Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Servico“ ieškinį atsakovui J. K. dėl skolos priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl sutarties sąlygos nuginčijimo ir baudos ieškovui skyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Servico“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. K., prašydamas priteisti iš atsakovo J. K. 543,17 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.CPK 320 str. 1 ir 2 d. nustato bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).

15. Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Servico“ su daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), statytoju UAB „Infra būstas“ 2014 m. rugpjūčio 7 d. sudarė Daugiabučio namo administravimo ir priežiūros paslaugų sutartį, kurios 1.2.3 p. įsipareigojo name esančių butų ir kitų patalpų savininkams teikti namo administravimo, eksploatavimo, komunalines ir kitas sutartyje numatytas paslaugas. 2014 m. spalio 22 d. tarp namo statytoju UAB „Infra būstas“ ir atsakovo buvo sudaryta notaro patvirtinta Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsigijo iš statytojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), su garažu ir dalimi žemės sklypo. 2014 m. spalio 17 d. statytojas UAB „Infra būstas“ su atsakovu sudarė Darbų priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį statytojas perdavė atsakovui bute atliktus darbus. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. K., prašydamas priteisti iš atsakovo 543,17 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2017 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 543,17 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas; atsakovo priešieškinį atmetė ir priteisė ieškovui iš atsakovo 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos mokėti už statybinių atliekų išvežimą ieškovui, kaip daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriui.

Ieškovas ieškinį grindė 2014 m. spalio 22 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartimi, 2014 m. rugpjūčio 7 d. Namo administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutartimi, 2014 m. spalio 17 d. Darbų priėmimo-perdavimo aktu ir teisės aktų nuostatomis, reguliuojančiomis daugiabučio namo bendrasavininkų pareigą mokėti už aplinkos taršą ir atliekų surinkimą, taip pat pateikė išrašytas sąskaitas atsakovui, skolos išklotines, sutartis su atliekų vežėjais, vežėjams sumokėtų sumų dydžius ir paskaičiavimus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad atsakovas nenurodė naujų konkrečių aplinkybių ir argumentų, kurie nebūtų įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendime ir pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir atskleidė ginčo sutarčių sąlygas, taikė materialinės teisės normas ir teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, taigi šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar kitas teisės aktų nuostatas.Atsakovas skundą grindžia argumentais, kad ieškinys buvo neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui ir turėjo būti paliktas nenagrinėtu, atsakovas nesudarė jokios sutarties su ieškovu, 2014 m. rugpjūčio 7 d. administravimo sutarties 4.1.2.9 p. yra nesąžiningas, atsakovas nesutinka, kad ieškovo paslaugomis (statybinių atliekų konteineriu) jis naudojosi, atsakovas nesutinka, kad ieškovo paslaugomis (statybinių atliekų konteineriu) jis naudojosi, taip pat nurodo, jog ieškovas nepagrįstai skaičiavo delspinigius atsakovui, o teismas neatsižvelgė, kad atsakovas yra vartotojas, neatskleidė sutarties sąlygų ir neteisingai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Su atsakovo pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Iš Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad dėl ieškinio teismingumo, ieškinio įteikimo ir atsakovo reikalavimo palikti ieškinį nenagrinėtą Vilniaus miesto apylinkės teismas yra ne kartą pasisakęs (įsiteisėjusioje teismo 2016 m liepos 27 d. nutartyje, 2016 m. rugsėjo 6 d. rašte „Dėl pateiktų pareiškimų“). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo nurodyti apeliacinio skundo teiginiai nėra susiję su skundo objektu ir dalyku, t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, o ne visų pirmosios instancijos teismo atliktų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą procese nuo ieškinio gavimo, be to, šie teiginiai jau yra išnagrinėti teismų. Todėl nurodyti atsakovo teiginiai negali būti nagrinėjami šioje apeliacinėje byloje (CPK 320 str. 1 d.) ir teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako. Teisinis reguliavimas įtvirtina, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, apmokėti proporcingai savo daliai išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius už taršą ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d., 4 d., 4.83 str. 3 d., Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 str.). Pagal CK 4.236 str. 2 d. turto administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu. Siekdamas efektyvaus jų tvarkymo, įstatymų leidėjas nustato pagrindines šių objektų administravimo (t. y. tvarkymo, priežiūros) teisines formas – namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijas arba tvarką, kurią nustato savininkų sudaryta jungtinės veiklos sutartis (CK 4.84 ir 4.85 str.). Namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams nesudarius nei bendrijos, nei jungtinės veiklos sutarties, įstatymų leidėjas tokių objektų administravimą paveda savivaldybės institucijos paskirtam turto administratoriui (CK 4.84 str.). Taigi pagal nustatytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką kiekvienas daugiabutis gyvenamasis namas turi turėti bendrojo naudojimo objekto administratorių. Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti atitinkamą daugiabučio namo patalpų sanitarinę, higieninę ir techninę būklę, bendrasavininkai privalo mokėti už buitinių atliekų, nepriklausomai nuo faktinio valdomos patalpos įrengimo lygio (CK 4.82 str. 3 d., 4 d.). Bylos medžiaga patvirtina, kad šiuo atveju namo statytojas, siekdamas įvykdyti namo sanitarinius, higieninius ir kitus reikalavimus, 2014 m. rugpjūčio 7 d. sudarė su ieškovu Namo administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį, kuria pavesta administruoti namą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. teikti administravimo, eksploatavimo, komunalines, namo priežiūros ir kitas paslaugas, taip pat organizuoti statybinių atliekų transportavimą iki kol visų butų savininkai įrengs butų vidaus apdailą (sutarties 1.2.3 p., e. b. l. 102-108). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė naujų argumentų, pagrindžiančių, kad jis neturi pareigos mokėti už statybinių atliekų išvežimą. Pažymėtina, kad atsakovas pats pasirašė 2014 m. spalio 22 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, kurios 7.3 p. patvirtinamas atsakovo susipažinimas su administravimo sutarties sąlygomis ir namo administratoriumi, o 7.4 p. patvirtinamas administravimo sutarties kopijos gavimas. Teisės aktai nenumato pareigos tik buto savininkui tiesiogiai pasirašyti sutartį su namo administratoriumi, taip pat bendrasavininkis neprivalo tiesiogiai patvirtinti administravimo sutarties. Priešingai, praktikoje paprastai namo administratoriai yra paskirti aptarnaujančios savivaldybės arba bendrijų, pastato statytojų. Buto pirkimo-pardavimo sutarties 7.5 p. nurodyta, kad atsakovas perima iš buto pardavėjo teises ir pareigas, susijusias su pastato priežiūros išlaidų ir kitų paslaugų apmokėjimu ir kitais įsipareigojimais, kylančiais iš administravimo sutarties ir tenkančiais pirkėjui kaip daiktų savininkui. Taigi nurodytos sutarčių nuostatos patvirtina atsakovo neigiamas aplinkybes, kad jis nežino apie paskirtą namo administratorių. Nurodytos sutartys yra galiojančios ir turinčios sutarties šalims įstatymo galią, todėl privalo būti vykdomos, be to, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str.). Todėl atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovas neįvykdė informavimo pareigos prieš atsakovą, nes ieškovas įrodė, kad atsakovui namo statytojas išaiškino sutarčių sąlygas, jis buvo supažindintas su jomis, o papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas gavo administravimo sutarties kopiją ir žinojo apie namo administratorių, reikalavimas būtų neteisingas (neįmanomas) ir perteklinis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas vienašališkai atsisakė vykdyti savo sutartines prievoles (už laikotarpį nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2016 m. gegužės mėn., per kurį susidarė 543,17 Eur skola už namo administravimo ir priežiūros paslaugas), prisiimtas 2014 m. spalio 22 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartimi ir 2014 m. spalio 17 d. Darbų priėmimo–perdavimo aktu, t. y. prievoles, susijusias su namo priežiūros išlaidų ir kitų paslaugų apmokėjimu pagal pardavėjo arba namo administratoriaus pateiktas sąskaitas, pilnos buto apdailos atlikimu per 120 d. ir pardavėjo bei namo administratoriaus informavimu, kad jam teikiamos sąskaitos už statybinių atliekų išvežimo konteinerį būtų pakeistos į buitinių atliekų konteinerio tarifus. Pats atsakovas patvirtina, kad apdailos darbų dar nėra įrengęs ir atitinkamai neinformavęs namo administratoriaus, kad pakeistų tarifus, kaip nurodyta 2014 m. spalio 17 d. Darbų priėmimo–perdavimo akte. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, konstatuotina, kad atsakovas, iš dalies atsiskaitęs su ieškovu už jo teiktas paslaugas, t. y. 2015 m. sausio – kovo mėn. atlikęs ieškovui dalinius mokėjimus (381 Eur sumai) ir 2016 m. gegužės mėn. apmokėjęs 53, 88 Eur, neginčijęs suteiktų paslaugų kokybės, pripažino, jog ieškovas teikė administravimo ir namo bendro naudojimo objektų techninės priežiūros paslaugas. Nesutiktina su atsakovu, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas realiai jam suteikė paslaugas, kadangi ieškinio reikalavimų pagrįstumą ir darbų apimtis, kainas bei apmokėjimo terminus patvirtinta ieškovo pateiktos 2015 m. sausio 31 d. – 2016 m. gegužės 31 d. sąskaitos ir 2016 m. gegužės mėn. Suvestinis apyvartų žiniaraštis už 2015 m. sausio mėn. – 2016 m. gegužės mėn. laikotarpį. Ieškovas kartu su procesiniais dokumentais pateiktuose prieduose ir susirašinėjimuose su atsakovu aiškiai nurodė ir paaiškino, kaip, vadovaudamasis CK 4.82 str. 3 d., apskaičiuoja atsakovo mokėtinas sumas už statybinių atliekų išvežimą kas mėnesį, t. y. iš bendro neįrengtų patalpų ploto padalina bendrą už statybines atliekas tenkančią mokėti sumą ir šį koeficientą padaugina iš atsakovo turimo buto ploto. Priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu, nepateikė (CPK 12, 178 str.). Konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriaus funkcijas teisėtai vykdė ieškovas UAB „Servico“, kuris rūpinosi šio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, avarijų likvidavimu ir technine priežiūra, kas mėnesį apskaičiuodavo mokėtinus mokesčius. Šiuo atveju darytina pagrįsta išvada, kad atsakovas kaip nurodytų gyvenamųjų patalpų bendrasavininkas, nesilaikė savo pareigos proporcingai savo daliai turi pareigą apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti (CK 4.82–4.85 str.). Ši bendraturčio pareiga nepriklauso nuo to, ar bendraturtis faktiškai naudojasi bendru turtu, taigi atsakovui kyla pareiga proporcingai jo nekilnojamojo turto daliai mokėti už ieškovo teiktas paslaugas ginčo laikotarpiu. Todėl atsakovo argumentai (dėl sudarytos prisijungimo būdu tipinės sutarties ydingumo, neteisėto ieškovo skaičiavimo ir sąskaitų teikimo atsakovui už statybinių atliekų išvežimą) taip pat nėra teisingi ir nepaneigia faktinių aplinkybių, kad jis žinojo apie paskirtą namo administratorių iki buto įsigijimo, įsipareigojo tinkamai pagal pateiktas sąskaitas, o ne fragmentiškai, mokėti, be kita ko, už statybinių ir buitinių atliekų išvežimą. Darytina išvada, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovas 2015 m. sausio mėn. – 2016 m. gegužės mėn. laikotarpiu teisėtai ir pagrįstai teikė nurodytame name (duomenys neskelbtini), atsakovui priklausančiai dalinei nuosavybei administravimo, komunalines paslaugas, už kurias atsakovas liko skolingos ieškovui 543,17 Eur, ir atsakovui tenkančių statybinių atliekų išlaidas skaičiavo proporcingai jo turimam plotui, kaip to reikalauja įstatymas. 2014 m. rugpjūčio 7 d. Namo administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties 4.1.1.2. p. nurodo, kad savininkams pavėlavus mokėti už ieškovo teikiama paslaugas, skaičiuojami 0,02 proc. dydžio delspinigiai. Taigi atsakovo pagrindinės prievolės nevykdymas sukuria jam pareigą mokėti ir sutartyje nustatyto delspinigius, kurie pagal Suvestinį apyvartos žiniaraštį už ginčo laikotarpį sudaro 2,14 Eur. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien aplinkybė, jog atsakovui skirtose sąskaitose nebuvo išskirti delspinigiai į atskirą langelį, savaime nedaro sąskaitų su jose nurodytais paskaičiavimais už teiktas paslaugas negaliojančių bei nepanaikina atsakovo pareigos atsiskaityti už tinkamai suteiktas paslaugas (CK 6.200 str.).