Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių savivaldybėje atstovei Aistei Ambrazaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. V. ieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, pareikštą atsakovui A. L., išvadą byloje teikiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. L. į teismo posėdį neatvyko, elektroniniu paštu teismą informavo, kad teismo posėdyje dalyvauti negali, pageidavo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) išvadoje neprieštaravo ieškovės ieškinio tenkinimui.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių savivaldybėje atstovė Aistė Ambrazaitienė teismo posėdžio metu nurodė, kad įvertinus bylos medžiagą ir tai, kad atsakovas sutinka su ieškinio reikalavimais, vertina, kad ieškinio reikalavimai neprieštarauja geriausiems vaikų interesams, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Dėl gyvenamosios vietos nepilnamečiams vaikams nustatymo

Teismas vadovaujasi ieškovės ir jos atstovo paaiškinimu, VTAS išvada, kad nepilnamečiai vaikai P. L. ir A. L. gyvena kartu su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikams gyventi, augti ir vystytis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad atsakovas, žinodamas apie tai, kad vaikai gyvena su ieškove, nepareiškė jokių prieštaravimų ir pretenzijų, teismas sprendžia, jog nepilnamečių vaikų P. L. ir A. L. gyvenamoji vieta nustatytina su vaikų motina ieškove Ž. V. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes tai labiau atitiks teisėtus vaikų interesus (CK 3.169 straipsnis, CK 3.174 straipsnis).

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K. , bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Šioje byloje ieškovė prašo priteisti nepilnamečiams vaikams P. L. ir A. L. išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės. Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ išrašo matyti, kad ieškovė jokio nekilnojamojo turto neturi, gauna išmoką už vaikus, nedirba. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, „Sodros“ duomenimis verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą.

Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių (4 m. ir 3 m.), į jų sveikatą, poreikius, esamą ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, amžių, į gaunamas pajamas, vertintina, kad kiekvieno iš šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo suma yra 400 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neprieštarauja ieškovės prašomam priteisti išlaikymo dydžiui – kiekvienam vaikui po 200 Eur, taip pat į tai, kad didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku nuolat atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų skirti jo vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, gydymui, ir vaikų tėvas, turintis teikti išlaikymą, prie tų išlaidų iš esmės neprisideda, todėl ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 200 Eur, nelaikytinas pernelyg didele finansine našta atsakovui.

Toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Esant nurodytoms aplinkybėms iš atsakovo priteistinas išlaikymas P. L. ir A. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui, nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2023 m. spalio 9 d.) iki vaikų pilnametystės (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas), priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vadovaujantis CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, 3.190 straipsnio 1 dalimi nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė Ž. V.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo nustatyti skyrium nuo nepilnamečių vaikų gyvenančio tėvo A. L. tokią bendravimo tvarką su vaikais: atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais P. L. ir sūnumi A. L. jų gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitę, savaitgaliais po 8 val. dienos metu, prieš tai informavęs ieškovę, arba kitomis dienomis ieškovės namuose ir taip pat iš anksto informavęs ieškovę ir būtinai būdamas blaivus.

Teismas vertina, kad šis ieškovės reikalavimas pagrįstas, atitinka šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesus, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai iš esmės patenkinti visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 217 Eur žyminio mokesčio (109 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, 108 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis (200 Eur x 12 mėn. = 3 000 Eur – 3 proc. x 75 proc. x 2 vaikai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai).

Byloje yra pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugsėjo 17 d. Sprendimas Nr. (8.2Mr)ATP-C-2023-08352 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kurio pagrindu ieškovei Ž. V. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. balandžio 12 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą Ž. V. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 283,28 Eur suma. Ieškinį patenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Taip pat iš atsakovo priteistinos 32,61 Eur teismo pašto išlaidos valstybei (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 88 straipsniu, 96 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 271 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 387-389 straipsniu, 392 straipsniu, 394-399 straipsniais, CK 3.146-3.148 straipsniais, 3.149-3.153 straipsniu, 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su vaikų motina ieškove Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio padavimo teisme dienos 2023 m. spalio 9 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti dukrai P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio padavimo teisme dienos 2023 m. spalio 9 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti sūnui A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais dukra P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokią tvarką: atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais P. L. ir sūnumi A. L. vaikų gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitę, savaitgaliais po 8 val. dienos metu, prieš tai informavęs ieškovę, arba kitomis dienomis ieškovės namuose ir taip pat iš anksto informavęs ieškovę ir būtinai būdamas blaivus.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žyminį mokestį 249,61 Eur (du šimtus keturiasdešimt devynis eurus šešiasdešimt vieną centą) bei išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą (įmokos kodas 5660) ir 283,28 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.