- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-22
- Bylos Nr.
- ATP-257-870/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-18683-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Pažeidėjas
- A. D.
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-14 nutarimo, kuriuo A. D. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., ir nubaustas 289 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. nubaustas už tai, kad jis 2015-12-12, apie 4.47 val., Maironio g., Vilniuje, vairavo automobilį Land Rover, valst. Nr. DK641MK, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,14 promilių girtumas, tuo savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. D. prašo 2016-01-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą iš dalies pakeisti, neskiriant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo. Nurodo, kad atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į pažeidėjo asmenybę, taip pat nuobaudos tikslus, yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą administracinę nuobaudą, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliantas nurodo, kad išgėręs vairavo pirmą kartą, dėl šio pažeidimo neatsirado jokių materialinių nuostolių, nebuvo autoįvykio, sužeistų žmonių ar kitokių nepageidaujamų pasekmių visuomenei. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis suprato padaręs pažeidimą, visiškai pripažino, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi, taip pat nebuvo atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes, kad sėdo prie automobilio vairo negalvodamas, jog bus likusios vartoto nedidelio kiekio alkoholio pasekmės, į padaryto pažeidimo nepavojingumą, į tai, kad nustatytas girtumo laipsnis tik nežymiai viršija minimalią girtumo ribą, o galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Apeliantas nurodė, kad yra teigiamai charakterizuojamas Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centro, labai retai vartoja alkoholį ir propaguoja sveiką gyvenimo būdą. Apeliantas teigia, kad teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas apsunkins jo šeimos gyvenimą – tampa sudėtingiau aplankyti skyrium gyvenančią savo nepilnametę dukrą, nuvežti ją į ugdymo įstaigą, užklasinius užsiėmimus, teniso treniruotes, papildomas užsienio kalbų pamokas, vairuotojo pažymėjimas taip pat reikalingas užtikrinant nuvykimus pas gydytojus, kadangi šiuo metu turi labai rimtų sveikatos problemų, kas dieną turi atlikti reabilitacinius gydymus, apeliantą gydantys medikai rekomendavo kuo mažiau judėti bei vaikščioti pėsčiomis, greitu laiku planuojama dubens klubo sąnario operacija, o siekiant išvengti didesnių komplikacijų, rekomenduojama mažinti fizinį aktyvumą. Todėl vairuotojo pažymėjimo neturėjimas pablogintų jo sveikatą, priverčiant rinktis viešąsias transporto priemones ir apribojant privažiavimą prie gydymo įstaigų.
Atsiliepimas
Atsiliepimų byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija kaltės dėl pažeidimo padarymo, kelia tik administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.
Bylos medžiaga nustatyta, kad A. D. 2016-01-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 289 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino padaręs pažeidimą, taip pat nustatyta, kad gailisi; ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Priešingai nei nurodo Apeliantas, Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į skunde nurodytas aplinkybes, t.y. įvertino padaryto pažeidimo pobūdį, nustatytą girtumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei pažeidėjo asmenybę. Visos šios nurodytos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai skirti pažeidėjui minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu minimaliam terminui.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde nepagrįstai teigia, kad jo padarytas pažeidimas nėra pavojingas, o nustatytas girtumo laipsnis tik nežymiai viršijo nustatytą girtumo ribą. Pažymėtina, jog ATPK 126 str. 1 d. numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės neblaivumas. Šiuo atveju, Apeliantui nustatytas girtumo laipsnis – 1,14 promilių (įvertinus 1,7 % paklaidą, neblaivumo laipsnis 1,12 promilių), o tai ne tik kad žymiai viršija nustatytą 0,41 promilių ribą, bet ir yra arčiau maksimalios straipsnio dispozicijoje numatytos ribos. Be to, priešingai nei teigia Apeliantas, jo įvykdytas teisės pažeidimas priskiriamas prie itin pavojingų, galėjusių sukelti žalą ne tik turtui, bet ir paties pažeidėjo bei kitų asmenų sveikatai ir gyvybei. Dėl pastarosios priežasties už tokio pobūdžio pažeidimų padarymą skirtinos itin griežtos įstatymo numatytos nuobaudos.
Pažymėtina, kad mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Tam, kad bylą nagrinėjantis organas taikytų ATPK 30¹ str. nuostatas, turi būti nustatytas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai: t. y. ne tik jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bet ir pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės.
A. D. nurodo, kad teisės vairuoti transporto priemonės neturėjimas apsunkins jo šeimos gyvenimą, t.y. taps sudėtinga aplankyti skyriumi gyvenančią nepilnametę dukrą, vežti ją į ugdymo įstaigas bei užklasinius užsiėmimus, taip pat bus sudėtinga pačiam Apeliantui nuvykti į gydymo įstaigas dėl pablogėjusios jo sveikatos būklės, ir teks naudotis viešuoju transportu, apribojant privažiavimą prie gydymo įstaigų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios apelianto nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. Sėsdamas prie vairo neblaivus, A. D. suvokė, jog elgiasi neteisėtai, suprato, jog dėl jo veiksmų gali atsirasti sunkios pasekmės ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams. Pažymėtina, kad kiekvienas vairuotojas, prieš sėsdamasis už vairo, privalo įsitikinti, kad jis pagal savo sveikatos būklę gali vairuoti transporto priemonę, nekeliant pavojaus sau ir aplinkiniams.
Nagrinėjamo skunde kontekste pažymėtina ir tai, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011). Šiuo atveju, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad jokių išskirtinių ir išimtinių aplinkybių skirti Apeliantui švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobauda šioje byloje nėra, administracinė nuobauda savo griežtumu atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą, todėl 2016-01-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. D. apeliacinį skundą atmesti ir palikti 2016-01-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.