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas gali būti pripažintas vartotoju šalis siejančiuose teisiniuose santykiuose, nesudaro pagrindo pripažinti savaime negaliojančiomis tarp ieškovo ir UAB „Infra būstas“ 2014 m. rugpjūčio 7 d. sudarytos Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo ir priežiūros paslaugų teikimo sutarties sąlygas, įtvirtintas 4.1.2.9 p. (atsakovo priešieškinio reikalavimas), nes sutartį net ir pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.2284 str. nustatytus sąžiningumo kriterijus. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti, kad už statybinių atliekų išvežimo paslaugas skaičiuojama tik statybos atliekų konteineriu besinaudojantiems buto savininkams. Teismo vertinimu, toks atsakovo reikalavimas nėra objektyviai pagrįstas ir teisingas visų namo savininkų atžvilgiu, kadangi namo statytojas ar administratorius neprivalo atsižvelgti ar tikrinti atsakovo ir kitų butų savininkų išmetamų statybinių ir (ar) buitinių atliekų kiekį, ir kontroliavimas, siekiant išsiaiškinti, kurie savininkai ir kada naudojasi nurodytu konteineriu, būtų neekonomiška, neproporcinga ir perteklinė pareiga ieškovui ir tokia nuostata galėtų sukelti papildomus ginčus tarp namo bendrasavininkų, todėl šis reikalavimas negali būti tenkinamas ir atitinkamai nėra jokio pagrindo pripažinti, kad šiuo metu galiojanti administravimo sutarties 4.1.2.9 p. nuostata yra nesąžininga. Pažymėtina, kad atsakovas, buto pirkimo–pardavimo sutartimi ir darbų priėmimo–perdavimo aktu aiškiai išreiškęs ir pasirašęs sutikimą su statybinių atliekų išvežimo apmokėjimu nuo pat buto įsigijimo pradžios ir kurį laiką mokėjęs pagal pateiktas sąskaitas ieškovui, neįtraukęs kitų papildomų ar išimtinių sąlygų į buto pirkimo pardavimo sutartį, neturi teisės po kurio laiko vienašališkai atsisakyti mokėti vien dėl tos aplinkybės, kad jis neišmeta statybinių atliekų ir jokių apdailos darbų nevykdo. Kitų nesąžiningumą įrodančių argumentų ar įrodymų pagal CK 6.2284 str. nustatytus sąžiningumo kriterijus atsakovas nepateikė (CPK 12, 178 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo priešieškiniu ginčijamą administravimo sutarties sąlygą, kuria aiškiai ir nedviprasmiškai buvo sutartos atsiskaitymo už atliekas sąlygos, pripažinti nesąžininga, pažeidžiančia vartotojo teises, teisėtus lūkesčius. Administravimo sutarties 4.1.2.9 p. yra tiesiogiai susijęs ir neprieštarauja teisės aktų reikalavimams namo bendrasavininkams mokėti už atliekų išvežimą, taip pat sutiktina su ieškovu, kad atsakovui taikoma mokėjimo už statybines ir komunalines paslaugas metodika neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, ir užtikrina kitų daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų interesus. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtintu ir šioje nutartyje nurodytu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgusi į faktinius bylos duomenis, bylos šalių išreikštą poziciją, sprendžia, kad atsakovo priešieškinis nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai jį atmetė.

28. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nurodydamas, kad teismas nepagrįstai iš anksto priteisė 90 Eur iš atsakovo ir ieškovo atstovo išrašytos sąskaitos už teisines paslaugas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes nenurodytas teisinių paslaugų laikotarpis, valandos, įkainis, skirtingas kontorų adresas, nėra visų privalomų rekvizitų. Pažymėtina, kad CPK 98 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Su atsakovo argumentais nesutiktina, kadangi ieškovo nurodyta ir pirmosios instancijos teismo priteista ieškovui iš atsakovo 800 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nėra laikytina per didele pagal Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus dydžius, dokumentai buvo pateikti laiku ir yra pagrįsti sąskaitomis bei mokėjimo nurodymais (e. b. l. 122-133), be to, 15 Eur iš nurodytos sumos sudaro sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį (CPK 98 str. 1-2 d.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, yra pagrindas priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 550 Eur (pagal 2017 m. balandžio 5 d. mokėjimo nurodymą Nr. 284 ir 2017 m. kovo 17 d. sąskaitą), už atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas, šiuos įrodymus pateikė iki bylos nagrinėjimo pabaigos, šių išlaidų dydis neviršija rekomendacijose nustatytą dydį, todėl priteistina ieškovui iš atsakovo 550 Eur už apeliacinio skundo surašymą (CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB „Servico“ iš atsakovo J. K. 550 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas.