Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Meilučiui, nukentėjusiesiems Mindaugui Dūdai, J. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas aukštasis, pensininkas, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., 290 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, turėdamas tikslą tyčia paskleisti šmeižikišką, tikrovės neatitinkančią informaciją apie valstybės tarnautojus - Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorą J. L. bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorą M. D., surašė straipsnį, pavadinimu „KODĖL BYLA UŽ NUSIKALTĖLIŲ ĮŽEIDIMĄ IŠKELTA VIEN TIK E. K.?“, kuriame nurodė šiuos teiginius:<...>viešai pareiškiu ir kviečiu kitus pasielgti taip pat: J. L., pravarde „prokuroras“, yra nusikaltėlis, V. P. nužudymo juridinis bendrininkas ir Lietuvos išdavikas; M. D., pravarde „prokuroras“, „dirba Rusijos valstybei" (E. K.) ir yra nusikaltėlis, Lietuvos išdavikas; VSD ir vad. „generalinė prokuratūra“ yra kriminalinės antilietuviškos organizacijos <...>.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, L. P., 2011 m. rugsėjo 27 d., 2.49 val., iš savo elektroninio pašto dėžutės adresu letasp@gmail.com, turėdamas tikslą minėtą šmeižikiško pobūdžio informaciją išplatinti, išsiuntė šio straipsnio elektronines kopijas elektroninio pašto adresais: info@akiraciai.lt; anyksta@anyksta.lt; editor@gargzdai.lt; budas@budas.lt: info@dialogas.com; info@druskonis. lt; info@elektrenuzinios. lt; redaktorius@galve. lt; redaktcrius@grokiskis. lt; gzeme@gzeme. lt; redakcija@kaunodiena.It; sirvintos@krastonaujienos. lt; direktore@kmintys. lt; Izvaigzde@centras.lt; ondas@aidas.lt; news@lrytas.lt; red@lzinios.lt; pamarys@litera.lt; redakcija@panbalsas.lt; redaktorius@xxiamzius.lt; info@slaptai.lt;info@balsas.lt; info@laikrastisplunge.lt; rietzeme@pzinios.lt; arunas@santarve.lt; savas@savas.lt; sekunde@sekunde. lt; info@suvalkietis.lt; studentuera@studentuera. lt; siauliaiplius@splius. lt; redakcija@skrastas. lt; vyr. redaktorius@snaujienos. lt; silokarčema@silokarcema. lt; siloaidas@gmail. com; sirvinta@delfi. lt; svencioniu. krastas@takas. lt; info@kurjeris. lt; tz@tzinios.lt; ukzinios@ukzinios.lt; redaktorius@utenos-diena.lt; ekretore@ve.lt; redakcija@valscius.lt; redakcija@valstietis.lt; voruta@voruta.lt; 100 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra; spauda@vsd.lt; kanceliarija@prezidentas.lt; nacsaukt@lrs.lt; bei patalpino viešai prieinamoje interneto svetainėje adresu http://lietuvosnaikinimas.wetpaint.com/page/ VSD+ir+prokuratūros+veikla. Tokiu būdu L. P. tyčia paskleidė šmeižiančią informaciją apie savo pareigas einančius valstybės tarnautojus - Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorą J. L. bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorą M. D., kad esą šie padarė sunkius nusikaltimus - J. L. bendrininkavo nužudyme bei padėjo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, M. D.- padėjo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką bei įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus.

