Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis T. B. parodė, kad (dėl plėšimo R. R. atžvilgiu) nežino, kodėl E. M. sako, kad ir kaltinamasis kartu su pastaruoju darė nusikaltimą, mano, kad gal tuo metu jie buvo susipykę. Su E. M. pažįstamas gal apie du metus, yra kartu su juo daręs nusikaltimus – plėšimus. Nelabai prisimena visus nusikaltimus, kuriuos padarė, ne visiškai prisimena nusikaltimus, padarytus su M., padaryti nusikaltimai jam maišosi, yra teistas keturis kartus, nežino kelinta tai yra byla, nežino, kiek buvo padaręs nusikaltimų iki 14 metų. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (dėl plėšimo M. R. ir Š. M. atžvilgiu), kad 2011-03-12 jis kartu su E. M. prie parduotuvės susitiko su V. B.. Kaltinamasis pamatė, kad netoliese prie kioskelio stovi du vaikai, kurie kažką pirko kioskelyje. Kažkuris iš jų - ar kaltinamasis, ar E. M. pasiūlė prieiti prie jų. Ko būtent jiems iš minėtų vaikų reikėjo, kaltinamasis neprisimena, bet norėjo iš jų gauti pinigų - kelių litų. V. B. jau buvo nuėjęs, kai kaltinamasis su E. M. prie tų berniukų priėjo. Daugiau pirkėjų lyg ir nebuvo. E. M. atsistojo priešais vaikus, o kaltinamasis atsistojo už jų nugaros, kad vaikai nepabėgtų. Taip darydavo visada, kai kartu su E. M. darė tokius nusikaltimus. Kiek pamena, lyg kaltinamasis vaikų paklausė, ar šie turi porą litų. Vaikai atsakė neigiamai. Ką tuo metu sakė E. M., kaltinamasis neprisimena. Kaltinamasis tada vaikams pasakė, kas bus, jei pinigų pas juos ras. Neprisimena, ar sakė, kad vaikus reikės nušauti, bet patvirtino galėjęs taip pasakyti. Vienas iš tų vaikų išvertė savo kišenes ir parodė ką turi – turėjo kažkokį seną telefoną, kurį apžiūrėjęs kaltinamasis grąžino vaikui. E. M. kitam vaikinui liepė parodyti, ką šis turi vertingo. Pastarajam atsisakant tai daryti, E. M. paėmė vaikui už jo galvos ir trenkė ją sau į kelią. Ar vaikui bėgo kraujas, kaltinamasis neprisimena. Tuo metu kioskelio pardavėja liepė baigti, grasindama iškviesti policiją. Kaltinamasis su E. M. išsigando ir kartu nuėjo link stotelės. Iš tų vaikų nieko nepaėmė. Smulkių įvykio aplinkybių neprisimena. Kaltinamasis nežino, ar jam gaila nukentėjusių nuo jo veiksmų asmenų, dar apie tai negalvojo, negali paaiškinti, kodėl skriaudžia kitus.

Kaltinamasis P. V. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (vagystė iš M. Z.), kad gali būti, jog birželio ar gegužės mėn., apie 16 val. jis buvo prie Chemijos pr. 9a namo, Kaune. Pamatė, kad prie namo stovintis iš matymo pažįstamas berniukas turėjo rankose mobilųjį telefoną, kurį įsidėjo į kišenę. Tada P. V., priėjęs prie berniuko, paklausė, kokį berniukas telefoną rado. Berniukas atsakė, kad jis nieko nerado, kad tai yra jo telefonas. P. V. liepė telefoną parodyti. Tada berniukas išsitraukė iš kišenės telefoną ir parodė. Tuo metu P. V. čiupo telefoną ir pabėgo. Telefoną turėjo dar dvi dienas, vėliau prie „Girstupio“ prekybos centro už 80 Lt pardavė ten stovėjusiam taksistui. Pinigus išleido savo reikmėm. Tuo metu jis negyveno kartu su mama, mama neduodavo jam pinigų. Mintis pavogti telefoną kilo, pamačius vaikus. Telefonas buvo „Nokia 6300“. Be to, parodė, kad neprisimena įvykio 2011-02-07, tokio nusikaltimo nepadarė. Nurodė R. R. pirmą kartą pamatęs, paprastai jis atsimena nukentėjusius nuo jo veiksmų asmenis. Mano, kad E. M., nurodydamas kaltinamąjį dalyvavus nusikaltime, gal slepia kitą asmenį. Nurodė neturėjęs jokių santykių su E. M., neturėjęs su juo nieko blogo, T. B. pažinojo, kartu yra padarę vieną nusikaltimą – plėšimą.

