Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-26 · Administracinė byla Nr. I-309-644/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-26
Bylos Nr.
I-309-644/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01656-2016-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
D. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-309-644/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01656-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. Č. patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 4500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 11-18).

Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. liepos 14 d. buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje netinkamomis, orumą žeminančiomis, kankinančiomis sąlygomis. Paaiškino, kad buvo apgyvendintas ankštose kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais reglamentuotas gyvenamasis plotas. Pažymėjo, kad daug kamerų ploto užėmė baldai, sanitarinis mazgas, kiti įrenginiai, dėl ko vienam asmeniui kameroje teko tik apie 0,6 kv. m. laisvo ploto. Pareiškėjas yra rūkantis asmuo, tačiau 15 parų kameroje buvo laikomas kartu su nerūkančiais asmenimis. Pažymėjo, kad turėjo kentėti nerūkęs, tai sukėlė psichologinius sunkumus. Paaiškino, kad pasivaikščioti buvo vedamas kartu su kitais kameroje laikomais asmenimis į ankštus pasivaikščiojimo kiemelius tik vieną valandą per parą, tačiau pareiškėjui to nepakako. Duše prausėsi du asmenys po vienu dušo rageliu, kadangi prausimuisi skiriama tik 15 minučių laiko, o dušai tik trys. Dėl minėtų aplinkybių jautėsi žeminamas, kankinamas, neturėjo privatumo. Teigė, kad minėtos kalinimo sąlygos pažeidė Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, lėmė dvasines kančias, emocinę depresiją, įtampą, psichinius sutrikimus.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu (b. l. 23-27) su pareiškėjo skundu nesutiko. Paaiškino, kad visą kalinimo laikotarpį pareiškėjui kamerose buvo užtikrintas minimalus teisės aktais reglamentuotas gyvenamasis plotas. Pažymėjo, kad tardymo izoliatoriuje yra įrengta 16 pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotai yra nuo 11,22 iki 17,43 kv. m. Pareiškėjui buvo suteikti vienos valandos pasivaikščiojimai, jis galėjo naudotis kiemeliais su sporto įranga. Pareiškėjas nėra skundęsis Kauno tardymo izoliatoriaus administracijai dėl jo laikymo su nerūkančiais asmenimis. Duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, susijusius su jo laikymo sąlygomis Kauno tardymo izoliatoriuje, nėra. Dėl psichikos problemų pareiškėjas kelis kartus buvo priimtas Sveikatos priežiūros tarnybos psichiatro, jam buvo nustatytas adaptacijos sutrikimas. Pareiškėjui buvo nustatyta diagnozė - psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Depresija pareiškėjui nenustatyta. Pareiškėjas dėl psichologinių problemų kelis kartus konsultavosi pas psichologų grupės specialistą. Pagrindinės psichologinio diskomforto priežastys – nerimas dėl padaryto nusikaltimo, bausmės baimė. Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, taigi pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam kalint Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI) teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Kauno tardymo izoliatorius arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad laikotarpiu nuo 2015-07-27 iki 2016-07-14 buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais reglamentuotas gyvenamasis plotas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas šiose Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose: nuo 2015-07-27 iki 2015-08-03 kameroje Nr. 222; nuo 2015-08-04 iki 2015-08-23 kameroje Nr. 204; nuo 2015-08-24 iki 2016-02-02 kameroje Nr. 221; nuo 2016-02-03 iki 2016-02-16 kameroje Nr. 338; nuo 2016-02-17 iki 2016-03-13 kameroje Nr. 335; nuo 2016-03-14 iki 2016-05-02 kameroje Nr. 334; nuo 2016-05-03 iki 2016-07-14 kameroje Nr. 162 (b. l. 28, 29-37).

