Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Erikai Ališauskienei, dalyvaujant pareiškėjai R. T., jos atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei, suinteresuotiems asmenims R. M. B., L. P., G. P., išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės vaikų globos namų atstovei Evelinai Talalienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos R. T. patikslintą pareiškimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys R. M. B., L. P., G. P., išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-01-19 mirė, todėl vaikų – L. ir G. P. globėja (rūpintoja) yra tik motina R. M. B.. Sūnūs M. P. ir D. P. jau pilnamečiai ir savarankiški. Prieš priimant teismui sprendimą dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo, pareiškėja vedė netinkamą gyvenimo būdą ir dėl to nesugebėjo tinkamai rūpintis savo vaikais, juos prižiūrėti ir savarankiškai auginti, pritrūko pareigingumo ir atsakomybės, be to, nedėjo pastangų tinkamai rūpintis vaikais, norėjo daugiau laisvės, nepriklausomybės, nesuprato, kaip svarbu vaikams yra šeima - manė, kad jos tėvai galės pasirūpinti vaikais geriau nei pareiškėja. Metams bėgant, pareiškėja suprato tėvų pareigas, įvertino vaikų meilę, šeimos svarbą. Su vaikų tėvu A. P., kurio neigiama įtaka buvo didelė, nebegyvena ir nebendrauja jau seniai. Siekdama padėti šeimai materialiai, 2003 metais buvau išvykusi dirbti į užsienį, o grįžusi į Lietuvą, 2010-04-10 sukūrė naują šeimą, susilaukė vaikų - R. T., gim. 2003-12-07, ir R. T., gim. 2010-03-03. Pareiškėja nuo 2010 metų su šeima atsikėlė gyventi į savo motinos, vaikų globėjos (rūpintojos) R. M. B. namus, gyvena jai priklausančio namo antrame aukšte, su sutuoktiniu veda tinkamą gyvenimo būdą, užtikrina savo vaikų teises ir teisėtus interesus, rūpinasi ir vaikais iš pirmosios santuokos, kurių globėja tebėra R. M. B.. Pareiškėja nori susigrąžinti savo vaikus į šeimą, tam pritaria ir sutuoktinis ir vaikai Giedrė ir Lukas, kuriems yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi kartu. Pareiškėja domisi vaikų gyvenimu, eina į mokyklose rengiamus susirinkimus, atvirai ir nuoširdžiai bendrauju su vaikais, prisideda prie jų išlaikymo, rūpinasi jų sveikata, maitinimu, lavinimu, siekia sudaryti palankias sąlygas jiems visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Santykiai labai artimi, visi vaikai šeimoje turi vienodas teises, pareigas, visus vienodai myli ir jais rūpinasi, o visi vaikai puikiai sutaria ir tarpusavyje bendrauja broliškai. Dirba pagal verslo liudijimą, augina gėles ir jas pardavinėja, taip uždirba apie 1000 Lt per mėnesį, dar gauna ir apie 1080 Lt socialinę pašalpą, iš šių pajamų išlaiko visus savo vaikus. Labai myli savo vaikus ir nori juos susigrąžinti. Mano, kad gali būti gera mama, sugebės tinkamai pasirūpinti savo vaikais ir ateityje. Prašo tenkinti pareiškimą.

