- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-04
- Bylos Nr.
- 1S-566-383/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- D. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Vitunsko, teisėjų Danutės Giačaitės ir Jurgio Kiškio, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. vasario 15 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P., nuteistas 2009-05-07 Uddevallos miesto apylinkės teismo pagal Švedijos Karalystės Baudžiamojo įstatymo dėl bausmių už narkotikų nusikaltimus (1968:64), kontrabandos įstatymo 6 paragrafo 3 dalis ir 14 paragrafas (2000:1225) bei baudžiamojo kodekso 23 skyriaus 1 paragrafas, paskirta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. 2009-06-25 Vakarų Švedijos regiono apeliacinis teismas paliko galioti apylinkės teismo nuosprendį.
2010-12-22 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi Švedijos Karalystės Uddevallos miesto apylinkės teismo 2009-05-07 nuosprendžiu skirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 199 str. 2 d., 260 str. 3 d., paskirta bausmė – 10 metų laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2009-08-04, bausmės pabaiga – 2019-01-23.
Žemesnės instancijos teismas
2016-02-15 Komisijos priimtu nutarimu nutarta taikyti nuteistajam D. P., lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 11 mėnesių 12 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2016-02-11) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK)157 str. 2 d. 2 p.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-03-31 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti D. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatuodamas, kad išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi D. P. Kauno apygardos teismui pateikė skundą, kuriame prašė, panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-03-31 nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, jog yra pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą, kadangi jis faktiškai atliko ½ paskirtos bausmės laiko, anksčiau neteistas, nors pataisos namuose buvo baustas drausmine tvarka, tačiau šiuo metu nuobaudos negalioja. Už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą būrio visuomeninėje veikloje, paskatintas 5 kartus. Pritaikius lygtinį paleidimą turi galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, pataisos namuose mokosi, aktyviai dalyvauja būrio visuomeninėje veikloje, socialiniai ryšiai su artimaisiais labai geri, išėjęs į laisvę gyventų pas mamą. Nuteistojo teigimu, kadangi darbas pataisos įstaigoje jam nebuvo suteiktas, jis yra išlaikomas artimųjų. Jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė ir nuo pirmojo komisijos posėdžio sumažėjusi 10 balų, todėl komisija pagrįstai tai vertino nuteistojo elgesio kaitą teigiamo progreso linkme. Nuteistasis skunde nurodė, jog siekia lygtinio paleidimo, kadangi nori įgyvendinti savo tikslus - įsidarbinti ir palengvinti artimųjų naštą mokėti mokesčius; tęsti mokslą ir įgyti specialybę; išsaugoti ir puoselėti socialinius ryšius su šeima, žmona.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. P. skundas atmetamas.
2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto LR BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš LR BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Kaip minėta, pagal LR BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ( ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta teisinga išvada, jog taikyti lygtinį paleidimą D. P. nėra pagrindo. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. P. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jis vykdo (įvykdė) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos lygis – 42 balai. LR BVK 157 str. 1 d. yra numatyta, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Šiuo konkrečiu atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo D. P. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra pakankama manyti, kad jis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nors nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą (programą), tačiau vien tik dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, sporto renginiuose, visuomeninėje būrio veikloje, nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju ji nėra ženkliai pakitusi, lyginant su anksčiau atliktu elgesio rizikos vertinimu, ir yra pakankamai didelė (42 balai). Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmės atlikimo metu D. P. nesielgė nepriekaištingai, buvo septynis kartus pažeidęs nustatytą tvarką ir režimo reikalavimus, iš jų keturis kartus baustas drausmine tvarka (iš jų du kartus baustas drausmine tvarka už padarytus grubius pažeidimus – uždraustų daiktų įsigijimą ir laikymą; alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą), galiojančių nuobaudų neturi tik nuo 2016-02-01, t.y. neturi galiojančių drausminių nuobaudų trumpą laiko tarpą. Pažymėtina ir tai, kad nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, pažeidimų darymas ne tik iš karto atvykus į pataisos namus, bet ir vėliau, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis pataisos namuose nedirba, atvykęs į pataisos įstaigą nuteistasis atsisakė administracijos siūlomo darbo ir bausmės atlikimo metu iniciatyvos įsidarbinti nerodė, dėl darbo nesikreipė. O tai rodo gana mažą perspektyvą efektyviai spręsti finansines problemas ir susidoroti su finansiniais sunkumais laisvėje. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad LR BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu LR BVK 125 str. 1 d. numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Vis dėlto D. P. požiūris į darbą pataisos namuose verčia abejoti, kad jis ir laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Būtina atsižvelgti ir į tas aplinkybes, kad nuteistajam nustatyti net penki kriminogeniniai veiksniai - ankstesni teisės pažeidimai (anksčiau teistas du kartus); gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimą įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje); pasekmių suvokimas (apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas); nuostatos (nuteistasis savo elgesį pateisina lygindamas jį su kitų nusižengimais, palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą); mąstymas ir elgesys (emociškai svarbiose situacijose linkęs elgtis impulsyviai), tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda pastangas kriminogeninių veiksnių, taip pat ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, teismui nėra pateikta. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog šiuo atveju D. P. mąstymo ir nuostatų pokyčiai bausmės atlikimo metu nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, sporto renginiuose, penkis kartus buvo paskatintas už nepriekaištingą elgesį, pataisos įstaigoje mokosi, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.
Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus D. P. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis D. P. neatitinka LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,
nutaria:
Atmesti nuteistojo D. P. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.