Kaltinamasis L. P. savo kaltės pagal BK 154 str. 2 d. nepripažino, dėl kaltinimo pagal BK 290 str. - nuomonės neišreiškė. L. P. parodė, kad jo tikslas buvo parodyti, kad tai nebuvo šmeižtas. Rašydamas straipsnį jis neturėjęs tikslo įžeisti konkrečius asmenis, jo tikslas buvo atkreipti dėmesį į neteisėtus, nukentėjusiųjų šioje byloje, veiksmus. Jis padaręs išvadas, kad nukentėjusieji tikrai yra nusikaltėliai. J. L. atlikęs tyrimą E. K. baudžiamojoje byloje, tačiau jo veiksmai neatspindėti tos baudžiamosios bylos kaltinamajame akte. Jis mano, kad jo šmeižtas atitinka tikrovę. J. L., leisdamas Rusijos FSB, svetimos valstybės atstovams, pasirašyti po E. K. apklausos aktu, pažeidė įstatymus, BK ir Lietuvos suverenitetą. Tai yra nusikaltimas, padarytas prieš Lietuvos interesus ir tuo remdamasis jis gali sakyti, kad žmogus yra nusikaltėlis. Tas pats ir dėl M. D.. M. D. palaiko kaltinimą, kad E. K. turėjo ryšį su Rusijoje veikiančia tarptautine teroristine struktūra. Ir tai yra Lietuvos suvereniteto pažeidimas. Todėl argumentai, kuriais jis pasisakė apie M. Dūdą, nėra šmeižtas, kuris neatitiktų tikrovės. Visi faktai, susiję su E. K. byla buvo plačiai išnagrinėti spaudoje. Toje pačioje spaudoje buvo tokie pat pasisakymai kaip ir jis mano apie prokurorus ir apie pačią Generalinę prokuratūrą. Nukentėjusiųjų jis asmeniškai nepažįsta. Nuosprendžių, kurie būtų įsiteisėję nukentėjusių atžvilgiu jis negali pateikti. Jis gali pasakyti tik savo nuomonę. Neturėdamas pakankamos medžiagos, neturėdamas pakankamai adresų, parašė tik adresais, kuriuos turėjo. Jis rinkęs adresus, kad viešumas būtų kuo didesnis, nes tai visuomeninis reikalas. Adresai daugiausia buvo internetiniai, elektroniniai visuomenės informavimo priemonių. Kiekvienas asmuo galėjo pasižiūrėti internetinį tinklalapį, jis viešai prieinamas. Provokacija yra ta prasme, kad jis išprovokavęs šią bylą. Vertina, kad pasielgęs teisingai, kad pagaliau svarstymas priėjo prie tokios stadijos, kai jau reikia teismuose nagrinėti vadinamus šmeižtus, kurie nėra šmeižtai. Tvirtina išprovokavęs šį posėdį. Jis parodė, kad pareiškė savo emocinį įvertinimą. Tai buvo vienas iš tokių ėjimų, kuris privertė, kad jis būtų apkaltintas. Pareiškimo teksto autorius yra jis ir suvokia, kad tai teisės pažeidimas. Nukentėjusį kaltina BK 118 str., kuris reiškia, kad palaiko Rusijos požiūrį į įvykius Kaukaze, kad vartoja tuos apibrėžimus, kurie vartojami Rusijoje dėl teroristinių organizacijų, kad kviečia kitos valstybės atstovus pasirašyti ant Lietuvos dokumentų. Visa tai yra veikimas prieš Lietuvos suverenitetą, Lietuvos valstybę. Jis su BK 118 str. paskutine redakcija yra susipažinęs. Jam svarbu, kad tai buvo nusikaltimas. Jis tai padarė remdamasis savo loginėmis išvadomis, dėl to, kad buvo nutrauktas po 3 mėnesių pradėtas V. P. mirties aplinkybių tyrimas. Kadangi pagal E. K. bylą jo įsitikinimu jie veikė prieš Lietuvos valstybės interesus, tai nieko nuostabaus, kad nutraukė tik po 3 mėn. ikiteisminį tyrimą, kuris iki šiol dar tęsiasi ir buvo atnaujintas du kartus. Vadinasi, čia buvo kažkoks bendradarbiavimas. Jis nesakė, kad J. L. dalyvavimo nužudyme. Jis pats tai suprato, kaip juridinį dengimą. Tai yra suvokimas, kaip dengimas gali būti kažkieno užsakymu. Kai žmogus dengia veikiamas trečiosios jėgos, tai jis yra bendrininkas. Šitas posėdis yra tam, kad pajudintų tai, kas vyksta Lietuvos teisinėje sistemoje. Jis yra filologas. Šį darbą dirbo 18 metų Vilniaus universitete baltų filologijos katedroje vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. Žodį „šmeižtas“ supranta kaip tikrovės neatitinkančių dalykų paskleidimą. „Valstybės išdavikas“ – tai buvo daugiau šnekamosios kalbos pobūdžio, o ne baudžiamojo kodekso. „Lietuvos išdavikas“ - reiškia asmenį, kuris išdavė valstybės interesus kitos valstybės naudai.

