Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui Vaidui Kurmiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. N. 2016 m. lapkričio 14 d., 18.59 val., Plungės r. sav., Babrungo k., Žemaitijos g. 13 vairavo automobilį „Ford Transit FT 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1,22 prom. girtumo laipsnis. Automobilį paliko kelkraštyje nepasirūpinęs, kad automobilis nepradėtų savaime riedėti, ko pasėkoje automobilis pradėjo savaime riedėti atbuline eiga ir galine dalimi trenkėsi į gale stovėjusį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę dalį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Automobilis „Ford Transit FT 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka neįregistruotas, jam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, neapdraustas transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiais veiksmais D. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 147, 226 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. N. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino iš dalies. Pripažino, kad automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka ir neatlikta jo privalomoji techninė apžiūra, bei nustatyta tvarka neapdraustas, tačiau nesutiko, kad vairavo neblaivus bei kad paliko automobilį stovėti nepasirūpinęs, kad jis savaime nepariedėtų iš vietos, t. y. nesutiko, kad jo paliktas automobilis pariedėdamas atbuline eiga apgadino gale stovėjusį automobilį. Parodė, kad atvažiavęs prie parduotuvės, apie 18 val., tiksliai laiko nepamena, pasistatė automobilį kairėje kelio pusėje, šalikelėje, išlipo iš automobilio ir nuėjo į parduotuvę. Kelio danga buvo slidi. Parduotuvės teritorijoje yra lauko pavėsinė, kurioje jis kartu su kitais asmenimis vartojo alkoholį. Alkoholį vartojo ir parduotuvėje. Kai jis parduotuvėje nusipirko 2 l alaus, į parduotuvę įėjo žmogus (F. T.) ir pasakė, kad jo transporto priemonė galine dalimi įriedėjo į minėto asmens transporto priemonę ir jie abu nuėjo prie transporto priemonių. Automobilio „Opel Vectra“ buvo apgadintas kapotas, abi lempos, posūkiai ir, kiek pamena, grotelės. Kai jis atvažiavo ir sustojo, prieš išlipdamas iš automobilio kaip ir visada sustojęs įjungė bėgi, užtraukė rankinį stabdį, išėmė raktelius ir išėjo.

Institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovas teismo posėdžio metu administracinio teisės pažeidimo protokolą palaikė. Nurodė, kad automobilis „Ford Tranzit“ yra sunkiasvoris, jo pakankamai didelė masė, todėl automobilis kabliu galėjo pariedėjęs 2 metrų atstumą sulenkti kito automobilio kapotą. Tai pakankamai logiški sugadinimai. Liudytojos, kurios šiandien nėra, parodymai gana išsamiai patvirtina pačias kilimo aplinkybes, tiek F. T., tiek J. T. parodymai. Akivaizdu kad eismo įvykis, kurio metu automobilis „Ford Tranzit“, angliški valstybiniai numeriai, buvo paliktas neužtikrinus jo tinkamo pastatymo, nebuvo užtrauktas rankinis stabdis, dėl minėtų priežasčių atsitrenkė į automobilį „Opel Vectra“. Minėtas aplinkybes patvirtino liudytojai F. Ir J. T.. Liudytoja O. L., paneigė gynybinę D. N. versiją, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas blaivus, t. y., kad vartojo alkoholinius gėrimus tik atėjęs į parduotuvę. D. N. teisme pateikė naują versiją, kad neva su jam nežinomais asmenimis, galimai valandos laikotarpyje parduotuvės teritorijoje vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau tai paneigta liudytojos O. L. parodymai, mano, jog tai D. N. gynybinė taktika norint išvengti atsakomybės.