Minėtais duomenimis nustatyta, kad kameros Nr. 222 plotas 19,0 kv. m., kartu su pareiškėju ginčo laikotarpiu šioje kameroje buvo laikomi 5 asmenys; kameros Nr. 204 plotas 15,96 kv. m., ginčo laikotarpiu buvo laikoma iki 4 asmenų; kameros Nr. 221 plotas 23,8 kv. m., ginčo laikotarpiu buvo laikoma iki 6 asmenų; kameros Nr. 338 plotas 15,99 kv. m., ginčo laikotarpiu buvo laikoma iki 4 asmenų; kameros Nr. 335 plotas 16,13 kv. m., ginčo laikotarpiu buvo laikoma iki 4 asmenų; kameros Nr. 334 plotas 16,73 kv. m., ginčo laikotarpiu buvo laikoma iki 4 asmenų; kameros Nr. 162 plotas 15,59 kv. m., ginčo laikotarpiu buvo laikoma iki 4 asmenų. Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose buvo užtikrinta Įsakymo 1.3.1 punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto norma.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad didelę dalį kamerų gyvenamojo ploto užėmė baldai bei kiti įrenginiai, dėl ko pareiškėjui trūko laisvos erdvės, negalėjo judėti. Teismas akcentuoja, kad pagal Įsakymo 1.3.1 punktą, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą – 3,6 kv. m – neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista, bylos duomenimis, pareiškėjui ginčo laikotarpiu kamerose teko ne mažiau kaip 3,80 kv. m. gyvenamojo ploto, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad yra rūkantis asmuo, tačiau Kauno tardymo izoliatoriuje 15 parų buvo laikomas kartu su nerūkančiais asmenimis, dėl ko jis turėjo kentėti nerūkęs, minėtos aplinkybės sukėlė psichologinius sunkumus.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad suimtuosius ir nuteistuosius perkelti iš vienos kameros į kitą galima esant žodiniam ar rašytiniam suimtojo ar nuteistojo prašymui. Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. nurodymą (b. l. 81-82), asmenys yra laikomi su rūkančiais asmenimis, kai jie pateikia įstaigos administracijai prašymą laikyti jį kameroje kartu su rūkančiais asmenimis. Atsakovas neturi duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Kauno tardymo izoliatoriaus administraciją dėl jo laikymo su rūkančiais asmenimis, o atstovauti kitų asmenų (nerūkančiųjų) interesus pareiškėjas nėra įgaliotas. Kita vertus, pareiškėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių nedetalizavo, t. y. nenurodė kada konkrečiai ir kokioje kameroje pasireiškė minėti pažeidimai, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jo argumentai dėl teisių pažeidimo laikant jį kartu su nerūkančiais asmenimis, yra atmestini.

Pareiškėjas reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad pasivaikščiojimų kiemeliai buvo maži, pasivaikščioti buvo išleidžiamas tik vieną valandą per parą, tačiau pareiškėjui to nepakako.

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktą, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1-114 patvirtintos Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore ir kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga tvarkos aprašo (b. l. 64-66) 13 punkte nustatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems suteikiama teisė kasdien vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas neneigia, kad buvo vedamas pasivaikščioti ne mažiau kaip vieną valandą per parą, todėl neteisėtų atsakovo veiksmų, suteikiant pareiškėjui galimybę pasivaikščioti gryname ore vieną valandą per dieną, nenustatyta. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl pasivaikščiojimo laiko pailginimo, todėl suteikti jam ilgesnį pasivaikščiojimą atsakovo atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Akcentuotina tai, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų ir nenustato vienam asmeniui tenkančio pasivaikščiojimo kiemelio ploto normos. Atsakovo atstovas atsiliepime pateikė duomenis apie Kauno tardymo izoliatoriuje įrengtus pasivaikščiojimų kiemelius – įstaigoje įrengta 16 pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas nuo 11,08 kv. m. iki 17,43 kv. m., dvejuose kiemeliuose įrengta sporto įranga. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylą pateiktais duomenimis, minėtas aplinkybes patvirtina į bylą pateiktos foto nuotraukos (b. l. 67, 70). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, jog atsakovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus suteikiant pareiškėjui galimybę pasivaikščioti, todėl pareiškėjo argumentai atmestini.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad duše du asmenys prausėsi po vienu dušo rageliu, kadangi dušo ragelių visiems asmenims nepakako, prausimuisi skiriama tik 15 minučių. Dėl minėtų aplinkybių jautėsi žeminamas, kankinamas, neturėjo privatumo.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr.1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktą, ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Pagal Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1-209 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi dušu tvarkos aprašo 13, 14 punktus, kiekvienam suimtajam ir nuteistajam suteikiama galimybė 10 min. pasinaudoti dušu ir, esant atitinkamoms sąlygoms, t. y. kai nuteistųjų ir suimtųjų skaičius didesnis, naudojimosi dušu terminas gali būti pratęstas 10 min. (b. l. 56-57). Byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų pažeidęs paminėtą teisinį reglamentavimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl prausimosi laiko prailginimo, ar dėl to, kad jis nespėjo nusiprausti, todėl suteikti jam ilgesnį prausimosi laiką atsakovo atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo.

Pareiškėjo argumentus dėl privatumo prausykloje pažeidimo paneigia atsakovo atstovo į bylą pateiktos dušų foto nuotraukos (b. l. 58-60), iš kurių matyti, kad dušai yra atskirti sienelėmis. Teismas taip pat akcentuoja, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nedetalizuoja prausyklų konstrukcinių ypatumų. Teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, jog atsakovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus suteikiant pareiškėjui galimybę nusiprausti, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasines kančias, emocinę depresiją, įtampą, psichinius sutrikimus ir pan. Bylos duomenimis, pareiškėjui buvo nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas dėl priklausomybės nuo alkoholio (b. l. 42), todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti sveikatos sutrikimai galėjo kilti dėl alkoholio poveikio ar abstinencijos po jo vartojimo.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Kauno tardymo izoliatoriaus) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Audrius Grauželis