Nukentėjusysis M. D. parodė, kad L. P. jis nepažįsta, mato pirmą kartą. Jokių kontaktų su juo neturėjęs. Nebent jis dalyvavo kaip žiūrovas viešame teismo posėdyje, kuriame jis palaikė kaltinimą. Jis dirba Generalinės prokuratūros ONT ir korupcijos departamente. 2011 m. rudenį, datos tiksliai neprisimenu, prokuratūroje buvo gautas L. P. laiškas ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam įteiktas pranešimas apie įtarimą. Laiškas buvo paskelbtas internete, elektroniniais adresais. Buvo daug kur išsiųstas ir plačiai paskleistas dideliam asmenų ratui. Pareiškime buvo akcentuota, kad tą žinią reikia kuo plačiau paskleisti. Tos žinios ir konstatavimai, tai buvo kalbama apie jį, apie prokuroro vykdomas funkcijas, nes jo specializacija yra tyrimo kontrolė nusikalstamų veikų visuomenės saugumui, aukštesnysis prokuroras pavedė jam atlikti tyrimą E. K. byloje. Iš esmės visą tyrimą šioje byloje atliko J. L.. Jis įsijungė į procesą, kai buvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir vyko bylos dalyvių supažindinimas su tyrimo medžiaga. Buvo išspręsti prašymai, surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota Vilniaus apygardos teismui, kur šiuo metu ir yra byla nagrinėjama. Per šios bylos prizmę jis suprato reiškiamus priekaištus. L. P. pareiškimas buvo adresuotas ne kaip fiziniam asmeniui, bet kaip LR prokurorui, veikiančiam pagal įstatymus baudžiamajame procese, prisiekusiam Lietuvos Respublikai ir dirbančiam Lietuvos valstybei. Kaltinamasis jį įvardijo Lietuvos išdaviku. Nusikalstamų veikų niekada nėra padaręs. Niekada jam nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nebuvo kaltintas nusikalstamų veikų padarymu, nebaustas administracine tvarka. Nebuvo apklaustas liudytoju apie galimai savo paties padarytą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo pareiškime nurodyta „pravarde prokuroras“ ir tas žodis yra įrašytas kabutėse taip suteikiant žodžiui perkeltinę prasmę. Taip niekinamas ir žeminamas M. D., ne kaip pilietis, tačiau kuris yra Lietuvos Respublikos prokuroras, kuris vykdo jam pavestas funkcijas, numatytas baudžiamajame procese. Procesinių pažeidimų E. K. byloje vykdant ir iš Rusijos gautus teisinės pagalbos prašymus, nebuvo konstatuota. Jam pačiam niekada neteko bendrauti su L. P..