Kaltinamasis V. B. parodė, kad 2011-04-19 kaltinamasis, E. M. ir N. B. buvo stotelėje. Pamatę vaikiną ir merginą, priėjo prie jų, N. B. paprašė poros litų. Vaikinas su mergina N. B. pinigų davė ir ėjo toliau, o kaltinamasis su draugais juos sekė, galvodami merginą su vaikinu apiplėšti. Einant kaltinamasis paprašė duoti telefoną. Vaikinui atsakius, kad telefonas lyg gali būti sugedęs, kaltinamasis liepė tai įrodyti. E. M. tuo metu nieko nedarė, stovėjo šalia. Vaikinui telefoną parodžius, kaltinamasis telefoną iš vaikino paėmė, ir kaltinamasis su draugais nuėjo. Telefoną pardavė prie „Hyper Maximos“, pinigus pasidalino. Mano, kad vaikinas su mergina pinigus davė gal dėl to, kad vaikinas buvo išsigandęs, nenorėjo, kad iš jo būtų atimtas telefonas. Gali būti, kad N. B. nukentėjusiajam grasino, bet dabar neatsimena.

Be kaltinamųjų paaiškinimų jų kaltė įrodyta bylos teisminio tyrimo metu ištirtais ir išanalizuotais įrodymais.

Plėšimas R. R. atžvilgiu

Nukentėjusysis R. R. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2011-02-07 apie 18 val. 30 min. ėjo iš S.Daukanto mokyklos. Nuėjęs į stotelę prie mokyklos, esančią Taikos prospekte, atsisėdo ant suoliuko laukti troleibuso. Tuo metu į stotelę atėjo trys jaunuoliai, maždaug 13-14 metų amžiaus. Vienas jų (apie 165 cm ūgio, apsirengęs žalsvos spalvos striuke, tamsiomis kelnėmis, ant galvos užsidėjęs juodos spalvos kepurę) atsisėdo greta jo, antrasis (apie 165 cm – 170 cm ūgio, apsirengęs tamsios spalvos rūbais) atsistojo prie stotelės stulpo, ant kurio kabo tvarkaraštis, o trečiasis (apie 165 cm ūgio, apsirengęs tamsios spalvos rūbais, be kepurės, trumpais tamsiais plaukais) atsistojo priešais jį. Matė, kad trečiasis jaunuolis laiko sugniaužęs kumštį. Šis vaikinas paklausė, ar R. R. turi pinigų bei liepė juos atiduoti, pagrasinęs, kad, jei neduos, tai ant galvos užmaus konteinerį. Išsigandęs R. R. minėtam vaikinui padavė piniginę, kurioje buvo 4 litai. Vaikinas, apieškojęs piniginę, paėmė pinigus, o piniginę grąžino atgal. Po to vaikinas paklausė, ar nukentėjusysis neturi dar pinigų. Atsakius neigiamai, vaikinas nepatikėjo. Tada R. R. išvertė kelnių ir striukės kišenes ir parodė, kad tikrai pinigų neturi. Vaikiną, kuris sėdėjo greta, nukentėjusysis yra matęs prie Kauno Vyturio vidurinės mokyklos. Nurodė, kad išsigando visų trijų jaunuolių, todėl atidavė piniginę - jei būtų buvęs vienas jaunuolis, gal nebūtų atidavęs. Nukentėjusysis mano, kad sėdėjęs vaikinas galbūt nukentėjusįjį saugojo, o trečiasis vaikinas, kuris stovėjo prie stulpo, tiesiog dairėsi. Suprato, kad visi trys vaikinai veikia kartu. Po įvykio buvo sutrikęs, išsigandęs, jautė baimę, jam nemalonu buvo važiuoti viešuoju transportu. Po treniruočių jį turėdavo pasiimti tėvai. Kurį laiką tamsiu paros metu vienas eiti bijojo. Dėl patirto įvykio tėvai vežioja jį iki šiol.