Išvadą byloje teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (b.l. 35-37) bei atstovė posėdžio metu nurodė, jog Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė 2013-06-17 apsilankiusi R. T. namuose pasikalbėjo su globojamais (rūpinamais) nepilnamečiais G. ir L. P., išsiaiškino, kad vaikai nori gyventi su mama, džiaugiasi, kad jų gyvenimo sąlygos nepasikeis, kad liks gyventi savo ankstesnėje vietoje. Nepilnamečių teigimu, mamos sutuoktinis R. T. su jais elgiasi gerai, iš Norvegijos parveža lauktuvių, jie draugiškai bendrauja su broliais R. ir R. T.. Nepilnamečius L. P. ir G. P. grąžinus į motinos šeimą, jų gyvenimo ir buities sąlygos nepasikeistų. Vaikai liktų gyventi tuose pačiuose namuose, turėtų tuos pačius kambarius, kurie, vykdant jų nuolatinės globos (rūpybos) priežiūrą, įvertinti atitinkančiais nepilnamečių poreikius ir interesus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra motyvuota pati auginti savo nepilnamečius vaikus, rūpinasi jų pasiekimais mokykloje, domisi laisvalaikiu, turi artimą ryšį, mano, kad tikslinga patenkinti R. T. pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, jog 2001 m. lapkričio 27 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. N2-1709-05/01 buvo neterminuotai apribota tėvų - R. P. (dabartinė pavardė T.) ir A. P. valdžia nepilnamečių vaikų: M. P., gim. 1999-09-13, D. P., gim. 1995-10-31, L. P., gim. 1997-07-09, ir G. P., gim. 1999-03-17, atžvilgiu iki jų pilnametystės, atskirti vaikai nuo tėvų ir paskirti jiems globėjai R. M. B., gim. 1943-04-03, ir J. B., gim. 1939-09-17, gyvenantys (duomenys neskelbtini). (b.l. 5). Teismo sprendimu paskirtas globėjas J. B., gim. 1939-09-17, mirė 2009-01-19 (b.l. 11), todėl vaikų globėja liko viena globėja (rūpintoja) R. M. B.. Sprendime nurodyta, kad R. P. (dabartinė - T.) vengia atlikti pareigas auklėti nepilnamečius vaikus, kurie auga palikti pas senelius, vaikų nelanko, nesirūpina jų priežiūra, auklėjimu, neremia materialiai. 2013-04-12 Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas R. T., prašymas dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo vaikų G. P., ir L. P. atžvilgiu, kuriame nurodyta, kad ji gyvena Lietuvoje, pradėjo tvarkytis asmeninį gyvenimą, sukūrė kitą šeimą ir nusprendė susigrąžinti savo vaikus G. P., ir L. P. į savo šeimą (b.l. 41). 2013-06-17 Šeimos aplankymo (b.l. 42) bei 2014-06-23 Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktai (b.l. 46) patvirtina, jog R. T. pakeitė savo gyvenimo būdą, 2010-04-10 sukūrė naują šeimą (b.l. 8) su R. T., su kuriuo susilaukė dar dviejų vaikų: R. T., gim. 2003-12-07, ir R. T., gim. 2010-03-03 (b.l. 6, 7), kuriuos pati augina ir rūpinasi. Kaip teigė išvadą teikiančios institucijos atstovė, pareiškėjos R. T. šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeimai nėra teikiamos socialinės paslaugos. Nėra duomenų, kad pareiškėja nevykdo savo valdžios vaikų R. T. ir R. T. atžvilgiu. Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų matyti, jog pareiškėja su savo šeima: sutuoktiniu bei dviem savo vaikais nuo 2010 metų gyvena pas pareiškėjos motiną, G. P. ir L. P. globėją, namo antrame aukšte. Kartu su jais gyvena ir pareiškėjos vaikai, G. P. ir L. P., kurių globą pareiškėja siekia susigrąžinti. Iš L. P., R. T. mokyklų bei R. T. darželio pateiktos charakteristikos patvirtina, jog pareiškėja rūpinasi savo vaikais, domisi jų mokslo pasiekimais (b.l. 38, 39 14, 15). 2014-06-23 Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte pareiškėjos buities ir gyvenimo sąlygos įvertintos kaip geros, vaikai G. P. ir L. P. turi po atskirą kambarį, kuriuose yra būtini baldai, sudarytos sąlygos miegui, mokymuisi, laisvalaikiui, kambariai jaukūs, įrengti pagal paauglių poreikius (b.l. 46). Pareiškėja yra registruota darbo biržoje (b.l. 17), gauna socialines išmokas (b.l. 12, 13) bei, jos teigimu, verčiasi pagal verslo liudijimą (prekiauja savo augintomis gėlėmis), taigi, materialiai pasirūpinti vaikais gali. Pareiškėjos vaikai G. P. ir L. P., tiek apklausiami Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos specialistės (b.l. 40), tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog nori gyventi su savo mama, kuri jais rūpinasi.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia, turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tokiu būdu Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.

Niekas neturi teisės pažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 str. 3 d.). Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 1 dalyje – draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesams. CK 3.161 str. 3 d. akcentuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. nuostatos dėl valstybės pagalbos šeimos gyvenimui. CK 3.161 str. 3 d. nustatytos tokios vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais; būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje; bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu ar skyrium.

