Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-05-03 · Civilinė byla Nr. e2S-1711-565/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-03
Bylos Nr.
e2S-1711-565/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40366-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Suinteresuotas asmuo
A. S., R. S. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1711-565/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40366-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų A. S. ir R. S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas S. S. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą jo tėvo A. J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Nurodė, kad per įstatymu nustatytą terminą – iki (duomenys neskelbtini), nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, nes iki 2017-05-23 gydėsi (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškimą tenkino - atnaujino pareiškėjui S. S. praleistą terminą palikimui priimti po jo tėvo A. J. S. mirties.

3. Teismas nurodė, kad įstatymu nustatytu terminu savo teisės į palikimą pareiškėjas neįgyvendino. Priežastimis, trukdžiusiomis tai atlikti, pareiškėjas įvardino ilgą gydymosi laikotarpį ligoninėje ir individualių aplinkybių susiklostymą. Pareiškėjas nuosekliai ir išsamiai paaiškino, kad aktualiu laikotarpiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-19 nutartimi dviem mėnesiams jam buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. B.. Todėl jis negalėjo patekti į namus ir neturėjo galimybės vartoti jam paskirtus vaistus. Dar 2004 metais jam buvo diagnozuota psichikos liga, kuri tam tikrais laikotarpiais paūmėdavo, todėl ne kartą jam teko gydytis stacionare. Dėl ligos paūmėjimo jis pateko į ligoninę ir po tėvo mirties. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai - (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, išrašas iš medicininių dokumentų bei Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis.

Atsiliepimas

4. Pareiškėjas, išrašytas iš ligoninės, birželio bei liepos mėnesiais kreipėsi į valstybės institucijas dėl palikimui priimti reikalingų duomenų išreikalavimo. Atsiliepime notarė nurodė, kad pareiškėjas 2017-09-12 buvo atvykęs į biurą, tačiau pats pareiškėjas teigė buvęs ten ir anksčiau. Taip pat pareiškėjas rūpinosi teisiniu atstovavimu byloje, rinkdamas reikalingus duomenis antrinei teisinei pagalbai gauti. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido teigti, kad pareiškėjas nebuvo pasyvus, ir savo veiksmais aiškiai išreiškė valią palikimui priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Suinteresuoti asmenys A. S. ir R. S. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutarties, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjo S. S. pareiškimą atmesti.

6. Skunde nurodė, kad palikėjas A. J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Apie palikėjo mirtį pareiškėjui S. S. pranešė sesuo R. S. S., taigi apie palikėjo mirtį pareiškėjas sužinojo laiku. Terminas palikimui priimti buvo iki (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas patvirtino, kad jis žinojo apie terminą palikimui priimti. Apie terminą palikimui priimti jis žinojo, tai buvo jam pasakę ir ligoninėje, o į notarų biurą dėl palikimo priėmimo jis kreipėsi neva iškart po ligoninės - gegužės paskutinėmis dienomis, tačiau jam buvo nurodyta, kad terminas palikimui priimti yra praleistas. Tačiau Lietuvos Respblikos Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarė A. A. nurodė, kad S. S. į notarų biurą atvyko tik 2017 m. rugsėjo 12 d., kur jam buvo paaiškinta, kad jis praleido terminą palikimui priimti. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad tik po notarės nurodomos dienos pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 26 d. pateikė metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti. Išdėstytos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas, išrašytas iš ligoninės, birželio bei liepos mėnesiais kreipėsi į valstybės institucijas dėl duomenų išreikalavimo, taip pat rūpinosi teisiniu atstovavimu byloje rinkdamas reikalingus duomenis antrinei teisinei pagalbai gauti. Pareiškėjas tik 2017 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į notarą ir tik 2017 m. rugsėjo 26 d. pateikė metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti. Taigi pareiškėjas buvo pasyvus ir nepakankamai rūpestingas.

7. Pareiškėjas S. S. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjui realiai trukdžiusios palikimą priimti kliūtys bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino, o kai jos išnyko, pareiškėjas nedelsiant išreiškė norą priimti tėvo palikimą per protingą ir objektyviai būtiną terminą: po ligoninės nedelsdamas kreipėsi į notarę, į testamentų registrą pažymos kreipėsi jau 2017-06-13, į Sodrą pažymos kreipėsi 2017-07-25, deklaravo pajamas 2017-09-26, kreipėsi dėl teisinės pagalbos 2017-10-09 ir t.t. Tai teismas pagrįstai pripažino siekiu realizuoti įpėdinio teises, ką, atsižvelgiant į sudėtingą sveikatos būklę, jis padarė per protingą ir realų terminą pateikdamas teismui pareiškimą dėl termino atnaujinimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės

8. Atskirasis skundas netenkinamas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.

10. CK 5.57 str. 1 d. nustatyta, kad CK 5.50 str. nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus.

11. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo tėvas A. J. S. mirė (duomenys neskelbtini), todėl CK 5.50 str. 2 d. nustatytas trijų mėnesių terminas A. J. S. palikimui priimti paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo baigėsi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 20 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2016 m. birželio 6 d. iki 2016 m. rugpjūčio 26 d., nuo 2016 m. lapkričio 12 d. iki 2016 m. gruodžio 17 d., nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. vasario 24 d. ir nuo 2017 m. kovo 25 d. iki 2017 m. gegužės 23 d. dėl (duomenys neskelbtini) susirgimo gydėsi (duomenys neskelbtini), o tarp hospitalizacijų buvo gydomas ambulatoriškai. Taigi, beveik pusę termino palikimui priimti laikotarpio pareiškėjas dėl psichikos susirgimo buvo gydomas ligoninėje, terminas palikimui priimti suėjo pareiškėjui gydantis ligoninėje, o iš ligoninės pareiškėjas buvo išleistas daugiau kaip po mėnesio po termino palikimui priimti pabaigos. Pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini), šio susirgimo gydymas ligoninėje ir gydymo laikotarpis laikytini pateisinama termino palikimui priimti praleidimo priežastimi.

12. Kad po gydymo ligoninėje pareiškėjas per protingą terminą ėmėsi veiksmų palikimui priimti, patvirtina byloje esantys dokumentai: 2017 m. birželio 13 d. pareiškėjas kreipėsi į testamentų registrą dėl duomenų apie A. J. S. palikimą priėmusius įpėdinius, 2017 m. liepos 25 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių pažymos apie pajamas, reikalingos rengiant dokumentus valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti, 2017 m. spalio 9 d. pareiškėjas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos kreipiantis į teismą dėl palikimo priėmimo, 2017 m. lapkričio 6 d. pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

13. Nurodytos aplinkybės duoda pagrindą teigti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino pareiškėjui terminą palikimui po A. J. S. mirties priimti, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Burdulienė