Nukentėjusioji G. R. parodė, kad 2011-02-07 grįžęs namo vaikas buvo labai išsigandęs, papasakojo, kad prie sustojimo atėjo trys jaunuoliai, grasino, reikalavo iškraustyti kišenes. Vienas jaunuolis stovėjo priešais ir visko reikalavo, kitas - toliau sėdėjo. Sūnus buvo išsigandęs, nes jaunuolis grasino, atstatęs priešais kumštį. Iš pradžių sūnus jaunuoliams pasakė, kad nieko neturi, tada jam buvo liepta kraustyti kišenes. Išsigandęs situacijos, sūnus ištraukė piniginę. Vieną iš užpuolusiųjų įvardino kaip matytą. Po įvykio pasikeitė sūnaus elgesys - pasidarė nervingas, jautrus, uždaras, į mokyklą nueina, o į treniruotes tamsoje reikia vežti, daugiau sėdi namuose. Dėl įvykio sutriko ir šeimos normalus gyvenimas – sūnų reikia visą laiką vežioti. Reiškia civilinį ieškinį 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 4 Lt - turtinei žalai.

Iš įtariamojo E. M. apklausos protokolo matyti, kad 2011-02-07 jis susitiko su draugais T. B. ir P. V.. Žinojo, kad jie yra nepilnamečiai, kaip ir jis, bet kiek jiems metų, nežinojo. Visiems einant pro S.Daukanto mokyklą, kuri yra Taikos prospekte, netoli mokyklos stotelėje pamatė sėdint nepažįstamą berniuką. Jie visi prie to berniuko priėjo. Kažkas pasiūlė iš berniuko atimti pinigus. Kaltinamasis atsistojo priešais tą berniuką, šalia prie berniuko atsisėdo P. V., o T. B. šalia atsistojo. E. M. pareikalavo berniuko atiduoti pinigus, priešingu atveju grasindamas užmauti ant galvos konteinerį. Ar tikrino jo kišenes, neprisimena. Tikslas buvo atimti iš berniuko pinigus, todėl ir atsistojo visi vienas šalia kito, tik P. V. sėdėjo, kad tas berniukas pabijotų. Matė, kad berniukas išsigando, išsiėmė piniginę ir padavė ją kaltinamajam. E. M. išėmė iš piniginės pinigus - tai buvo 4 Lt monetomis ir piniginę atidavė atgal. Berniukui sakė, kad dar duotų pinigų, bet jis atsakė, kad neturi. Ar tikrino berniuko kišenes, neprisimena, bet galėjo taip būti. Tada berniukas pabėgo iš stotelės. Po to ir jie nuėjo (2 t., b.l. 62).

2011-02-07 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Kaune, Taikos pr., prie 68-to namo (S.Daukanto vidurinės mokyklos), apie 200 m nuo jo esanti visuomeninio transporto stotelė (1 t., b.l. 1 t., 22–24).