Nukentėjusysis F. T. parodė, kad įvykio dieną apie 18.30 val., važiavo nuo Plungės miesto pusės kartu su žmona ir sustojo pakelėje, kairėje kelio pusėje, prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Jis sustojo pusantro metro atstumu nuo priekyje stovėjusio kito automobilio-krano, kad išvažiuojant nereikėtų trauktis atbulomis. Minėtas priekyje stovėjęs automobilis buvo su įjungtomis šviesomis ir užvestu varikliu. Kad automobilis užvestu varikliu suprato iš garso, degė šviesos, dirbo variklis, gale degė visos šviesos, taip pat ir priekyje degė, ėjo dar specialiai pasižiūrėti numerių. Jam einant į parduotuvę, žmona, likusi automobilyje, pradėjo šaukti, kad priekyje stovėjęs automobilis pradėjo riedėti atgal. Jis bandė sulaikyti riedantį automobilį, bet nesulaikė. Tada nubėgo į parduotuvę ir klausė kieno tas automobilis. Automobilis priklausė parduotuvėje buvusiam žmogui, kuris pirko alų, tai buvo, kaip dabar žino, D. N.. Parduotuvėje dar buvo pardavėja. Lauke kitų pašalinių asmenų nematė. D. N. išėjo į lauką, įšoko į mašiną ir užtraukė rankinį stabdį ir pasakė, kad jis pats įpuolė į jo automobilį. Jiems kalbantis jis suprato, kad pariedėjusio automobilio savininkas neblaivus, suprato iš koordinacijos ir kvapo, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Toje vietoje kur stovėjo abu automobiliai kelio reljefas atvažiavimo kryptimi buvo įkalnė. Abu automobiliai buvo pastatyti ta pačia kryptimi. Jo automobiliui buvo apgadintos keleivio pusės priekinės posūkių ir žibintų lempos, truputį įlenktas automobilio kapotas.

Liudytoja J. T. parodė, kad apie 18.00 val. kartu su vyru važiuodami namo, pakeliui sustojo šalia parduotuvės kairėje kelio pusėje važiuojant nuo Plungės miesto. Gal 2 metrų atstumu nuo jų automobilio priekyje stovėjo kitas automobilis - tralas. Vyrui einant į parduotuvę priekyje stovėjęs automobilis pradėjo riedėti atgal. Vyras dar griebė tą mašiną, bandė prilaikyti, bet nepavyko, ji palengva riedėjo ir atsitrenkė į jų automobilio priekį. Vyras nubėgo į parduotuvę klausti kieno ta mašina. Tuo metu ji sėdėjo automobilio keleivio pusėje ir išlipusi nebuvo, tik kai į jų mašiną įvažiavo priekyje stovėjęs automobilis ji išlipo. Tas automobilis-tralas buvo užvestas. Kai išlipo išgirdo garsą, dirbo variklis ir degė mašinos šviesos. Jų automobiliui „Opel“ buvo sugadinta keleivio pusės lempa, priekyje sulaužyta plastmasė, bamperis sugadintas. Vyras išeidamas į parduotuvę, automobilį paliko užgesintu varikliu. Kelio reljefas buvo toks, kad jie turėjo važiuoti į kalną. Kelio danga, kiek pamena, buvo šlapia. Ji su D. N. bendravo labai mažai, iš jo koordinacijos, judesių suprato, kad jis neblaivus.

Liudytojas R. B. patvirtino tarnybiniame pranešime išdėstytas įvykio aplinkybes. Parodė, kad, keik pamena, buvo tamsus paros metas. Atvažiavę į įvykio vietą, pamatė, jog tralas įsirėmęs į kitą automobilį. Kitų įvykio detalių tiksliai nurodyti negali, nepamena. Pariedėjimo, slydimo ar čiuožimo žymių nebuvo matyti, nes kelkraštis akmenuotas. Administracinio teisės pažeidimo protokolą jis surašė, kad automobilis „Ford Tranzit“ pariedėjo iš parduotuvės savininkės paaiškinimo, kadangi ji sakė, jog taip būna dažnai. Iš parduotuvės sunku matyti kelkraštyje stovinčias mašinas. Kaip automobiliai „Opel“ ir „Ford Tranzit“ buvo, ar susiglaudę, ar palindę negali atsakyti, nepamena.

Liudytojas G. T. parodė, kad gavo iškvietimą, nuvykę pamatė jog automobilis Opel priekine dalimi ir kitas automobilis galine dalimi buvo įsirėmę. Detalių nelabai pamena. Grįžę į komisariatą surašė įvykio aplinkybes. Vietoje apklausė vairuotojus, išsiaiškino, kad lengvasis automobilis atvažiavo prie parduotuvės, vairuotojas pasistatė, išlipo ir į jį pradėjo riedėti kitas automobilis ir atsitrenkė krovininis automobilis į „Opel“ automobilį galine dalimi. Patikrinę vairuotojų blaivumą nustatė, kad D. N. neblaivus. Jis sakė, kad nevairavo išgėręs, nurodė, kad įėjęs į parduotuvę išgėrė. Kolega apklausė pardavėją, nepamena kokias aplinkybes nurodė pardavėja. Kodėl eismo įvykių schemose automobilių padėtys nubraižytos skirtingai nepamena. Vadovautis reikėtų originalia schema. Nepamena iš kokių duomenų padarė išvadą, kad automobilis “Ford Tranzit” pariedėjo atgal.

