Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Skundžiamame sprendime nurodoma, kad pareiškėjas neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas (Šengeno sienų kodekso 5 priedo B dalies E punktas) ir yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams (Šengeno sienų kodekso 5 priedo B dalies I punktas). Sprendimas priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. 937 ,,Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 937) pagrindu. VSAT pareigūnas pagal Šengeno sienų kodekso 5 priedo A dalies 1b punktą perbraukė atvykimo spaudą ir greta parašė atsisakymo atvykti priežastis nurodančias Šengeno sienų kodekso raides, kurias dabar mato bet kuris Lietuvos ar kitos valstybės pareigūnas ar privatus asmuo, kuriam pareiškėjas pateikia savo pasą. Mano, kad Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, pažeidžia jo teises, todėl naikintinas.

Paaiškina, kad yra Rusijos pilietis, gyvenantis ir dirbantis Rusijoje, turintis nuo 2011 m. nekilnojamojo turto Ispanijoje ir turintis Ispanijoje išduotą Šengeno vizą. Lietuvoje nuo 2022 m. gyvena jo šeima. Žmona ir nepilnametė dukra yra gavusios leidimą nuolat gyventi Lietuvoje lietuvių kilmės pagrindu, dukra lanko mokyklą Vilniuje. Jis niekada nėra pažeidęs jokių migracinių Lietuvos ar ES procedūrų, turi teisėtus dokumentus, suteikiančius jam teisę judėti ES teritorijoje, nėra teistas, nėra padaręs jokių veiksmų ar turintis kažkokių pažiūrų, kurios galėtų kelti pavojų Lietuvos ar ES viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Nuolat lankė savo šeimą Lietuvoje, atvykdavo tiek iš kitų ES valstybių per vidines ES sienas, tiek ir tiesiogiai į Lietuvą per išorinę ES sieną, buvo įleidžiamas į Lietuvos teritoriją ir niekada problemų nekildavo. Pažymi, kad per išorinę sieną tiesiogiai į Lietuvą 2 kartus buvo atvykęs ir be problemų įleistas po Nutarimo Nr. 937 įsigaliojimo, t. y. 2023 m. kovo 5 d. per Šumską ir 2023 m. kovo 26 d. per Kybartus. 2023 m. balandžio 26 d. siekiant atvykti per Kybartų pasienio kontrolės punktą (toliau – ir PKP) į Lietuvą, VSAT priėmė Skundžiamą sprendimą.

Argumentuoja, kad tiek pagal Šengeno sienų kodeksą, tiek pagal Nutarimą Nr. 937 yra reikalaujama taikyti individualų patikrinimą dėl keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Individualaus grėsmės patikrinimo yra reikalaujama ES Teisingumo teismo, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje. Skundžiamame sprendime yra nustatyta pareiškėjo tariamai keliama grėsmė, nors nebuvo įmanoma nustatyti jokios jo asmeniniu elgesiu sukeltos grėsmės, nes tokio elgesio, kuris duotų pagrindą kažkokiai grėsmei nustatyti niekada nebuvo ir nėra. Pažymi, kad turėjo ir tebeturi dokumentus, su kuriais jis turi teisę judėti ES teritorijoje, su tokiais pačiais dokumentais jis jau anksčiau buvo kelis kartus įvertintas kaip galintis atvykti į Lietuvą per išorinę ES sieną. Nesupranta, kokios yra Skundžiamo sprendimo priėmimo priežastys, nes jame nurodytos priežastys neatitinka realybės.

Remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 30 d. susitarimo „Dėl abiejų valstybių piliečių kelionių“ (toliau – ir Susitarimas dėl abiejų valstybių kelionių) 1 straipsnio, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir UTPĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 2 dalies, Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies a), b), c), e) punktais, 8 straipsnio 3 dalimi, 2001 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 539/2001 1 straipsnio, I priedo, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009 nustatančio Bendrijos vizų kodekso (toliau – ir Vizų kodeksas) 30 straipsnio nuostatomis, 2019 m. spalio 11 d. Europos Bendrijos Komisijos rekomendacija, kuria nustatomas bendras „Praktinis sienos apsaugos pareigūnų vadovas“, skirtas valstybių narių kompetentingoms institucijoms naudoti vykdant asmenų kontrolę pasienyje.