Nors kaltinamieji T. B. bei P. V. neprisipažino padarę šį nusikaltimą, tačiau jų kaltė įrodyta nukentėjusiojo R. R., kaltinamojo E. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis nuosekliai logiškai išdėstė padaryto nusikaltimo aplinkybes, tai yra, kad su T. B. ir P. V. nutarę atimti pinigus, priėjo prie stotelėje sėdinčio berniuko, E. M. atsistojo priešais berniuką, P. V. atsisėdo prie berniuko šalia, o T. B. šalia atsistojo - tai padarė tam, kad berniukas bijotų; E. M. pareikalavo atiduoti pinigus, pagrasino užmauti ant galvos konteinerį; matė, kad berniukas išsigando, išsiėmė piniginę ir padavė ją kaltinamajam, iš kurios E. M. išėmė pinigus - 4 Lt monetomis. Ikiteisminio tyrimo metu E. M., pripažinęs padaręs visus jam inkriminuotus nusikaltimus, buvo apklaustas dalyvaujant jo įstatyminio atstovo parinktam gynėjui, tuo metu įtariamajam E. M. nei kardomoji priemonė – suėmimas nei laikinas sulaikymas nebuvo taikomas, parodymus dėl nusikaltimų davė praėjus pusmečiui po nusikaltimų padarymo, taigi, turėjęs laiko apgalvoti, įvertinti savo poelgius, pasirinkti gynybos taktiką, nei jis, nei jo gynėjas su bylos medžiaga nebuvo susipažinę, taigi, negalėjo žinoti šio įvykio aplinkybių, tuo tarpu apklausiamas E. M. savo parodymuose detalizavo nukentėjusiojo R. R. nurodytas nusikaltimo aplinkybes, logiškai motyvuodamas savo ir bendrų užimamas pozicijas, nukentėjusiojo savijautą, nurodydamas dalyvavusius asmenis. Kaltinamieji T. B. bei P. V. nenurodė pagrįstų motyvų, objektyvių duomenų, kodėl kitas jų draugas – E. M. būtų norėjęs juos apkalbėti. Kaltinamasis T. B. nurodė, kad gal tuo metu jis su E. M. buvo susipykę. Tačiau T. B. nenurodo, kada galimai tos aplinkybės buvo, be to, T. B., jo paties nurodymu, su M. pažįstamas apie du metus, yra kartu su juo daręs nusikaltimus – plėšimus, pats yra padaręs nemažai nusikaltimų, ne visiškai juos prisimena, padaryti nusikaltimai jam maišosi, nebesuskaičiuoja, kiek teisės pažeidimų yra padaręs iki 14 metų, taigi, akivaizdu, kad šio nusikaltimo T. B. gali ir neprisiminti. Kaltinamasis P. V. neigdamas savo dalyvavimą nusikaltime, nurodė manąs, kad E. M., nurodydamas P. V., gal slepia kitą asmenį, tačiau šiai savo nuomonei patvirtinti jokių pagrįstų duomenų nenurodė ir nepateikė. Taip pat P. V. posėdžio metu nurodė neturėjęs jokių blogų santykių su E. M., su T. B. yra padaręs nusikaltimą. Taigi, iš šių duomenų matyti, kad kaltinamieji T. B. ir P. V. yra pažįstami, kartu yra darę nusikaltimus, todėl teismas neturi pagrindo netikėti ir nesiremti vienodais, nuosekliais kaltinamojo E. M. parodymais, kurie visiškai atitinka ir papildo nukentėjusiojo R. R. parodymus, tuo tarpu jokių duomenų, kad E. M. galėtų kitus kaltinamuosius apkalbėti, pateikta nebuvo.

Taigi, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamieji T. B., P. V., veikdami kartu bei su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta (šiam pasislėpus nuo teismo), grasinimu smurtu bei savo buvimu nepilnamečiui nukentėjusiajam R. R. sukėlė realios grėsmės įspūdį, baimės jausmą, stresą, tuo labiau, kad nukentėjusysis buvo nepilnametis, vienas, aplinkui jokių kitų suaugusiųjų žmonių nebuvo, kurių būtų buvę galima prašytis pagalbos, tuo palauždami pastarojo valią, dėl ko nukentėjusysis nesipriešino bei, bijodamas būti sumuštas, pats atidavė savo turtą – piniginę su 4 litais. Tokiu būdu kaltinamieji T. B., P. V. bei trečias asmuo, veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė svetimą turtą – 4 Lt, priklausančius G. R.. Pavojingų pasekmių atsiradimas buvo vieningos visų minėtų asmenų veiksmų rezultatas. Todėl kaltinamieji T. B., P. V. padarė nusikaltimą, ir jų tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d. Nusikaltimas baigtas, nes pagrobtu turtu kaltinamieji turėjo visas galimybes disponuoti pagal savo valią.