Nukentėjusysis J. L. parodė: kad jis yra Generalinės prokuratūros prokuroras, davęs priesaiką Lietuvos valstybei. Su L. P. jis nepažįstamas, niekada jo nematęs, nebendravęs. Pirmą kartą jį pamatė šio posėdžio metu. Savo pareiškimuose jis nurodė, kad jis, kaip prokuroras, atliko pareigas ir priėmė vienokius ar kitokius procesinius sprendimus, kurie L. P. ar kitai visuomenės daliai nepatiko. Jis atliko ikiteisminį tyrimą dėl V. P. nužudymo Baltarusijos Respublikoje. Šiame ikiteisminiame tyrime priėmė nutarimą bylą nutraukti BPK 3 str.1 d. 1 p. pagrindais, kai nėra baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių. Vėliau ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas ir vėl buvo nutrauktas tais pačiais pagrindais. Vėliau nutarimas buvo skųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui ir šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas. Nei teismas, nei aukštesnysis prokuroras, nėra konstatavęs, kad jis savo pareigas atlikęs aplaidžiai, ar neteisėtai. Jis, kaip Generalinės prokuratūros prokuroras, aukštesniojo prokuroro pavedimu iki 2009 m. kovo 03 d. organizavo ir kontroliavo ikiteisminį tyrimą, atliekamą Lietuvos valstybėje dėl teroro akto rengimo. Įtariamąja buvo patraukta E. K.. Vėliau byla buvo perduota kitam prokurorui. Nei aukštesnysis prokuroras, nei ikiteisminio tyrimo teisėjas dėl jo veiksmų nebuvo ir nėra priėmęs jokių nutarimų ar nutarčių, kuriuose būtų konstatuota, kad jis atliko kažkokius neteisėtus veiksmus ar sudarė sąlygas kažkam kitam atlikti tokius veiksmus šioje byloje. Tyrimas buvo atliktas kaip reikalauja Lietuvos įstatymai, nepažeidžiant niekieno teisių. L. P. pareiškimai buvo išplatinti daugeliui adresų - Valstybės saugumo departamentui, Prezidentūrai, žiniasklaidai, Seimui ir kt. Straipsnis buvo prieinamas visiems. Šis pareiškimas buvo paskleistas viešai ir toliau skleidžiamas. Vertindamas teiginius apie jį, juos suskirstęs į keturias grupes. Pirma grupė – tai jis, prokuroras J. L. nusikaltėlis; antra grupė - kad jis yra LR valstybės išdavikas; trečia – kad jis yra P. nužudymo bendrininkas; ketvirta – kad dirba prokuratūroje, kuri yra kriminalinio pobūdžio organizacija. Dėl teiginio „nusikaltėlis“ - jis nėra teistas. Dėl teiginio kad „jis yra V. P. nužudymo bendrininkas“ – „nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, nužudymo bendrininkas – tas, kuris dalyvavo nužudyme. Tai viena iš bendrininkavimo formų. Tokių veiksmų jis niekada nėra padaręs. Tai neatitinka tikrovės. Trečias teiginys, kad jis - Lietuvos išdavikas – jis ir L. P. suvokia vienodai ir toks nusikaltimas priskiriamas prie sunkių nusikaltimų kategorijos. Ketvirtas – kad dirba organizacijoje, kuri yra antilietuviška, kuri yra kriminalinio pobūdžio - Generalinė prokuratūra vienintelė turi teisę Lietuvoje organizuoti persekiojimą, atlikti ikiteisminį tyrimą, palaikyti kaltinimą. Todėl teigta priešingai, kad organizacija yra veikianti prieš Lietuvą, o toks pasakymas neatitinka tikrovės. Iš L. P. paaiškinimų ir iš jo nurodymų rašliavoje, epitetus jo atžvilgiu jis sakė dėl vienos paprastos priežasties - jie nepažįstami, nebuvo susitikę, o vien dėl jo prokuroro veiklos. Žodžiai – „nusikaltėlis, nužudymo bendrininkas, išdavikas“ – juos supranta kiekvienas, kad taip įvardinant siekiama pažeminti žmogų. Veikos - apšmeižimas ir įžeidimas pagal teisinę prigimtį labai giminingos. L. P. žodžiai turi savyje užgaulų pažeminimą. Jis civilinio ieškinio nereiškia. Jam svarbus teisinis įvertinimas. L. P. klausė, ar jis tarnaująs kitai valstybei, kuri būtų prieš Lietuvą, tačiau jokių veiksmų prieš Lietuvą jis neatliko. Jis davęs priesaiką dirbti Lietuvos labui. Visi veiksmai su tarptautiniu elementu E. K. byloje buvo atlikti taip, kaip reikalauja tarptautinės sutartys dėl teisinės pagalbos. Nėra nei vieno procesinio skundo dėl jo neteisėtų veiksmų.

Liudytojas E. Š. parodė žinantis, kad L. P. kaltinamas dviejų prokurorų apšmeižimu, kuris remdamasis E. K. byla ir kitomis bylomis, juos pavadino nusižengiant Lietuvos įstatymams ir iš patriotinių paskatų parašė, kad jie yra Lietuvos išdavikai. Jis pats gali patvirtinti, kad yra susipažinęs su E. K. byla ir jam kelia labai daug įtarimų prokuroro J. L. veiksmai, jis buvo nušalintas nuo bylos. Apibūdinant L. P. parodė, kad jį pažįsta apie 10 metų. Susipažinimo aplinkybių neprisimena. L. P. charakterizavo teigiamai. Žino, kad jis buvo persekiojimas KGB. Jiedu buvo susitikę viename visuomeniniame judėjime. Apie bylą žino iš jo. Jam pačiam sunku suprasti, jog viešai nebuvo paskelbta, kad prokurorai yra išdavikai. L. P. buvo atsiuntęs jam elektroniniu paštu laišką, adresu redaktorius@XXI amžius.lt. L. P. tikriausiai norėjo, kad būtų išspausdintas, bet jis neviešino spaudoje jo pareiškimo, suvokdamas, kad gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tokio straipsnio paviešinimą. L. P. neagresyvus, sąžiningas, turi savo pasaulėžiūrą, savo požiūrį į daugybę klausimų. Jis skaito internete puslapius originalo kalba, moka daug kalbų. Jis nežino pirminių šaltinių, kuriuose būtų nurodyta, kad J. L. yra nusikaltėlis. Jis pats mano, kad tai buvo parašyta iš patriotizmo, o ne dėl kokio nors nusikaltimo.

