Alytaus apylinkės teismo nutartis

2017-08-14 · Byla Nr. TS-29-333/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-14
Bylos Nr.
TS-29-333/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidutė Stangvilienė
Nuteistasis
V. B.
Kategorijos
Byla Nr. TS-29-333/2017
Teisminio proceso Nr. NesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14 (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugpjūčio 14 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. birželio 28 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-249 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Komisija nutarime nurodė, jog nuteistajam V. B. likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis dar yra pakankamai didelė – 2 metai 2 mėnesiai 20 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Nors nuteistasis pataisos namuose siekia prasmingo užimtumo – mokėsi, dirbo, dalyvavo papildomose socialinės reabilitacijos programose siekiant spręsti turimas problemas, tačiau reikia įvertinti ir kitas aplinkybes. Nuteistasis teigia, kad gailisi dėl to, jog tiek metų praleido pataisos įstaigoje, tačiau pataisos namuose drausmine tvarka jis buvo baustas 12 kartų, iš kurių net 3 nuobaudos jam skirtos už alkoholinių gėrimų vartojimą. Šiuo metu nuteistajam skirtos nuobaudos yra negaliojančios, tačiau vien nuobaudų buvimo faktas nerodo nuteistojo teigiamo elgesio. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo, tačiau ji vis dar išlieka vidutinė – 72 balai pagal OASys vertinimo metodiką. Dinaminius veiksnius sudaro net 52 balai, kuriuos yra galimybė mažinti. Komisija reziumavo, jog esant nemažai neatliktos bausmės daliai bei 72 balais vertinamai nusikalstamo elgesio rizikai, abejojama, jog nuteistasis jau atliko tokią bausmės dalį, kuri jį paveikė taip, kad jis paleistas į laisvę, laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Anot Komisijos, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra ženkli ir nesudaro pagrindo manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, kadangi nėra pagrindo manyti, jog jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šalies argumentai

2017 m. liepos 5 d. Alytaus rajono apylinkės teisme gautas nuteistojo V. B. skundas dėl 2017 m. birželio 28 d. Komisijos nutarimo Nr. 357-249 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis V. B. nurodė, jog Komisija nepagrįstai jam netaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis pabrėžė, jog jis vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, atliko įstatymo numatytą bausmės dalį, pataisos namuose siekia prasmingo užimtumo – mokosi, dirba, dalyvauja papildomose socialinės reabilitacijos programose. Anot nuteistojo, šios aplinkybės neleidžia manyti, jog laisvėje jis nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Skunde nuteistasis reziumavo ir pabrėžė, jog nėra jokio pagrindo jam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, todėl Komisijos nutarimas yra neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nuteistasis V. B. yra atlikęs įstatyme nustatytas ¾ dalis bausmės, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistajam formaliai galėtų būti taikomas BVK 157 straipsnyje numatytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nustatyti vien tik formalųjį paleidimo kriterijų šiuo atveju nepakanka, būtina įvertinti nustatytų aplinkybių visumą.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priima sprendimą. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su teismui pateiktu skundu, Komisijos 2017 m. birželio 28 d. nutarimu bei nuteistojo asmens byla, matyti, jog nuteistasis V. B. bausmę Alytaus pataisos namuose atlieka nuo 2007 m. rugsėjo 18 d. Šiuo metu bausmę jis atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Iš 2017 m. birželio 28 d. posėdžio protokolo Nr. 357-248 matyti, jog Komisijos posėdis buvo teisėtas, nes jame dalyvavo 6 Komisijos nariai ir nutarimas dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam priimtas 1 Komisijos nariui balsavus už nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei 5 Komisijos nariams pasisakius prieš nuteistojo lygtinį paleidimą.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis V. B. anksčiau yra teistas 3 kartus. O šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už vieno nesunkaus, vieno sunkaus ir net dviejų labai sunkių nusikaltimų (tyčinis nužudymas) padarymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 11 straipsnio 3 dalis, 5 dalis, 6 dalis). Vien jau šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, todėl jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistąjį, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir, nors nuteistasis šiais institutais jam nustatytų sąlygų nepažeidė, tačiau vėliau vėl padarė naujas nusikalstamas veikas, tarp kurių – netgi ir labai sunkius nusikaltimus. Atsižvelgiant į tai, būtina pažymėti, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, įvairovė, sunkumas bei jų skaičius rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau jam teismo parodytas pasitikėjimas, taikant tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek ir lygtinio paleidimo institutus, neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Vertinant aplinkybę, jog nuteistasis praeityje buvo teistas net 3 kartus, galima teigti, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, kadangi jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, kurios vis tik sunkėjo.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog prieš bausmės atlikimą nuteistasis niekur nedirbo ir neturėjo jokio pajamų šaltinio. Nuteistojo teigimu, laisvėje pinigų pragyvenimui jam duodavo jo brolis. Šios aplinkybės patvirtina, jog laisvėje nuteistasis nevengė būti išlaikomas kitų, nors jis pats buvo darbingas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis mokėsi, įgijo šaltkalvio-remontininko specialybę, dirbo, tačiau laisvėje jis tėra oficialiai dirbęs vos 1,5 metų. Nuteistojo asmens byloje yra pateiktas (duomenys neskelbtini) pranešimas, kuriame nurodyta, jog laisvėje nuteistasis turėtų galimybę įsidarbinti šioje bendrovėje. Tačiau teismas pažymi, jog tokia pažyma negali būti laikoma garantu, patvirtinančiu, kad, išėjęs į laisvę, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą ir gaus bei disponuos vien teisėtu būdu uždirbtomis pajamomis.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis atpažįsta vietas ir veikas, kurių laisvėje jam reikėtų vengti. Nuteistasis teigia, jog jis niekada nebuvo paveiktas grupės spaudimo ir nėra jokių požymių ar įrodymų, kad tai kada nors buvo jo nusikalstamumo veiksnys. Tačiau vertinant ankstesnius ir paskutinįjį teistumus, galima teigti, jog nuteistasis yra lengvatikis. Pats nuteistasis savęs vertinimo klausimyne nurodė, jog jis turi problemų dėl bendravimo su bloga kompanija. Teismas akcentuoja, jog nuteistasis, būdamas neblaivus, veikdamas bendrininkų grupėje su kitais asmenimis, itin žiauriai nužudė du žmones. Be to, nuteistasis bausmės atlikimo metu net 3 kartus buvo baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą. Šios aplinkybės nekvestionuojamai patvirtina faktą, jog nuteistasis turi alkoholio vartojimo problemą, kuri, be abejonių, neigiamai įtakoja nuteistojo elgesį.