Plėšimas M. R. ir Š. M. atžvilgiu

Nukentėjusysis M. R. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2011-03-12 apie 15 val., jis susitiko su Š. (kaip nustatyta bylos duomenimis – Š. M.), vaikštinėjo po rajoną, priėjo maisto produktais ir saldumynais prekiaujantį kioską, esantį priešais parduotuvę „Maxima“. Einant prie kiosko, jis atkreipė dėmesį į tai, kad prie parduotuvės „Cento“ stovi trys apie 14-15 metų jaunuoliai, kurie, juos pamatę, kažką tarpusavy kalbėjosi ir rodė į juos pirštais. Š. M. taip pat matė jaunuolius. Tada jie pasikalbėjo apie tai, jog tie jaunuoliai gali juos užpulti. Nukentėjusysis nusipirko saldainių ir abu su Š. M. pajudėjo nuo kiosko link V.Krėvės pr. Atsisukę pamatė, kad jaunuoliai, pamatę juos einant, pradėjo eiti link jų. Norėdami išvengti užpuolimo, nukentėjusysis su draugu grįžo atgal prie kiosko ir atsistojo už vyriškio, pirkusio iš kiosko prekes. Jaunuoliai prie jų priėjo. Du iš jų atsistojo jiems už nugarų, o trečias nuėjo už kiosko iš kairės pusės ir žvalgėsi. Vienas iš jų, kaip vėliau sužinojo iš Š. M., buvo „M.“ (kaip nustatyta bylos duomenimis - E. M.). Atsistojęs už jų, nepaisydamas, kad kiosko langelis atidarytas ir mato kioskininkė, o taip pat stovi pirkėjas, E. M. garsiai pareikalavo nukentėjusiųjų parodyti, ką jie turi kišenėse ir eiti už kampo. Priėjęs E. M. draugas dar paklausė, ar nukentėjusieji eis gražiuoju, ar reikės juos nušauti. M. R. su Š. M. abu išsigando, minėti vaikinai buvo trise, be to, E. M. atrodė fiziškai daug stipresnis ir buvo baisu, kad juos tikrai gali sumušti ir apiplėšti. Š. M. iš karto iškraustė visas savo kišenes ir parodė jų turinį, išėmė iš kišenės telefoną „Nokia“, kurį padavė E. M.. Šis Š. M. telefoną apžiūrėjo ir grąžino jį atgal, tačiau dar apieškojo Š. M. striukės ir kelnių kišenes, tačiau daugiau nieko nerado, nes Š. M. pinigų neturėjo. Po apžiūros Š. M. susidėjo daiktus atgal į kišenes. Tada E. M. liepė nukentėjusiajam kraustyti savo kišenes, bet jis nesutiko. Tada E. M. bandė įkišti savo ranką į nukentėjusiojo striukės kišenes, tačiau M. R. atsitraukė, kad pastarasis rankos neįkištų. Tada E. M. suėmė nukentėjusiajam už galvos ir jo galvą trenkė sau į kelią - pataikė nukentėjusiajam į nosį. M. R. paprašė prie kiosko buvusio pirkėjo pagalbos. Vyriškis jaunuoliams liepė eiti nuo jų. Tuo tarpu su E. M. buvęs antras vaikinas suėmė nukentėjusiajam už striukės ir bandė nutempti už kiosko kampo. M. R. įsikibo į kiosko kraštą ir nėjo. Tuo metu E. M. spyrė nukentėjusiajam į dešinę koją ir kartu su savo bendru atsitraukė už kiosko kampo, nes pirkėjas dar kartą liepė jiems trauktis. Atsitraukę nuo kiosko, visi jaunuoliai jų laukė. M. R. buvo išsigandęs, bijojo pasitraukti nuo kiosko, nes suprato, kad gali dar stipriau fiziškai nukentėti. Tada jis parašė tėvams SMS žinutę, prašydamas paskambinti, nes bijojo eiti nuo kiosko. Pardavėja, aptarnavusi pirkėją, paklausė, ar viskas gerai. Tuo metu iš už kiosko išėjo E. M. su savo draugu. Pamačiusi juos, pardavėja garsiai pagrasino, kad jei, šie neatsitrauks, ji iškvies apsaugą. Tada jaunuoliai atsitraukė. Paskambinusio tėvo nukentėjusysis prašė ateiti prie kiosko pasitikti. Š. M. taip pat buvo išsigandęs, bet fiziškai nenukentėjo, nes pats išsikraustė kišenes. Atėję tėvai, jį ir Šarūną nusivedė namo. Jie apiplėšti nebuvo tik dėl to, kad įsikišo pardavėja ir pirkėjas. M. R. su savimi turėjo telefoną „Nokia X2“, 300 litų vertės su „Tele2 pildyk“ kortele, odinę piniginę rudos spalvos, 50 litų vertės, kurioje buvo 5 litai, ir jo vardu išduotas „Diabetiko“ pažymėjimas. Mano, kad E. M., apžiūrėjęs jų daiktus, liepė eiti už kiosko tam, kad ten atimt vertingus daiktus, nes, matant kiosko darbuotojai, to padaryti nedrįso. Visus minėtus jaunuolius nukentėjusysis atpažino policijoje. Po įvykio jis kreipėsi pas gydytojus, buvo nustatytas nosies sutrenkimas. Dėl įvykio buvo išsigandęs, patyrė šoką, bijo ir dabar, sunku apie įvykį kalbėti. Po įvykio blogai miegojo, kankino nemiga, pasikeitė bendravimas su draugais – bendrauja mažiau, nepasitiki žmonėmis. Prašo iš kaltinamųjų priteisti ieškinį. Nukentėjusysis su draugu bijojo abiejų vaikinų. Dėl grasinimo panaudoti smurtą, tai yra, kad sumuš, nukentėjusysis išsigando.

Nukentėjusioji V. R. parodė, kad savaitgalį paskambinęs sūnus pasakė, kad jį užpuolė. Ji su vyru nuėjo į įvykio vietą. Sūnų su draugu saugojo kiosko darbuotoja. Sūnus buvo sumuštas. Jei ne kiosko pardavėja, tai sūnui būtų buvę blogiau. Sūnus papasakojo, kad ėjo apsipirkti į kioską, prie jų priėjo trys vaikinai, pareikalavo iškratyti kišenes. Sūnus nesileido, todėl buvo sumuštas. Sūnus sakė, kad prie sūnaus ir draugo buvo dviese, o vienas stovėjo už kampo prie kiosko. Iš sūnaus nieko nepaėmė, nes jis nedavė. Sūnus parašė, kad vaikinai pasitraukė, kai buvo pagrasinta, kad bus iškviesta apsauga. Po įvykio sūnus buvo streso būsenoje, pasimetęs, visas „mėlynas“. Sūnus stipriai išgyveno, ilgą laiką bijojo kur nors išeiti. Kartą buvo susitikęs vieną iš kaltinamųjų, kuris pagrasino, kad, jei sūnus pasakys, tai bus dar blogiau. Pašo priteisti civilinį ieškinį iš kaltų asmenų. Dėl nosies sumušimo buvo kreiptasi į gydytoją, pas jį lankomasi pastoviai. Dėl šito įvykio sūnus buvo ir pas nervų specialistą.

Nukentėjusysis E. R. parodė, kad telefonas „Nokia X2“ yra paimtas jo vardu, telefono vertė 300 Lt. Prašo civilinį ieškinį priteisti iš kaltų asmenų.

2011-03-12 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Kaune, V.Krėvės pr., prie 14B namo (1 t., b.l. 47-49).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G748/11(02) nurodyta, kad M. R. konstatuota viena poodinė kraujosruva nosies srityje, kuri padaryta kietu buku daiktu ir galėjo gautis suduodant tiesioginį smūgį į nosies sritį, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2011-03-12. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 56).

2011-03-14 Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis M. R. iš jam pateiktų nuotraukų kartotekos atpažino asmenį, kuris 2011-03-12 apie 18 val. prie kioskelio, esančio prie V.Krėvės pr. 14B, Kaune, jį ir jo draugą užpuolė, mušė ir bandė atimti mobilaus ryšio telefonus. Nurodė, kad būtent šis asmuo jį tampė už rūbų, reikalavo parodyti kišenes, su savo keliu sudavė jam į nosį. Kartotekoje tas asmuo įvardintas E. M. (1 t., b.l. 83-84).

2011-09-20 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad įtariamasis T. B. parodė prekybos kioskelius, prie kurių jis buvo su E. M. ir ketino apiplėšti du vaikus, buvusius prie kioskelio (2 t., b.l. 118–121).

Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis T. B., veikdamas kartu su kitu asmeniu (kurio atžvilgiu byla išskirta, šiam pasislėpus nuo teismo), turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, tyčia, grasindami fiziniu susidorojimu - nušauti bei reikalaudami atiduoti vertingus daiktus, tokiu grasinimu bei sudaryta grėsminga, bauginančia situacija (apstojant nukentėjusiuosius), palauždami nukentėjusiųjų valią (dėl ko nukentėjusysis Š. M., bijodamas būti sumuštas, būdamas stresinėje situacijoje, nesipriešino bei pats padavė turėtą savo telefoną) bei prieš vieną iš nukentėjusiųjų – M. R., šiam nepaklūstant kaltinamojo ir jo bendro reikalavimams, panaudodami fizinį smurtą, kėsinosi pagrobti nukentėjusiųjų turėtus mobiliojo ryšio telefonus, tačiau savo ketinimų iki galo neįvykdė, kadangi Š. M. telefonas buvo nevertingas ir kaltinamasis su savo bendru jį grąžino nukentėjusiajam, o kitam nukentėjusiajam ėmus šauktis pagalbos, kaltinamasis su savo bendru išsigandę pabėgo. Taigi nusikaltimas nebaigtas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo, kaltinamojo ir jo bendro valios. Galimų pavojingų pasekmių atsiradimas būtų buvęs vieningos kaltinamojo bei kito asmens veiksmų rezultatas. Todėl kaltinamasis T. B. šį nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, ir jo tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d.