Jei yra galimybė, vaikus turi auginti ir auklėti tėvai (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. ir 9 str.). CK 3.181 str. 2 dalyje yra nustatytos tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygos. Šios sąlygos reikalauja, kad: 1) tėvai (ar vienas iš tėvų) būtų pakeitę savo ankstesnį elgesį; 2) tėvai (ar vienas iš jų) gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios ribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Visos šios sąlygos susijusios tarpusavyje, tačiau tėvų valdžios ribojimui panaikinti neužtenka nustatyti vienos iš jų - būtina remtis visomis trimis sąlygomis.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos motinos valdžios apribojimo panaikinimui: pareiškėja pakeitė savo požiūrį į motinos pareigas, vaikų auklėjimą, pagal savo galimybes sudarė geras sąlygas vaikams mokytis ir gyventi kartu su ja. Pareiškėja savo valdžią vaikams naudoja atsižvelgdama į jų interesus. Pareiškėjos valdžios vaikams apribojimas rėmėsi netinkamu jos valdžios įgyvendinimu, esant jos kaltei. Padėčiai pasikeitus, tolimesnis šios valdžios ribojimas būtų netikslingas ir net žalingas, nes jis jau negintų ne tik vaikų interesų, bet ir pačių tėvų prigimtinių teisių auginti ir auklėti savo vaikus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 str. 6 d. įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su savo vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Kadangi pareiškėja pradėjo rūpintis vaikais, nuo 2010 metų juos jau faktiškai augina, materialiai išlaiko, reiškia, jog ji vėl vykdo savo, kaip motinos pareigas, o tai yra pakankamas pagrindas panaikinti motinos valdžios neterminuotą apribojimą. Pareiškėjai grąžinus vaikus, tai nekenks pačių vaikų interesams, o priešingai vaikų grąžinimas motinai atitiks vaikų interesus. Teismas daro išvadą, kad pareiškėja šiuo metu yra pasiruošusi tinkamai įgyvendinti motinos teises ir pareigas vaikams, yra realios motinos galimybės užtikrinti pagrindines vaikų teises gyventi ir sveikai vystytis, vaikų ir motinos tarpusavio socialiniai, dvasiniai, moraliniai ryšiai yra pakankami, todėl naikintinas pareiškėjai R. T. neterminuotas motinos valdžios apribojimas vaikų G. P. ir L. P. atžvilgiu (CK 3.181 str., 3.182 str.).

Panaikinus motinos valdžios apribojimą, panaikintini kiti su motinos valdžios apribojimo panaikinimu susiję padariniai - teismo sprendimu vaikams G. P. ir L. P. nustatyta nuolatinė globa (rūpyba). Nepilnamečius grąžinus jų motinai R. T., suinteresuotas asmuo R. M. B. atleistina nuo G. P. ir L. P. globėjos (rūpintojos) pareigų (CK 3.246 str.), vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina R. T. (CK 2.14 str.).

Valstybė šioje byloje patyrė 25,94 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įtiekimu, kurios priteistinos iš pareiškėjos (CPK 92 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 263, 265, 269, 408, 409 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Panaikinti pareiškėjai R. T. (ankstesnė pavardė – P.), a.k. (duomenys neskelbtini) 2001 m. lapkričio 27 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1709-05/01 taikytą neterminuotą motinos valdžios apribojimą nepilnametės dukters G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Panaikinti pareiškėjai R. T. (ankstesnė pavardė – P.), a.k. (duomenys neskelbtini) 2001 m. lapkričio 27 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1709-05/01 taikytą neterminuotą motinos valdžios apribojimą nepilnamečio sūnaus L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Panaikinti nepilnamečiams G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 2001 m. lapkričio 27 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1709-05/01 nustatytą nuolatinę globą (rūpybą).

Atleisti R. M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo nepilnamečių G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) globėjos (rūpintojos) pareigų.

Nustatyti G. P. ir L. P. gyvenamąją vietą kartu su motina R. T..

Priteisti iš pareiškėjos R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 25,94 Lt (dvidešimt penkis litus, 94 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.