Teismas pabrėžia, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso bausmės atlikimo metu buvo 5 kartus paskatintas ir net 12 kartų baustas drausmine tvarka, tačiau šiuo metu jis galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Verta pažymėti ir tai, jog nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas už itin šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – mobiliojo ryšio telefono turėjimas, alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimas, nustatyto režimo reikalavimų pažeidimas, neteisėtas sandoris. Nors visos nuteistajam skirtos drausminės nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas, skaičius bei pobūdis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu, pavyzdingu. O vien ta aplinkybė, jog nuteistasis turi 5 paskatinimus, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtos bausmės tikslus. Vertinant visas paminėtas aplinkybes, akivaizdu, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis savo elgesį keisti teigiama linkme pradėjo tik artėjant galimybei svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimą.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistajam yra būdingas agresijos prieš kitus naudojimas. Alkoholio vartojimas nuteistajam lemia savikontrolės sumažėjimą. Nuteistasis nėra linkęs pasimokyti iš senų klaidų, kadangi priimdamas sprendimą, jis neįvertina ankstesnio patyrimo. Nuteistasis yra linkęs savo nusikaltimus lyginti su kitų nusižengimais, o tai leidžia teigti, jog jis yra linkęs savo priešingus teisei veiksmus minimalizuoti, sumenkinti.

Ypač svarbu pabrėžti ir tai, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė – 72 balai pagal OASys vertinimo metodiką. Nuteistojo pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika vertinama taip pat, kaip vidutinė. Be to, būtina atkreipti dėmesį ir į nuteistajam įtaką darančius kriminogeninius veiksnius – ankstesni nusikalstami veiksmai, su darbu susijusios problemos laisvėje, alkoholio probleminis vartojimas, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys.

Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, būdamas pataisos namuose, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkinti sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis dar yra didelė – daugiau kaip 2 metai 2 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Taigi vertinant visas nustatytas bei aptartas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog yra ryški pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, jog nuteistasis nuosekliai laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl negalima teigti, kad nuteistojo elgesys pasikeitė teigiama linkme tiek, kad būtų galima toliau jį taisyti neizoliuotą, bet prižiūrimą laisvėje. Aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis V. B. teigiamai pakeitė savo mąstymą, vertybes ir elgesį bei padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Jį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.

Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo V. B. skundas dėl 2017 m. birželio 28 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 357-249 panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. B. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vaidutė Stangvilienė