Liudytojas N. P. parodė, kad L. P. jis pažįsta seniai kaip žymų mokslininką, publicistą, šiuo metu jis yra aktyvus pensininkas, rašantis internete publicistinius straipsnius, kuriuose dominuoja valstybingumo klausimai, teisingumas, čečėnų klausimas, požiūris į prokuratūrą. Nukentėjusiojo M. D. nepažįsta. Nukentėjusįjį J. L. pažįsta geriau, nes domėjosi jo veikla. Jis pats ilgą laiką buvo savivaldybės narys, dabar yra politikas. Jis pats yra baigęs istorijos fakultetą ir domisi žmonių likimu, kurie daro įtaką, sudaro rezonansą visuomenėje. J. L. užima labai svarbią vietą valstybėje, jis įeina į šimtuką žmonių, kurie lemią visuomenės vystymąsi. L. P. yra mokslininkas, todėl nukentėjusiuosius jis vertino kaip mokslininkas ir žodžius vartojo kaip paprastas pilietis, kaip publicistas. Jis pats skaitęs žiniasklaidoje, kad prokuroras M. D. kreipėsi į teismą, prašydamas išimti laiškus ir perduoti Rusijos tarnybai, tai yra nepatriotiškas veiksmas, galimai kenkiantis valstybei. Jei jis pats būtu baigęs teisę, niekada tokio veiksmo neatliktų, nes jis kitaip supranta įstatymą. Negalima laiškų perduoti, nes nekilo grėsmė nei žmogui, nei valstybei. Jo paties supratimu M. D. dirbo viršydamas įgaliojimus ir pažeisdamas Lietuvos įstatymą, reglamentuojantį žiniasklaidos atžvilgiu. Jis pritaria L. P. vertinimui, tik jei jis pats būtų rašęs tokį straipsnį, tai būtų įvardinęs kitaip: „nepatriotas“. Žodis „nusikaltėlis“ yra nevartotinas. Tai, ką parašė L. P. apie M.D. - tai jo vertinimas. Humanitarinių mokslų mokslininką jis nori apginti. Prokuroras turi suprasti, kur yra emocijos ir kur yra įžeidimas. Mano, kad jam nederėjo taip elgtis. Mokslininkai visada kritiški valdžios atžvilgiu. Elektroniniu paštu: naglis.puteikis@.lrs.lt. jis gavęs paskutinį L. P. raštą, kuris buvo adresuotas teismui. Viešai žiniasklaidoje buvo ir kitas su J. L. susijęs epizodas, kaip jis leido svetimos valstybės FSB darbuotojus į generalinės prokuratūros pasatą apklausti E. K.. Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato jokios galimybės Generalinės prokuratūros darbuotojams tai daryti. Jo supratimu tai yra labai grubus įstatymo pažeidimas. Todėl mano, kad L. P. charakterizuodamas J. L. tais būdvardžiais, dėl kurių yra įsižeidęs prokuroras J. L., buvo labai arti tiesos. Mano, kad L. P. pasakė visišką tiesą, suteikdamas būdvardžiams nereikalingą emociją. Aukštesnės moralės standartais – prezidentės ir teisėjų- jų didesnė apsauga numatyta įstatymuose. Seimo narį galima įvardinti „nusikaltėliu“. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad viešas asmuo gali būti labiau įžeidinėjamas, nei kitas eilinis žmogus. Žmonės, nepatenkinti teismu, gali pasakyti įžeidžiamus žodžius. Vertintina, koks žmogus kokiam žmogui tai sako. Jei buvęs advokatas sako prokurorui, tai mano, kad jis siekia profesiškai paniekinti ir sukelti emocinius pergyvenimus. Jei tai pasakė menininkas, tai yra emocionalesni žodžiai. Jis skaitė L. P. antrąjį laišką, kuriuo įžeidė nukentėjusius.

Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros pareiškimu (b.l.1, 4-5) nustatyta, kad 2011-09-27 iš L. P. elektroniniu paštu gautas straipsnis, kurio pavadinimas „KODĖL BYLA UŽ NUSIKALTĖLIŲ ĮŽEIDIMĄ IŠKELTA VIEN TIK E. K.?“ jame nurodyta <...> Šioje situacijoje reikalingas „kvailys“, kuris išdrįstų pavadinti nusikaltėlius nusikaltėliais tiesiai į akis <...>. Teiginiai: <...>viešai pareiškiu ir kviečiu kitus pasielgti taip pat:

J. L., pravarde „prokuroras“, yra nusikaltėlis, V. P. nužudymo juridinis bendrininkas ir Lietuvos išdavikas;

Mindaugas Dūda, pravarde „prokuroras“, „dirba Rusijos valstybei“ (E. K.) ir yra nusikaltėlis, Lietuvos išdavikas;

VSD ir vad. „generalinė prokuratūra" yra kriminalinės antilietuviškos organizacijos. <...>

L. P. vardu surašytu raštu (b.l. 16) nustatyta, kad jis atsisakė pasirašyti bet kokius Generalinės prokuratūros jam pateiktus raštus, kad Generalinė prokuratūra yra antilietuviška, naudinga kaimyninei valstybei.

Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas Kauno apygardos prokuratūros lankytojų registracijos žurnalas, kuriame užfiksuota, kad 2011-10-17 nuo 9.00 val. iki 9.40 val. (b.l. 17-20) bei 2011-12-12 nuo 9.00 val. iki 9.12 val. (b.l. 47-50), L. P. lankėsi pas prokurorą A. Meilutį.

Kauno apygardos prokuratūrai L. P. pateiktame atsakyme pavadinimu „Šmeižtai ir įžeidimai“ (b.l. 51-55) L. P., pradėjus ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, patikslino ir patvirtino savo teiginius išdėstytus pareiškime.

Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenimis nustatyta, kad J. L. (b.l. 32) ir M. D. (b.l. 34), neteisti, jiems nebuvo ir nėra pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai.

Šmeižimas pagal BK 154 straipsnio 1 dalį - tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Tokios informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemones ar spaudinyje, arba kai asmuo šmeižiamas neva yra padaręs sunkų, ar labai sunkų nusikaltimą, yra šmeižimo kvalifikuojantis požymis (BK 154 str. 2 d.).

Šmeižimo objektas - žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti, pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo ir kai ta informacija neatitinka tikrovės, taip pat šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama netikra informacija, kad asmuo neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Šmeižimas gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, tiek raštu, tiek žodžiu.

Subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytą tiesioginės tyčios formą. Kaltininkas suvokia savo pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, jis supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios, niekinančios kitą asmenį, ar gali pakirsti pasitikėjimą juo, supranta, kad skleidžia pramanytas žinias, neva padaręs labai sunkų nusikaltimą ir sąmoningai tai daro.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, 28 straipsnyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, pagal kurias laisvė turėti savo nuomonę, reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su kito asmens šmeižimu, jo laisvių ir teisių suvaržymu. Naudojimasis šiomis laisvėmis, kadangi tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias nustato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir bešališkumą.

Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotoje praktikoje konstatuota, kad valstybės tarnautojų (prokurorų) laisvės bei teisės yra ginamos įstatymo ir kritika ar savo nuomonės reiškimas negali peržengti leistinų ribų (byla PRAGER ir OBERSCHLICK prieš Austriją).