Liudytoja O. L. rašytiniame paaiškinime, kurį teismas perskaitė, siekdamas išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, (ANK 569 straipsnio 1 dalis) nurodė, kad 2016 m. lapkričio 14 d. viena dirbo parduotuvėje, esančioje Plungės r., Babrungo k., Žemaitijos g. 13. Apie 19 val. pro stiklines parduotuvės duris pastebėjo, jog nuo Plungės miesto pusės atvažiavo ir prie jos parduotuvės sustojo automobilis-tralas iš kurio išlipęs iš matymo pažįstamas pirkėjas, kuris parduotuvėje nusipirko keletą skardinių alaus, tiksliai nepamena. Tuo metu parduotuvėje kitų asmenų nebuvo. Minėtas asmuo jos parduotuvėje alaus negėrė. Jam einant į parduotuvę atėjo kitas asmuo, kuris paklausė kieno tas tralas. Pirkėjas atsakė, kad jo, tada asmuo paklausė, kodėl šis neužtraukė rankinio, nes tralas pradėjo judėti. Tada abu piliečiai nuėjo prie automobilių. Po kurio laiko į parduotuvę grįžo tralo vairuotojas. Paklausus kas įvyko, jis pasakė, kad į jo automobilį įpuolė kitas vairuotojas ir pasakė, kad neva jo tralas pariedėjo atgal. Ar asmuo pirmą kartą atėjęs buvo išgėręs nežino. Kad minėtas tralas galėjo pariedėti atgal tiki, kadangi toje vietoje dažnai įvyksta panašūs įvykiai. Jos tėčio automobilis prieš mėnesį taip pat buvo pariedėjęs Plungės miesto link bei kiti atvažiavę automobiliai, traktorius taip pat buvo pariedėję. (b. l. 24-25)

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių G. S. rašytinių paaiškinimų matyti, jog G. S. 2016-11-14 apie 14.53 val. atliko niuveliacija, kurios metu nustatė, kad Plungės m., Babrungo g., Žemaitijos g. 13, parduotuvės pusėje, nuo parduotuvės pastato link Plungės miesto, per esantį 9 m. atstumą, yra 30 cm nuolydis. (b. l. 26)

Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad 2016-11-14, 19.03 val., D. N. buvo neblaivus, jam buvo nustatytas 1.22 ‰ girtumas, su alkotesterio užfiksuotais duomenimis apie girtumą D. N. sutiko.

Nustatyti ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, teismas gali tik remdamasis įrodymais (ATPK 256 str.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 127 str. 3 d. atsiranda tada, kai kelių eismo taisyklių pažeidimas, padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, nulemia kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

D. N. nurodytas aplinkybes paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

Situacijoje, kai apie įvykį iš šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, o kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių.

