- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-05
- Bylos Nr.
- 1A-62-245-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Romas Aikevičius
- Nuteistasis
- D. L.
- Advokatai
- Algimantas Degulis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Romo Aikevičiaus, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Algimantui Deguliui, nukentėjusiojo atstovui Algimantui Palijanskui, nuteistajam D. L., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. 5 MGL dydžio 650 Lt dydžio bauda.
A. Š. dėl padarytos žalos pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. L. nuteistas už tai, kad jis 2007-05-07 apie 01.15 val. Kaune, Marijampolės pl., vairuodamas automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Kariūnų pl. link Rokų g., ties sankryža su Rokelių gatve pažeidė kelių eismo taisyklių 53, 59, 68, 172 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, transporto priemonę vairavo neturėdamas šios teisės, neblaivus, nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio į kairę ir apvirto, dėl ko automobilio keleiviui A. D. padarė sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, o keleiviui A. Š. - sužalojimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei paskirti jam auklėjimo pobūdžio priemones, numatytas BK 82 straipsnyje. Pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę: „veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiųjų asmenų elgesys". Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajam A. Š. pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, ir nukentėjusiojo A. Š. ieškinį atmesti.
Apeliantas nurodo, jog teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms bei netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų. Nuteistojo nuomone netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas pasireiškė tuo, kad teismas nepritaikė įstatymo, kurį reikėjo pritaikyti. Apeliantas teigia, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis. Jis įvykdė neatsargų nusikaltimą, kuris priskirtas prie nesunkių nusikalstamų veikų. Nurodo, jog jis dirba bei mokosi Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklos 10 klasėje. Darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, atsiprašė nukentėjusiųjų teisiamojo posėdžio salėje. Nuteistojo manymu jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdus gailėjimasis.
Nuteistasis mano, kad teismas galėjo jam taikyti BK XI skyriaus „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus" 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors teismas pažymėjo, kad jis buvo padaręs tyčinį nusikaltimą, tačiau apelianto nuomone tai nėra kliūtis taikyti minėtą baudžiamojo įstatymo normą, nes jis teisiamas už neatsargų nusikaltimą. Nuteistasis nurodo, jog teismo išvada, kad nukentėjusysis A. Š. netrukdė apeliantui vairuoti automobilio, kadangi jis paaiškinime neminėjo pastarosios aplinkybės, neatitinka bylos aplinkybių Teismas pažymėjo, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą, o tai reiškia, kad jis pripažino visas eismo įvykio aplinkybes. Mano, jog teismo pažymėtas paaiškinimas prie įrodymų pagal baudžiamojo proceso įstatymą nepriskiriamas. Nuteistasis nurodo, jog teismas neatkreipė dėmesį į tai, jog jį į girtavimą įtraukė nukentėjusieji. Mano, jog teismas pastarąją aplinkybę, kaip ir nukentėjusiojo A. Š. trukdymą vairuoti, privalėjo įvertinti kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte: „veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiųjų asmenų elgesys". Apeliantas nurodo, jog prie pastarosios aplinkybės priskirtinas ir nukentėjusiojo A. D. žinojimas apie jo amžių (nepilnametis) bei apie neturėjimą teisės vairuoti transporto priemones. Taip pat nurodo, jog nukentėjusiųjų elgesys buvo ne tik nusikalstamas, bet ir griežtai smerktinas moralės požiūriu: suaugę žmonės naktį išviliojo jį iš namų be tėvų žinios, nugirdė, žinodami, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, pasodino už automobilio vairo ir liepė vežti, o bevežant nukentėjusysis trukdė vairuoti automobilį. Apelianto manymu, teismas netinkamai išsprendė nukentėjusiojo A. Š. ieškinio klausimą. Nurodo, jog nukentėjusysis A. Š. nepareiškė ieškinio įstatymų nustatyta tvarka bei įstatymų nustatytos formos. Byloje apklaustas liudytojas P. bei byloje esantys automobilio BMW 520 dokumentai byloja, kad automobilis nuosavybės teise priklauso liudytojui. Teismas, esant tokioms aplinkybėms, privalėjo ieškinį atmesti.
Nukentėjusieji A. D. ir A. Š. atsikirtimu į apeliacinį skundą nurodo, jog apylinkės teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo jį palikti nepakeistą, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusieji mano, kad nuteistojo skundo motyvas dėl jo privertimo vartoti alkoholį, nepagrįstas. Teigia, jog pirminiuose parodymuose nuteistasis to netvirtino. Nukentėjusiesiems nebuvo žinoma aplinkybė, kad jis savo namuose vartojo alkoholį. Priešingu atveju jie nebūtų jo pakvietę parvežti. Taip pat jie nesutinka su nuteistojo teiginiu, kad jam buvo trukdoma vairuoti automobilį, kad jį nukentėjusieji išsiviliojo iš namų. Mano, kad tokie nuteistojo tvirtinimai yra siekis palengvinti savo kaltę.
Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusio skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, nukentėjusiojo atstovo, prašiusio skundą atmesti sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Šalies argumentai
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, į tai, kad nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai yra prieštaringi. Nuteistasis skunde nurodydamas, kad yra visos sąlygos jam taikyti BK 93 str., nuostatas nurodo vieną iš BK 93 str. taikymui reikalaujamų sąlygų - nukentėjusiųjų atsiprašymą. Jis teigia, jog tai padarė teismo posėdžio metu. Taip pat nurodo teismo nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Tačiau tame pačiame skunde jis kaltina ir nukentėjusiuosius, teigdamas, kad nukentėjusiųjų elgesys jo atžvilgiu buvo ne tik griežtai smerktinas, bet dar ir nusikalstamas. Todėl iš apeliacinio skundo turinio taip ir neaišku, dėl ko nuteistasis atsiprašė nukentėjusiųjų, nes pagal skundo teiginius ( nuteistojo išviliojimas nakčia iš namų, nugirdimas, pasodinimas už automobilio vairo, trukdymas vairuoti) dėl jo nusikalstamos veikos padarymo yra kaltas ne jis, o nukentėjusieji.
Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 dalyje numatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas dėl BK 93 straipsnio nuostatų taikymo negali būti tenkinamas.
Esminius nepilnamečių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas nustato BK 93 straipsnis. Viena iš šiame straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų yra ta, kad nepilnametis neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą būtų padaręs pirmą kartą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2001 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 30 „Dėl teismų praktikos atleidžiant nepilnamečius nuo baudžiamosios atsakomybės“ 4 punkte išaiškino, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikaltimą, jeigu jis prieš tai nebuvo padaręs nusikaltimo. Nagrinėjamu atveju D. L. neteistas, tačiau praeityje yra padaręs tyčinį nusikaltimą (BPK 3 str., 4 p. tvarka baudžiamasis procesas nebuvo pradėtas), todėl negalima jį laikyti kaip pirmą kartą padariusį nusikalstamą veiką.
Bausmės skyrimo klausimą nuteistajam teismas svarstė vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais – Lietuvos Respublikos BK 54 str.
Nuteistasis apeliaciniame skunde neteisus teigdamas, kad jo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiųjų asmenų elgesys.
BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys.
Nuteistajam D. L. negali būti taikomos minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatyta, kad nusikalstamą veiką sukėlė neteisėti nukentėjusiųjų asmenų veiksmai ar provokuojantis nukentėjusiųjų elgesys. Nukentėjusysis A. Š. perduodamas vairuoti transporto priemonę kaltinamajam turėjo pareigą įsitikinti, ar pastarasis turi teisę vairuoti transporto priemonę. Tačiau šių veiksmų neatlikimas neatleidžia kaltinamojo nuo atsakomybės ir jos nešvelnina, kadangi sprendimą vairuoti transporto priemonę, esant neblaiviam priėmė pats kaltinamasis savarankiškai, niekieno neverčiamas. Teismo išvada, kad D. L. vairuodamas automobilį privalėjo laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimo vairuoti saugiai, o esant būtinumui, sustoti ir toliau nevažiuoti, yra teisinga. Kaip matyti iš bylos medžiagos nuteistasis vairuodamas automobilį nesugebėjo tinkamai įvertinti situacijos ir į ją reaguoti adekvačiai. Todėl nuteistasis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, transporto priemonę vairavo neturėdamas šios teisės, neblaivus, nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio į kairę ir apvirto. Todėl jis pripažintas kaltu pagrįstai.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. L. bausmę, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir į tai, kad buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslas bus pasiektas skiriant bausmę- baudą.
Nuteistojo skundo teiginiai apie tai, kad jis naktį suaugusių žmonių buvo išviliotas iš namų, buvo nugirdytas bei pasodintas už automobilio vairo, yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nepatvirtinti baudžiamosios bylos medžiaga.
Pagal BPK 109 straipsnį nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimą. Byloje nustatyta, kad D. L. nukentėjusiajam A. Š. turtinę žalą padarė nusikalstamais veiksmais. Tačiau nukentėjusysis nepateikė visų būtinų duomenų žalai pagrįsti. Todėl teismas priimdamas nuosprendį negalėjo be papildomos medžiagos tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio, todėl teismo sprendimas, pripažinti nukentėjusiajam A. Š. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti spręsti civilinio proceso tvarka, yra teisingas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
D. L. apeliacinį skundą atmesti.