Teigia, kad kertant sieną patikrinimo metu pirmiausia yra surenkami faktiniai duomenys ir tik tuomet individualiai vertinama kiekvieno atvykstančio piliečio situacija bei priimamas sprendimas dėl jo įleidimo. Siekiama įsitikinti, ar atvykstantys asmenys atitinka atvykimo kriterijus ir ar jie nekelia grėsmės ne tik Lietuvos nacionaliniam, bet ir visos Europos šalių saugumui, viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3741- 552/2018, 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5163-822/2019, 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-2355-12). Pažymi, kad visos priemonės, kurių imasi VSAT pareigūnai vykdydami savo pareigas prie valstybės sienos, yra proporcingos tokiomis priemonėmis siekiamiems tikslams. Pasienio kontrolės metu pareigūnai su vykstančiais per valstybės sieną asmenimis bendrauja betarpiškai, pateikdami jiems su vykimo aplinkybėmis (tikslais, maršrutais, apgyvendinimu) susijusius klausimus. Iš tokio pirminio pokalbio yra išprofiliuojami asmenys, kurie yra siunčiami į antrą kontrolės liniją detalesniam patikrinimui, kuriems būtina užduoti papildomus klausimus susijusius su viešnagės (buvimo) Šengeno erdvėje tikslais, motyvais ir aplinkybėmis. Vykstantys per valstybės sieną asmenys turi pareigą pateikti pareigūnams informaciją apie numatomo buvimo Šengeno erdvėje tikslus ir aplinkybes.

Paaiškina, kad 2023 m. balandžio 26 d. Kybartų PKP pareiškėjas pateikė Rusijos Federacijos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ispanijos Karalystės kompetentingų institucijų Maskvoje išduotą daugkartinę Šengeno valstybių vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2022 m. liepos 12 d. iki 2027 m. liepos 12 d., kurioje buvo nurodytas maksimalus leistinas buvimo Šengeno erdvėje skaičius – 90 dienų per pusę metų bei pastabų skiltyje pažymėtas išdavimo tikslas „Estancia“ (buvimas) (toliau – ir Šengeno viza Nr. (duomenys neskelbtini)). Vizos turėjimas automatiškai nesuteikia teisės atvykti į Šengeno erdvę, todėl vadovaujantis galiojančiais teisės aktais pareiškėjui vykimo per valstybės sieną metu teko pareiga pateikti ne tik patikimą informaciją apie vykimo per valstybės sieną aplinkybes, tačiau ir dokumentus ir/ar įrodomus, galinčius išsklaidyti bet kokias abejones dėl pateiktos informacijos patikimumo. Pareiškėjas nurodė, kad planuoja vykti į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – ir JAV) pas senelę ir kitus giminaičius. Tačiau paprašius pateikti bilietus skrydžiui lėktuvu į JAV ir paaiškinti, kur ir kaip jis vyks, pareiškėjas atsakyti (nurodyti) ir pateikti tokių įrodymų, o būtent, nei tolimesnės kelionės bilietų ar (ir) jų rezervacijos, nei turimos JAV vizos, VSAT pareigūnams nepateikė. Vertina, kad pareiškėjas nebuvo apsisprendęs dėl buvimo aplinkybių, viešnagės laiko (trukmės), atvykimo ir tolimesnio išvykimo būdo ir aplinkybių, nors deklaravo vyksiąs į JAV. Ši aplinkybė buvo svarbus rizikos veiksnys kėlęs įtarimą dėl pareiškėjo vykimo per valstybės sieną tikslų pagrįstumo, logiškumo, sąžiningumo, teisėtumo esamos situacijos kontekste. Pažymi, kad pareiškėjas skunde taip pat nenurodė, jog VSAT pareigūnams buvo pateikęs dokumentus susijusius su jo planuojamos kelionės į JAV maršrutu ir tikslais. Akcentuoja, kad pareiškėjo ankstesni vykimai per valstybės sieną į Šengeno erdvę nesuponuoja pareiškėjo absoliutaus patikimumo nagrinėjamos situacijos kontekste. Pareiškėjo pasienio tikrinimui pateiktame kelionės dokumente nebuvo JAV vizos. VSAT pareigūnams įtarimą kėlė ir tai, kad pareiškėjas su savimi neturėjo visiškai jokio bagažo. Ši aplinkybė akivaizdžiai prieštaravo pareiškėjo pasienio kontrolės metu deklaruojamiems vykimo per valstybės sieną tikslams. Pažymi, kad pareiškėjas pasienio tikrinimo metu sukeldamas psichologinį spaudimą tikrinančiam pareigūnui primygtinai prašė jį įleisti į Lietuvą, tačiau savo prašymo negrindė nurodydamas ar bent bandydamas įrodyti tolimesnio vykimo tikslus bei sąlygas.

