Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui MB (duomenys neskelbtini) vadovui V. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo MB (duomenys neskelbtini) vadovui V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

VMI prie FM pareiškime nurodoma, kad Šiaulių apygardos teismas 2023 m. birželio 28 d. nutartimi iškėlė MB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą pagal VMI prie FM pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 7 d. MB (duomenys neskelbtini) registruota adresu (duomenys neskelbtini). Bendrijos vadovas nuo 2018 m. kovo 15 d. V. L., gimęs (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnis reglamentuoja, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Taigi iš Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkto, 6 straipsnio nuostatų matyti, kad įstatymas įmonės vadovui nustato imperatyvią pareigą inicijuoti nemokumo procesą, juridiniam asmeniui tapus nemokiam. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis, kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Faktinis pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindas yra įmonės nemokumas, kuris pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Bendrijos mokestinė nepriemoka susidarė Bendrijai nustatytu terminu nesumokėjus Deklaruotų mokesčių: 20399,90 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 313,02 Eur šio mokesčio Delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020-01-27), 214,82 Eur pelno mokesčio ir 12,11 Eur pelno mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2022-06-15). Su Bendrija 2020 m. balandžio 9 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis (toliau - MPS) Nr. 23.24-08) 327-6131 dėl 11232,63 Eur iki 2020 m. lapkričio 6 d., MPS nutraukta pasibaigus mokestinės nepriemokos išdėstymo terminui. 2020 m. gruodžio 8 d. buvo sudaryta kita MPS Nr. (23.24-08) 327-25600 dėl 1705,27 Eur, nutraukta 2022 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-8925, nes mokesčių mokėtojas nesilaikė mokestinės paskolos sutarties sąlygų. VMI prie FM, siekdama išieškoti Bendrijos mokestinę nepriemoką taikė priverstinio išieškojimo veiksmus. Tai patvirtina byloje esantys duomenys, iš kurių matyti atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: 2022 m. kovo 2 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 270,85 Eur; 2022 m. kovo 16 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 20971,66 Eur; 2022 m. balandžio 14 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 21089,92 Eur; 2022 m. liepos 7 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 219,00 Eur. Išieškojimo metu buvo bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrijos banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Antstolių informacinės sistemos 2023 m. rugpjūčio 2 d., Bendrijos atžvilgiu antstoliai vykdė išieškojimą VMI prie FM naudai vienoje vykdomojoje byloje dėl 21089,92 Eur, vykdomoji byla užbaigta įsiteisėjus bankroto bylai. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis Bendrijos vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis Bendrijos vardu registruotų transporto priemonių nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, Bendrija biudžetui neskolinga, apdraustųjų asmenų nėra. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi išspręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020 ir joje cituojama praktika). VĮ „Registrų centras“ duomenimis paskutiniai pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2021 metus. Bendrijos pateiktame balanse už 2021 metus matyti, kad Bendrijos turtas 542659,00 Eur, kurį sudaro 1250,00 Eur ilgalaikis turtas ir 541383,00 trumpalaikis turtas, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 471942,00 Eur. Bendrijos pateiktame pelno (nuostolių) ataskaitoje matyti, kad grynasis pelnas (nuostoliai) už 2021 metus 3190,00 Eur. Vertinant Bendrijos nemokumą turi būti atsižvelgta į faktiškai MB (duomenys neskelbtini) turimą turtą bei galimybę išieškoti skolas iš šios Bendrijos. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartyje (byloje Nr. 2A-617-115/2013) pažymėjo, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą buvo ir yra nustatyta administracinė atsakomybė (ANK 120 str.). Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-130¡2011, 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3228/2011 ir kt.). Tai, kad Bendrija yra nemoki, patvirtina šios aplinkybės: 1) VMI prie FM duomenimis Bendrijos vardu nėra įregistruota nekilnojamojo turto; 2) Bendrija nuo 2020 metų nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI prie FM, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko; 3) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis Bendrijoje nedirba nei vienas darbuotojas. Tai reiškia, kad Bendrija yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes laiku negali vykdyti turtinių prievolių VMI prie FM. VMI prie FM 2022 m. kovo 2 d. priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Akivaizdu, kad Bendrijos vadovas galėjo suvokti, kokia yra reali Bendrijos finansinė padėtis, o vėliausiai, kada jis privalėjo suvokti, jog Bendrija yra nemoki, laikytina 2022 m. kovo 2 d., t. y. VMI prie FM priėmus nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitos (sąskaitų). Atitinkamai Bendrijos vadovui ne vėliau kaip 2022 m. kovo 2 d. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos. Kaip jau minėta, MB (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 28 d. iškelta bankroto byla, todėl įrodinėti Bendrijos nemokumo fakto nėra pagrindo. VMI prie FM prašo iškelti administracinio nusižengimo bylą MB (duomenys neskelbtini) vadovui V. L. už laiku neinicijuotą MB (duomenys neskelbtini) nemokumo procesą ir paskirti V. L. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2200 Eur dydžio baudą.

Teisme MB (duomenys neskelbtini) vadovas V. L. nurodė, kad pripažįsta formaliai padaręs administracinį nusižengimą, jog kaip vadovas neinicijavo MB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos, nors ir žinojo savo pareigą bei turtinius įsipareigojimus VMI. Šios įmonės didžiausia skola ir buvo kreditorei VMI. Tačiau jis, kaip vadovas, siekė atgauti bent dalį skolos iš įmonės debitoriaus (duomenys neskelbtini), tai yra iš Lenkijos įmonės, kurios skola jiems viršijo du kartus VMI skolą. Jeigu būtų iš Lenkijos įmonės atgavęs bent kiek skolos, tai su kreditore VMI būtų atsiskaitę. Derybos su debitore vyko 2 metus, nors oficialių susirašinėjimų nebuvo, į Varšuvos arbitražą nesikreipė. MB (duomenys neskelbtini) vertėsi žemės ūkio technikos nuoma. Yra vedęs, turi žmoną, 3 vaikus, iš jų 2 nepilnamečiai. Mano, kad ateityje taip nebesielgtų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalis numato įmonių vadovų atsakomybę už kreditorių teisių pažeidimus, įskaitant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Minėto įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus.

Iš byloje gautų duomenų nustatyta, kad kreditorė VMI 2022 m. kovo 2 d. nurodė nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo (Bendrijos) sąskaitos (sąskaitų) 270,85 Eur; 2022 m. kovo 16 d. nurodė nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo (Bendrijos) sąskaitos (sąskaitų) 20971,66 Eur; 2022 m. balandžio 14 d. nusprendė išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrijos turto 21089,92 Eur; 2022 m. liepos 7 d. nurodė nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo (Bendrijos) sąskaitos (sąskaitų) 219,00 Eur, tačiau išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrijos banko sąskaitų ir turto nepavyko. Bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui 20939,85 Eur, t. y. 20399,90 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 313,02 Eur šio mokesčio Delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020-01-27), 214,82 Eur pelno mokesčio ir 12,11 Eur pelno mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2022-06-15). Dėl šių aplinkybių VMI prie FM ir inicijavo (duomenys neskelbtini) bankroto bylą. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. birželio 28 d. nutartimi iškėlė MB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą pagal VMI prie FM pareiškimą.

Nors ir MB (duomenys neskelbtini) buvęs vadovas V. L. pripažino formaliai padaręs administracinį nusižengimą, tačiau nurodė, kad jis labai tikėjosi atgauti skolas iš Bendrijos debitoriaus – Lenkijos įmonės, bei su kreditore VMI atsiskaityti, tačiau dėl to jokių rašytinių duomenų ar dokumentų pateikti teismui negalėjo, nurodė, kad susitarimai su Lenkijos įmone vyko žodžiu, be jokių oficialių susirašinėjimų, jis bankroto proceso neinicijavo, nes norėjo ir tikėjosi atgauti skolas iš Lenkijos įmonės, kurios 2 kartus viršijo VMI skolą, akivaizdu, kad MB (duomenys neskelbtini) buvęs vadovas V. L. suprato ir žinojo, kad Bendrija negali įvykdyti turimų turtinių įsipareigojimų ir atsiskaityti su kreditore VMI, t. y., kad Bendrija nemoki, kas ir neatleidžia buvusio vadovo nuo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kadangi bankroto byla MB (duomenys neskelbtini) buvo iškelta ne pagal vadovo V. L., o pagal kreditorės VMI pareiškimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą buvo ir yra nustatyta administracinė atsakomybė (ANK 120 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 7-266/2006, 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-130/2011, 2011-05-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3228/2011 ir kt.).

Kaip minėta, MB (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 28 d. iškelta bankroto byla (įrodinėti įstaigos nemokumo fakto pagrindo šiuo atveju nėra), bankroto byla iškelta pagal kreditoriaus — VMI pareiškimą, kas įrodo juridinį faktą, kad įstaigos vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Bankroto bylos iškėlimo pagal kreditoriaus VMI pareiškimą juridinis faktas nepašalina galimybės traukti įstaigos vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo savalaikiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iki 2023 m. birželio mėn., kadangi nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta, sąlygos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įstaigai egzistavo daug anksčiau, kad ir nuo 2022-03-02, kai VMI nurodė nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo (Bendrijos) sąskaitos (sąskaitų) 270,85 Eur.

Išdėstytų duomenų visuma rodo, kad MB (duomenys neskelbtini) buvęs vadovas V. L., žinodamas apie įstaigos nemokumą, tinkamai neatliko įstatymuose nustatytų privalomų veiksmų ir savo veiksmais/neveikimu vengė nemokaus juridinio asmens bankroto inicijavimo. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas, kadangi tokie veiksmai (neveikimas) gali sukelti žalą pačiai įmonei ir jos kreditoriams. Darytina išvada, V. L. delsė kreiptis į teismą dėl MB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo. V. L. kaip MB (duomenys neskelbtini) vadovas, vėliausiai nuo 2022-03-02 žinodamas apie įstaigos nemokumą t. y. VMI 2022-03-02 priėmus nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo (Bendrijos) sąskaitos (sąskaitų), t. y. žinodamas, kad įstaiga nesumoka mokesčių ir gaudamas VMI sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos nurašymo, turėjo susipažinti su valdomos įstaigos finansine būkle ir pareigą nedelsdamas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Jis pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo tol, kol į teismą su pareiškimu kreipėsi kreditorius VMI.

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog V. L. kaltė įrodyta. Jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Skiriant administracinę nuobaudą už nusižengimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. V. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino, jog MB (duomenys neskelbtini) visiškai nemoki, neturi turto ir pajamų, visiškai negali vykdyti turtinių prievolių, kad jis labai tikėjosi atgauti skolas iš Bendrijos debitoriaus – Lenkijos įmonės, bei su kreditore VMI atsiskaityti, tačiau jam nepavyko, jokių piktybiškų ketinimų neturėjo, ateityje taip daugiau nebesielgtų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Įvertinęs šias aplinkybes, kartu pažeidėją charakterizuojančius duomenis, jo šeimyninę padėtį, šio nusižengimo padarymo aplinkybes, kad V. L. būtų elgęsis savanaudiškai ir piktybiškai nenustatyta, taip pasielgė tik dėl ne itin rūpestingo, atidaus, apdairaus požiūrio į Juridinių asmenų nemokumo įstatymo procedūrinių reikalavimų tinkamą įvykdymą, be to, Šiaulių apygardos teismo 2023-06-28 nutartimi MB (duomenys neskelbtini) jau iškelta nemokumo (bankroto) byla pagal VMI pareiškimą, įvertinęs palyginus didelę sankcijoje numatytą minimalią baudą, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti MB (duomenys neskelbtini) buvusiam vadovui V. L. paskyrus mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali piniginė bauda (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

V. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, skirti jam administracinę nuobaudą – 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.