Atviroji vagystė iš M. Z.

Nukentėjusysis K. Z. parodė, kad gali būti, jog 2011-05-14 iš sūnaus buvo atimtas telefonas „Nokia 6300“. Įvykį matė P. V. mama, kuri davė savo telefono numerį. Paskambinus, ji viską apie įvykį papasakojo: kad sūnus atėmė telefoną ir pabėgo. Telefoną gražino tyrėja. Sūnus papasakojo, kad priėjęs vaikinas nukentėjusiojo paklausė, ar šis turi vaikino telefoną. Sūnus pasakė, kad turi savo telefoną ir jį parodė. Tada tas vaikinas sūnaus telefoną pagriebė ir pabėgo. Telefono vertė 200 Lt, civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas M. Z. parodė, kad vasarą, baigus trečią klasę, su draugais žaidžiant prie savo namų, esančių Chemijos pr., laiptinės, atėjęs P. V. paklausė, ar niekas nerado jo telefono. M. Z. pasakė, kad nerado ir išsitraukė savo telefoną „Nokia“. P. V. paėmė telefoną iš nukentėjusiojo ir pabėgo. Telefoną tėčiui grąžino tyrėja. Telefonas grąžintas tvarkingas.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta – Kaune, Chemijos pr., prie 9A namo (3 t., b.l. 5-7).

Daikto apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo K. Z. tyrimui pateiktos mobilaus ryšio telefono dėžutės, kurioje perkant buvo supakuotas mobilaus ryšio telefonas „NOKIA 6300“, kurio IMEI kodas (duomenys neskelbtini), apžiūra (3 t., b.l. 14-17).

2011-10-06 Daikto apžiūros protokole užfiksuota A. P. tyrimui pateikto mobilaus ryšio telefono „Nokia 6300“ apžiūra, telefono požymiai, nustatyta, kad telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b.l. 44-47).

Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis P. V., pagriebdamas iš M. Z. rankų pastarojo turėtą mobiliojo ryšio telefoną bei su juo pabėgdamas, tyčia atvirai pagrobė svetimą – nukentėjusiajam K. Z. priklausantį turtą. Nusikaltimas baigtas, nes kaltinamasis P. V. pagrobtu daiktu disponavo savo nuožiūra. Todėl kaltinamasis P. V. padarė nusikaltimą, teisingai kvalifikuotą pagal BK 178 str. 2 d.

Plėšimas E. Š. atžvilgiu

Nukentėjusysis E. Š. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2011-04-19 apie 19 val. namuose sūnus V. Š. jam pasakojo, kad 2011-04-19 apie 12 val. 40 min., jam būnant prie V.Krėvės pr. 5 namo, Kaune, iš matymo pažįstami trys jaunuoliai atėmė iš jo keturis litus ir V. Š. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5230“ su Bitės papildymo kortele Labas. Telefono vertė 500 litų. Sūnus nurodė kad, susitikęs su drauge B. J. vyko į Kauno sporto mokyklą „Aisčiai“, kuri yra Kauno miesto centre. Būnant autobusų sustojime, esančiame prie V.Krėvės pr. 5 namo, prie jų priėjo trys jaunuoliai: iš matymo pažįstamas, pravarde „M.“ (kaip nustatyta bylos duomenimis – N. B.); iš matymo pažįstamas, pavardė gali būti M., jį vadina „M.“; 3-asis - apie 170-175 cm ūgio, apie 15-16 metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo. N. B. paklausęs sūnaus, ar šis turi pinigų, pareikalavo atiduoti. Sūnus atidavė. N. B. dar kartą klausė, ar tikrai sūnus neturi daugiau pinigų, tačiau sūnus patvirtino, kad neturi. Po to sūnus su drauge pradėjo eiti link Birželio 23-osios g. eismo žiedo, nes norėjo atsikratyti tų vaikinų, tačiau jie ėjo iš paskos. Tada N. B. paklausė, ar sūnus turi telefoną, pareikalavo jį parodyti. Sūnui atsisakius, netiesiogiai pagrasino pavartoti fizinį smurtą. Kadangi sūnus nenorėjo nukentėti, savo telefoną atidavė. N. B., apžiūrėjęs telefoną, jį atidavė sakydamas, kad telefonas visai neblogas. Tada 3-asis jaunuolis liepė sūnui parodyti telefoną. Sūnus telefoną šiam jaunuoliui padavė į rankas. Paprašius telefoną atiduoti, N. B. pasakė, kad telefoną pasiima. Telefonas iš sūnaus buvo paimtas grasinimo įtakoje. Telefonas buvo „Nokia 5230“, apie 500 Lt vertės, tik ką pirktas salone.