Viešas įžeidimas reiškia, kad kaltininkas atlikdamas einančio savo pareigas nukentėjusiojo atžvilgiu demonstruoja neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį aplinkinių akyse. Įžeidimas laikomas padarytu viešai, kai nukentėjusiojo garbės ir orumo žeminimą matė ar girdėjo bent vienas trečiasis asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyręs visus byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad L. P. per visuomenės informavimo priemonę, elektroniniu paštu, daugeliui adresų, paskleidė tikrovės neatitinkančias informaciją, išplatintame pareiškime, kad J. L., pravarde „prokuroras“, yra nusikaltėlis, V. P. nužudymo juridinis bendrininkas ir Lietuvos išdavikas; M. D., pravarde „prokuroras“, „dirba Rusijos valstybei“ (E. K.) ir yra nusikaltėlis, Lietuvos išdavikas; VSD ir vad. „generalinė prokuratūra“ yra kriminalinės antilietuviškos organizacijos, išsakė rimtus kaltinimus prokurorų atžvilgiu, neva jie padarę sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, nepateikė jokių šiuos mestus kaltinimus pagrindžiančių įrodymų, tuo padarė žalos jų reputacijai, susilpnino visuomenės pasitikėjimą jais. L. P., paskleidęs apie prokurorus J. L. ir M. D. tikrovės neatitinkančias žinias, peržengė leistinos kritikos ar savo nuomonės pareiškimo ribas, pažemino nukentėjusiųjų tiek kaip privačių asmenų, tiek kaip valstybės tarnautojų garbę ir orumą, įžeidė juos. L. P. savo pareiškime bei teisminio bylos nagrinėjimo metu, išsakė konkretų tvirtinimą, kad J. L. ir M. D. yra nusikaltėliai, padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 118 straipsnyje bei J. L. - V. P. nužudymo juridinis bendrininkas. Konstatuodamas šiuos faktus, L. P. apkaltino juos, padarius sunkų bei labai sunkų nusikaltimus. Kaltinamojo pareiškime nurodytų faktų konstatavimas nustatė nukentėjusiesiems kaltę. Prokurorams, nukentėjusiesiems šioje byloje, kurie atliko ikiteisminius tyrimus rezonansinėse baudžiamosiose bylose, juos organizavo ir kontroliavo, yra taikomos platesnės leistinos kritikos ribos negu privatiems asmenims, tačiau išsakytais teiginiais buvo peržengtos prokurorų, atlikusių vadovavimą konkrečiose baudžiamosiose bylose, kritikos ribos. Tuo tvirtinimu ne tik pakenkta visuomenės pasitikėjimu prokuratūra, bet ir nepaisyta jų nekaltumo prezumpcijos, todėl jo veikos atitinka visus BK 154 str. 2 d. bei 290 str. numatytų nusikaltimų – šmeižimo bei valstybės tarnautojo pareigas einančio asmens įžeidimo - požymius ir kvalifikuotos teisingai. L. P. suvokė savo pavojingų veikų pobūdį, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitus asmenis, šiuo atveju prokurorus, ir gali pakirsti pasitikėjimą jais, juos įžeisti, bei to norėjo. Jo veikos vertintinos kaip padarytos tyčia. Teismas L. P. aiškinimą teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad jis teisme ir straipsnyje išreiškė savo kritinę nuomonę, teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad L. P. padarė du nesunkius nusikaltimus, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę: neteistas (b.l. 76), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 79), Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (b.l. 81), Priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 85), psichiatrinėse įskaitose neregistruotas (b.l. 83, 89-90), kaltinamojo amžių, materialinę padėtį, todėl laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus BK 154 str. 2 d. bei 290 str. numatytas bausmes – baudas, jų dydžius nustatant artimus minimaliems.

Kadangi L. P. padarytos nusikalstamos veikos vertintinos kaip nusikaltimų idealioji sutaptis, jam skirtos bausmės bendrintinos BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu, jas apimant.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 2 p., Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

L. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 290 str. bei paskirti:

pagal BK 154 str. 2 d. - 3 MGL, t.y. 390 Lt (trijų šimtų devyniasdešimties litų) baudą;

pagal BK 290 str. - 3 MGL, t.y. 390 Lt (trijų šimtų devyniasdešimties litų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 3 MGL, t.y. 390 Lt (trijų šimtų devyniasdešimties litų) baudą.

Įpareigoti L. P. baudą per du mėnesius sumokėti į Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas: 6801) nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privalo pateikti Kauno miesto apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nuosprendis per 20 d. apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą. Nuosprendžio apskundimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.