Remiasi 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (toliau – ir Direktyva 2004/38/EB), jos 2 straipsniu. Pareiškėjo sutuoktinė ir vaikas, būdami Rusijos Federacijos piliečiais, nebuvo ir nėra Europos Sąjungos, Europos Ekonominės Erdvės ar Šveicarijos piliečiais, todėl pareiškėjas neturėjo (neįgijo) teisės laisvai judėti, o būtent nagrinėjamos situacijos kontekste atvykti į Šengeno erdvę pagal Direktyvą 2004/38/EB.

Nurodo Šengeno sienų kodekso 8 straipsnio 2, 3 dalis. Antrasis atsisakymo leisti atvykti pagrindas „I“, jis nustatyta tvarka nurodytas pareiškėjo kelionės dokumente esančiame perbrauktame atvykimo spaude. Vadovaujasi Nutarimo Nr. 937 1 punktu. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ konstatavo, jog Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingai neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos ir NATO, ypač rytinių jų narių, bet ir visos Europos saugumui. Nurodo Lietuvos Respublikos Seimas 2023 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. XIV-1789 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ 2 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas.

Teigia, kad pareiškėjas neatitiko Direktyvos 2004/38/EB apibrėžto asmens kaip turinčio teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, taip pat nepagrindė šeimos nario statuso. Nurodo Nutarimo 1.1.4.2 papunktį. Akcentuoja, kad VSAT pareigūnai priimdami sprendimus leisti atvykti trečiųjų šalių piliečiams turi diskrecijos teisę vertinti, ar kyla abejonių dėl per valstybės sieną vykstančio asmens numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, taip pat turi įsitikinti, ar nėra neteisėtos migracijos grėsmės, o taip pat neteisėto trečiųjų valstybių piliečių judėjimo Šengeno šalių teritorijoje.

Nurodo, kad nuodugnaus tikrinimo metu apie pareiškėją nerasta duomenų SIS, SLTD bei nacionalinėse duomenų bazėse. Lemiamą reikšmę priimant Skundžiamą sprendimą ta apimtimi, kiek tai susiję su atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai vertinimu, turėjo jo integracija gyvenamosios vietos šalyje (Rusijos Federacijoje), tos šalies politinė situacija. Nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas yra prieš Rusijos režimą kovojantis bei dėl to represijas patiriantis pilietis. Tikėtina, kad vizitas į ES gali būti panaudotas kenkėjiškais tikslais, pvz. skleisti dezinformaciją apie karą Ukrainoje ir kt., dėl to grėsmė, kad ir potenciali teoriškai egzistuoja. Pažymi, kad Šengeno sienų kodekso 8 straipsnio 2 dalyje bei Nutarimo Nr. 937 2 punkte kalbama ne tik apie grėsmes nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, bet ir apie grėsmę tarptautiniams santykiams. ES siekiant kiek įmanoma riboti Rusijos piliečių patekimą į jos erdvę, Lietuva turi laikytis bendros politikos ir neįleisti ne tik Šengeno sienų kodekse nustatytų reikalavimų, bet ir savo pačios nustatytų kriterijų neatitinkančių asmenų, antraip gali susilaukti iš šalių narių griežto pasmerkimo. Pažymi, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba VSAT (UTPĮ 4 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjo atžvilgiu perspėjimas dėl draudimo atvykti nebuvo įtrauktas į SIS arba į nacionalinį registrą.