Nagrinėjamu atveju, pažeidimą nustačiusių pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog jie gali būti šališki. Teismas taip pat neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo F. T. bei liudytojos J. T. tarpusavyje neprieštaraujančiais bei vienas kitą papildančiais parodymais. Tiek nukentėjusysis F. T. tiek ir liudytoja J. T. viso proceso metu vieningai, nuosekliai nurodė tapačias įvykio aplinkybes, jų nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys: liudytojos O. L. rašytiniai paaiškinimai bei G. S. nustatytos aplinkybės nurodytos 2016-11-16 rašytiniuose paaiškinimuose, kitaip nei administracinėn atsakomybėn patraukto D. N. nurodytos aplinkybės, prieštaraujančios kitiems byloje esantiems įrodymams.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. iškeltą versiją, kad įvykio metu jis automobilio neblaivus nevairavo, alkoholį vartojo parduotuvėje (parduotuvės teritorijoje kartu su kitais asmenimis) bei tai, kad F. T. atsitrenkė į šalikėlėje stovėjusį jo automobilį, paneigia policijos pareigūnų R. B. ir G. T. įvykio dieną surašytuose tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, nuketėjusiojo, liudytojų parodymai bei kiti byloje esantys duomenys.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. N. pripažino, kad vairavo automobilį „Ford Tranzit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pakeliui sustojo prie šalikelėje esančios parduotuvės, Plungės r. sav., Babrungo k., Žemaitijos g. 13, bei pripažino, jog jo vairuojamas automobilis „Ford Tranzit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo įregistruotas nustatyta tvarka, jam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, automobilis nedraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau nesutiko, jog automobilį vairavo neblaivus bei teigė, jog jam 1,22 promilių girtumo laipsnis nustatytas, kadangi jis alkoholį vartojo parduotuvėje. Teismo posėdžio metu D. N. patikslino, jog alkoholį vartojo ir parduotuvėje, ir parduotuvės teritorijoje su kitais asmenimis. Tačiau šias administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytas įvykio aplinkybes paneigia kiti byloje esantys duomenys, iš kurių, ir paties D. N. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, t. y. kad kitų pašalinių asmenų parduotuvėje nebuvo. Analogiškas aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis F. T., kuris ieškodamas automobilio „Ford Tranzit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko, parduotuvėje prie prekystalio pamatė tik D. N. bei pardavėją. F. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad nei parduotuvėje, nei lauke šalia parduotuvės kitų pašalinių asmenų nebuvo. Eismo įvykio metu parduotuvėje dirbusi O. L. taip pat nurodė, kad parduotuvėje, atvykus D. N., kitų asmenų nebuvo. Ji taip pat nurodė, kad pro parduotuvės stiklines duris matė automobiliu (tralu) atvykusį D. N., kuris iš karto įėjo į parduotuvę ir pirko alų, tačiau alaus parduotuvėje negėrė. D. N. nusipirkus alaus iš karto įėjo kitas asmuo (F. T.). Šios aplinkybės paneigia D. T. nurodytas aplinkybes, kad jis alkoholį vartojo parduotuvėje, bei kurį laiką alkoholį vartojo būdamas parduotuvės teritorijoje su kitais asmenimis.

Pažymėtina, jog tiek nuketėjusysis F. T. tiek ir liudytoja teismo posėdžio metu apklausta J. T. iš esmės nurodė analogiškas eismo įvykio aplinkybes, t. y. kad D. N. transporto priemonę „Ford Tranzit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliko nepasirūpinęs, kad ji savaime nepradėtų riedėti, ko pasėkoje, be priežiūros D. N. palikta transporto priemonė „Ford Tranzit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pariedėjo atbuline eiga ir užpakaline dalimi kliudė gale stovėjusį F. T. priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šią įvykio versiją patvirtina ir G. S. rašytiniuose paaiškinimuos nurodytos aplinkybės apie tai, kad atlikus niuveliaciją, Plungės r. sav., Babrungo k., Žemaitijos g. 13, buvo nustatyta, kad parduotuvės kelio pusėje nuo parduotuvės pastato link Plungės miesto, per esantį 9 m. atstumą, yra 30 cm nuolydis. Šios aplinkybės patvirtina F. T. ir J. T. nurodytas aplinkybes, kad jie sustojo įkalnėje. Parduotuvėje dirbusi O. L. taip pat nurodė kad toje pačioje vietoje (Plungės r. sav., Babrungo k., Žemaičių g. 13) dažnai įvyksta panašūs įvykiai, t. y. šalia parduotuvės sustoję automobiliai ne kartą yra pariedėję Plungės miesto link.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas D. N. teismo posėdžio metu pažymėjo, jog visada automobilį palieka išjungęs automobilio variklį, įjungęs pavarą ir užtraukęs rankinį stabdį, tačiau iš byloje esančios pažymos apie D. N. paskirtas galiojančias administracines nuobaudas matyti, jog D. N. 2015-10-06 nutarimu nubaustas už tai, kad automobilio vairuotojas nesiimdamas visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui paliko transporto priemonę nepasirūpinęs, kad ji savaime nepariedėtų, dėl ko transporto priemonė pariedėjo ir atsitrenkė į garažo vartus. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad D. N. kaltė dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo neabejotinai įrodyta. D. N. nurodytos aplinkybės, vertintinos kaip pasirinkta gynybinė versija, siekiant išvengti gresiančios administracinės atsakomybės.

