tokio prašymo pagrįstumo, bei nepateikia dalies žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio įrodymų. Vien apelianto pateiktas 2020 m. kovo 3 d. Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimas Nr. S-52 dėl jo nedarbingumo lygio nustatymo, nesant byloje kitų įrodymų, neparodo apelianto turtinės padėties ir galimybių (ne)sumokėti pirmosios instancijos teismo nustatyto žyminio mokesčio už ieškinį. Pažymėtina, kad apeliantas, siekdamas žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, turi pateikti teismui konkretų prašymą su jį pagrindžiančiais įrodymais.

19. Šiuo atveju apeliantas, pateikdamas ieškinį pirmosios instancijos teismui, prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir (ar) atidėti žyminio mokesčio mokėjimą bei juos patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nustatyti terminą trūkumams pašalinti.

20. Dėl to, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog apeliantas, pateikdamas 2021 m. gegužės 28 d. prašymą dėl 2021 m. gegužės 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, neištaisė Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 19 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjasAntanas Rudzinskas