Akcentuoja, kad ES teisės aiškinimas kardinaliai pasikeitus geopolitinei situacijai po 2022 m. vasario 24 d. Rusijos invazijos į Ukrainą, kuomet ES ieško būdų ir priemonių paveikti šalies agresorės nusikalstamus ketinimus, negali būti tapatus ankstesniam aiškinimui, todėl Rusijos piliečių teisė keliauti turi būti vertinama per humanitarinių priežasčių bei apsaugos nuo režimo persekiojimo dėl demokratinių pažiūrų prizmę. VSAT pavesta užtikrinti, kad per ES išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų įleidžiami tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos piliečiai. Žemesnės teisinės galios akte (Nutarime Nr. 937) nėra vienareikšmiškai įtvirtinta, jog kriterijų neatitikimo atveju minėtiems asmenims nebus leista atvykti, tik nurodyta, jog kriterijų neatitinkantiems asmenims bus taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės. Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. kovo 14 d. Nr. XIV-1789 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ preambulėje ir 2 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. rugsėjo 14 d. teikime Nr. 1D-4776 išdėstyti argumentai bei teisės akto priėmimo tikslai suponuoja, jog minėti kriterijai turi būti suprantami kaip objektyvūs kriterijai, kuriuos atitinkantiems Rusijos piliečiams suteikiama teisė atvykti į Lietuvos teritoriją. Neatitikimas Šengeno sienų kodekse nustatytiems reikalavimams ir Nutarimo Nr. 937 1 punkto objektyviems kriterijams yra pakankamas ir teisėtas pagrindas neleisti atvykti į šalies teritoriją tokių kriterijų neatitinkantiems asmenims.

Mano, kad VSAT pareigūnai įvertino visas individualias pareiškėjo vykimo per valstybės sieną aplinkybes, surinko pakankamai faktinių duomenų, iš kurių nustatė, kad pareiškėjas pasienio tikrinimo metu nepateikė pakankamai duomenų ir įrodymų numatomam/planuojamam buvimo Šengeno erdvėje tikslui bei sąlygoms pagrįsti ir taip nepagrindė numatomo buvimo Šengeno erdvėje tikslo bei sąlygų. Taip pat pasienio tikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas neatitiko Nutarime Nr. 937 nustatytų kriterijų, dėl ko pasienio tikrinimo metu, pagristai buvo laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių ES valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. VSAT pareigūnai vadovavosi Šengeno sienų kodekso 14 straipsniu, kuriame numatyta, kad trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas. VSAT pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka užpildė Skundžiamą sprendimą, jame nurodydami aiškias priežastis „neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas“ ir „asmuo yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams“. Pareiškėjas su sprendimu buvo supažindintas pasirašytinai. Sprendimas yra motyvuotas, jo turinys ir forma atitinka Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytą „Atsisakymo leisti atvykti kertant sieną“ standartinio blanko turinį ir formą.

Akcentuoja, kad VSAT pareigūnams sukėlė pagrįstų įtarimų pareiškėjo vykimo į Vilniaus oro uostą maršrutas. Pareiškėjas iš Baltarusijos Respublikos traukiniu atvyko į Lietuvą per VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Kenos geležinkelio PKP, tranzitiniu traukiniu pervažiavo Lietuvos teritoriją tranzitu ir 2023 m. balandžio 26 d. 12.07 val. per VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų geležinkelio PKP išvyko į Kaliningrado sritį. Tą pačią dieną apie 14.03 val. jis vėl ketino atvykti į Lietuvą jau deklaruodamas, jog ketina toliau vykti į JAV. Įtarimus kėlė, jog pareiškėjas pasirinko tokį vykimo į Vilniaus oro uostą maršrutą ir neišlipo iš traukinio dar Kenos geležinkelio stotyje, kuri yra 30-45 min. kelio nuo oro uosto Vilniuje. Pareiškėjas pasirinkęs nei logišką, nei ekonomišką, nei racionalų maršrutą VSAT pareigūnams pagrįstai sukėlė įtarimus dėl deklaruojamų atvykimo tikslų. Pareiškėjas tokį maršrutą patenkant į Lietuvą jau buvo naudojęs 2023 m. kovo 26 d.. Pareiškėjas turima Ispanijos Karalystės kompetentingų institucijų Maskvoje išduota daugkartine Šengeno valstybių viza Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi ne jos gavimo tikslais, pasirenka logiškai nepaaiškinamus vykimo per valstybės sieną maršrutus.