Be aptartų įrodymų, D. N. kaltė padarius jam inkriminuotus pažeidimus taip pat įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 4-5), policijos pareigūno R. B. tarnybiniais pranešimais (b. l. 8, 9-10, 11), eismo įvykio vietos fotonuotraukomis (b. l. 67) bei kita bylos medžiaga.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes ir aptartus įrodymus, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. N. 2016-11-14, 18.59 val. Plungės r. sav., Babrungo k., Žemaitijos g. 13, vairavo transporto priemonę „Ford Transit FT 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (1,22 prom.) girtumo laipsnis. Automobilį paliko kelkraštyje nepasirūpinęs, kad automobilis nepradėtų savaime riedėti, ko pasėkoje automobilis pradėjo savaime riedėti atbuline eiga ir galine dalimi trenkėsi į gale stovėjusį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę dalį. Automobilis „Ford Transit FT 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka neįregistruotas, jam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, neapdraustas transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. D. N. padaryti pažeidimai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 123 straipsnio 1, 5 dalis.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. vietoj galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (negalioja nuo 2017-01-01), įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (pakeisto 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2275), 3 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkte numatyta, kad: „1. Jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. 2. Perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra šiais atvejais: <...> 2) kai pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų) <...>. Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad <...> veikos perkvalifikuojamos <...> 2) administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu – teismo sprendimu.“

D. N. padarė administracinius teisės pažeidimus iki 2017 m. sausio 1 d., viena jo padarytų veikų buvo kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, kurio sankcijoje viena iš administracinių nuobaudų yra numatytas administracinis areštas. Kadangi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK šios nuobaudos rūšies nelieka, laikytina, kad ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija yra švelnesnė, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytą pasikeitusį teisinį reguliavimą D. N. padarytas administracinis teisės pažeidimas perkvalifikuojamas iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies į administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.

ATPK 123 straipsnio 1 dalis atitinka ANK 415 straipsnio 2 dalį, numatančią atsakomybę už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be valstybinės techninės apžiūros, <...>, vairavimą <...> ir užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki keturiasdešimt eurų. ATPK 123 straipsnio 5 dalis atitinka ANK 415 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą <...> , kuri užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų, <...>.

Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas šiuo atveju nėra pagrindo ATPK 123 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti į ANK 415 straipsnio 2 dalį, ATPK 123 straipsnio 5 dalį perkvalifikuoti į ANK 415 straipsnio 1 dalį, todėl D. N. veiksmai neperkvalifikuotini ir jam taikytina ATPK 123 straipsnio 1, 5 dalyse numatyta atsakomybė.

D. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, dėl administracinių teisės pažeidimų numatytų ATPK 123 str. 1, 5 dalyse, laikytina tai, kad jis pripažino padaręs šiuos teisės pažeidimus, nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

D. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nenustatyta.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas vadovaujasi ANK 34 straipsniu, kuriame nurodomas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą. Atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį padarytas neatsargus pažeidimas, pagal ATPK123 straipsnio 1, 5 dalis padaryti tyčiniai pažeidimai, asmenybę – administracine tvarka baustas už įvairius teisės pažeidimus, tai rodo, kad nėra linkęs laikytis įstatymų ir visuotinai pripažintų gero elgesio normų. Taip pat teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Pažeidėjas vienu metu padarė kelis administracinius nusižengimus, todėl administracinės nuobaudos skiriamos už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai ir galutinė nuobauda skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 str.).

ANK 423 straipsnio 5 dalyje numatytas galimas transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 108 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutaria:

D. N. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje bei administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje ir skirti administracines nuobaudas:

- pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams;

- pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį – 71 Eur (septyniasdešimt vieno euro) baudą;

- pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad paskirtą baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK).

Neturint galimybės sumokėti baudą, ANK 675 straipsnio 3 dalyje, numatyta teisė dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo kreiptis Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (per anksčiau nurodytą 40 dienų terminą kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ANK 676 str. 1, 2 d.).

Asmuo, kuriam paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nutarimo įsiteisėjimo dieną, o kai teisė vairuoti transporto priemones atimama dėl vairavimo, kai tai darė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, dėl vengimo pasitikrinti neblaivumą, apsvaigimą dėl alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo po veikos padarymo ar iki jos aplinkybių nustatymo, – nutarimo atimti šią teisę priėmimo dieną (jei vairuotojo pažymėjimas nebuvo paimtas šio kodekso 602 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka) privalo institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, o kai nutarimas priimtas ne teismo tvarka, – nutarimą priėmusiai institucijai pateikti vairuotojo pažymėjimą, kuris perduodamas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai.

Jeigu vairuotojas, iš kurio atimta teisė vairuoti transporto priemones, šio straipsnio 2 dalyje nustatytu laiku vairuotojo pažymėjimo nepateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytai institucijai, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pratęsiamas tiek, kiek laiko nebuvo pateiktas vairuotojo pažymėjimas (ANK 682 str. 2 d., 3 d.).