Teigia, kad pareiškėjas pasienio tikrinimo metu nenurodė, jog ketina lankyti sutuoktinę ir vaikus gyvenančius Lietuvoje. Jis nurodė, kad pagrindinis vykimo tikslas – tolimesnė kelionė į JAV. Visiems trečiųjų šalių piliečiams taikomos vienodos atvykimo sąlygos, nepriklausomai nuo jų pilietybės, o VSAT pareigūnai priimdami sprendimus vadovaujasi galiojančiais teisės aktais. Pareiškėjo paaiškinimai, kad jis nepalaiko karo, nors ir aktyviai nekovoja prieš režimą Rusijoje, yra įprastas Rusijos piliečių bandymas patesinti save esančiu tik situacijos įkaitu, tačiau pamirštant tikrąjį priežastinį ryšį, kad tam tikri valstybės taikomi ribojimai yra Rusijos karinės invazijos į Ukrainą pasekmė.

Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė skundą bei papildomai pateiktus rašytinius paaiškinimus iš esmės juose išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Pareiškėjo pateikti jo žmonos ir dukros leidimai nuolat gyventi Lietuvoje, santuokos liudijimas, gimimo liudijimas, mokyklos pažyma patvirtina, kad jo žmona ir dukra gyvena Lietuvoje nuo 2022 m., jos yra gavusios leidimą nuolat gyventi LR lietuvių kilmės pagrindu, dukra lanko mokyklą Vilniuje.

Jis teismui taip pat pateikė ir kito jam Rusijos Federacijos išduoto paso kopiją, kurio numeris Nr. (duomenys neskelbtini), t. y., kitas pasas nei buvo pateiktas įvykio metu pasienio tarnybai, kuriame yra įklija apie išduotą Jungtinių Amerikos Valstijų vizą Nr. (duomenys neskelbtini).

Į bylą atsakovė pateikė ir pasienio tarnybos pareigūnų R. V. tarnybinį pranešimą, surašytą 2023 m. balandžio 26 d., ir G. L. tarnybinį pranešimą, surašytą 2023 m. gegužės 26 d..

Iš G. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodoma, jog pareiškėjas atvykimo tikslu į Lietuvą nurodė kelionę į JAV pas gimines, tačiau nepateikė tai patvirtinančių dokumentų, be to, su savimi neturėjo atitinkamo bagažo.

Nagrinėjamu atveju šalys skirtingai aiškina įvykio aplinkybes, susijusias su 2023 m. balandžio 26 d., kai pareiškėjas nebuvo įleistas į Lietuvą. Pareiškėjo teigimu, jis pasienio tarnybai nurodė bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus, jog Lietuvoje gyvena jo šeimos nariai, su kuriais iš Vilniaus ketina skristi į JAV.

Atsakovės teigimu pareiškėjas įvykio metu nepateikė nei duomenų apie Lietuvoje gyvenančius šeimos narius, nei dokumentų, patvirtinančių kelionės į JAV realumą.

Įrodymų vertinimo prasme atsakovės pateikti įrodymai (R. V. ir G. L. tarnybiniai pranešimai) yra prieštaringi ir nenuoseklūs, nes G. L. tarnybiniame pranešime, surašytame po mėnesio nuo įvykio, nurodomos tokios aplinkybės (papildomos), kurių nėra R. V. tarnybiniame pranešime, kuris betarpiškai įvykio metu bendravo su pareiškėju. Apie tai kokiu tikslu į Lietuvą vyko pareiškėjas nenurodyta ir Skundžiamame sprendime.

Pareiškėjo teiginius, kad jis galėjo nurodyti atvykimo tikslą – susitikti su šeima ir vykti kartu su jais į JAV bei turėjo galimybę pateikti tai patvirtinančius dokumentus, patvirtina šios faktinės aplinkybės: jo žmona ir dukra iš tikrųjų legaliai nuo 2022 m. gyvena Lietuvoje, jis iki aptariamo įvykio turėjo įsigijęs skrydžio į JAV dokumentus, skrydis turėjo įvykti 2023-04-27, t. y., sekančią dieną. Todėl mažai tikėtina, kad jis galėjo neturėti su savimi šių kelionės dokumentų bei nebandyti rodyti jų pasienio tarnybai, kai iškilo grėsmė, kad bus neįleistas į Lietuvą ir žlugs kelionė ir pan..

Įrodymų vertinimo prasme, visa tai lemia, kad atsakovės teiginiai apie faktines bylos aplinkybes yra grindžiami prieštaringais ir nenuosekliais įrodymais, o pareiškėjo teiginius patvirtina realiai esamos jo šeimos narių gyvenimo aplinkybės bei pateikti įrodymai apie iš tikrųjų įvykusią pareiškėjo ir jo šeimos narių kelionę į JAV ir pan.. Dėl ko vertinant faktines bylos aplinkybes yra remiamasi pareiškėjo teiginiais bei jo pateiktais įrodymais apie jo šeimos narių gyvenamąją vietą bei kelionės į JAV dokumentais.

Dėl Skundžiamo sprendimo pagrindo, kad pareiškėjas yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams.

UTPĮ (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2023-01-01 iki 2023-04-01) 1 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

Vadovaujantis UTPĮ 5 straipsnio 1 dalimi Užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos Reglamento (ES) 2016/399 nuostatos. UTPĮ 8 straipsnio 1 dalis teigia, kad užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu. Sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Sprendimas neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką nepriimamas dėl užsieniečio, kuris pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (UTPĮ 8 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Šengeno sienų kodekso nuostatomis, trečiosios šalies piliečiui viena iš būtinų atvykimo į Šengeno erdvę sąlygų - turėti galiojantį kelionės dokumentą (6 straipsnio 1 dalies a) punktas) ir galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą (6 straipsnis 1 dalis b) punktas). Vadovaujantis 2001 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 539/2001 nustatančiu trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašą, kurio 1 straipsnyje nurodyta, kad I priede yra išvardinti trečiųjų šalių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą. To paties teisės akto I priede numatyta, kad Rusijos Federacijos piliečiams yra taikomas vizų režimas, t. y. atvykstant į Šengeno erdvę, tuo pačiu ir Lietuvos Respubliką, Rusijos Federacijos piliečiams yra būtina pasienio kontrolei pateikti galiojančią Šengeno vizą, jos neturint galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą.

Atkreiptinas dėmesys, jog Vizų kodekso 30 straipsnyje „Išduotos vizos suteikiamos teisės“ akcentuota, kad vien galiojančios vizos turėjimas, automatiškai nesuteikia teisės trečiosios šalies piliečiui atvykti į Šengeno valstybes, o tai reiškia, kad į Šengeno erdvę atvykstantis asmuo turi atitikti ir kitas atvykimo sąlygas, numatytas Šengeno sienų kodekse.

Ginčui aktualaus Šengeno sienų kodekso 8 straipsnio 3 dalyje a) punkte vi) papunktyje nustatyta, jog atvykstant trečiųjų šalių piliečiai sienos apsaugos pareigūnų nuodugniai patikrinami, ar atitinka 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas atvykimą reglamentuojančias sąlygas (t. y. turi galiojantį kelionės dokumentą, su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sieną, galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001 (25), išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą, pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų, nėra asmenys, dėl kurių į SIS (Šengeno informacinę sistemą) yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti bei nelaikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių), be kita ko, išsamiai patikrinant, ar atitinkamas trečiosios šalies pilietis, jo transporto priemonė ir daiktai, kuriuos jis vežasi, nesutrikdys nei vienos iš valstybių narių viešosios tvarkos, vidaus saugumo, visuomenės sveikatos ar tarptautinių santykių (toks patikrinimas apima tiesioginį duomenų bei įspėjimų apie asmenis ir, jei būtina, objektus, nurodytus SIS bei nacionalinėse duomenų rinkmenose, patikrinimą, ir veiksmą, kuris, jei reikia, turi būti atliekamas įspėjimo atveju). Vadovaujantis Šengeno sienų kodekso 14 straipsniu, reglamentuojančiu atsisakymą leisti atvykti, trečiosios šalies piliečiui, kuris, be kita ko, neatitinka visų minėtų Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas (14 straipsnio 1 dalis). Atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys; sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija, o jis įsigalioja nedelsiant. Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kurį užpildo institucija, pagal nacionalinę teisę įgaliota priimti sprendimą atsisakyti leisti atvykti. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris tame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą (14 straipsnio 2 dalis). Asmenys, kuriems buvo atsisakyta leisti atvykti, turi teisę apskųsti sprendimą; skundai nagrinėjami pagal nacionalinę teisę; skundo padavimas nesustabdo sprendimo atsisakyti leisti atvykti galios (14 straipsnio 3 dalis).

Iš šios teisės normos dispozicijos matyti, kad Rusijos Federacijos piliečių atžvilgiu turi būti atliekamas individualus papildomas išsamus patikrinimas, tikslu nustatyti, ar jų atvykimas nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.