Nukentėjusysis V. Š. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2011-04-19 apie 11 val. 30 min. prie V.Krėvės pr. 9B, Kaune, susitikęs su drauge B. J., ketino vykti į Kauno sporto mokyklą „Aisčiai“, kuri yra Kauno miesto centre. Sustojime prie V.Krėvės pr. 5 namo laukiant 10 maršruto troleibuso, prie jų priėjo trys jaunuoliai: 1-asis – pažįstamas iš matymo, pravarde „M.“ (kaip nustatyta bylos duomenimis – N. B.); 2-asis - pažįstamas iš matymo, vadinamas „M.“, pavarde M. (kaip nustatyta bylos duomenimis – E. M.); 3-asis - apie 170-175 cm ūgio, apie 15-16 metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, vardu Vaidas (kaip nustatyta bylos duomenimis – V. B.). N. B. paklausė, ar nukentėjusysis turi pinigų bei liepė turėtus keturis litus atiduoti. Po to dar kelis kartus reikalavo pinigų, priešingu atveju, radęs žadėdamas atimti viską. Tačiau nukentėjusysis dar kartą patvirtino, kad nieko neturi. Po to jis su drauge pradėjo eiti link Birželio 23-osios g. eismo žiedo, nes norėjo atsikratyti tų vaikinų, tačiau jie ėjo iš paskos. Prie Birželio 23-osios g. 8 namo, N. B. dar paklausė, ar nukentėjusysis turi telefoną, bei pareikalavo jį parodyti, priešingu atveju pagrasindamas nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoti smurtą. Kadangi nenorėjo nukentėti, nukentėjusysis savo telefoną atidavė. N. B., apžiūrėjęs telefoną, jį atidavė atgal, sakydamas, kad telefonas visai neblogas. Tačiau tada V. B. liepė jam parodyti telefoną, kurį nukentėjusysis pastarajam padavė. Tuo metu V. Š. su drauge toliau ėjo link A. B. g. į sustojimą, nes norėjo atsikratyti tų vaikinų, tačiau šie ėjo iš paskos ir aptarinėjo jo telefoną. Priėjus parduotuvę „Šilas“, Baranausko g. 26, Kaune, V. Š. paprašė atiduoti telefoną. Tačiau N. B. jam pasakė, kad telefoną pasiima, taip pat pasakė, kad, jei jiems pavyks atimti kitą telefoną, kitą dieną apie 6 valandą prie turgaus atiduos nukentėjusiajam pastarojo telefoną už 50 litų. Vaikinai su telefonu nuėjo. Paprašius parodyti telefoną, jį parodė, nes bijojo, kad nukentėjusysis gali būti sumuštas. E. M. ir N. B. rajone yra žinomi, kaip darantys nusikalstamas veikas. Sutartu metu nukentėjusysis niekur nėjo, nes suprato, kad telefono neatgaus. Telefonas buvo „Nokia 5230“ su SIM kortele.

Liudytojas N. B. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2011 metų balandžio mėnesio viduryje iš vaiko su mergina prie V.Krėvės pr. 5-o namo, Kaune, atėmė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5230“. Nusikaltime dalyvavo kartu su E. M., pravarde „M.“, bei dar vienu draugu. Eidami Krėvės pr., ties 5-u namu, Kaune, stotelėje pamatė stovintį vaikiną su mergina. Priėjęs prie to vaikino, liudytojas jo paklausė, ar jis turi pinigų. Vaikinui atsakius, kad turi keturis litus, pareikalavo juos atiduoti. Jis vaikino neklausė, ar šis turi daugiau pinigų, jo nekraustė. Su juo buvę draugai tik stovėjo šalia. Vaikinui su mergina pradėjus eiti link Birželio 23-osios gatvės, jis su draugais pradėjo eiti iš paskos. Eidamas vaikino paklausė, ar šis turi mobilaus ryšio telefoną, pareikalavo jį parodyti. Vaikinui padavus telefoną jam į rankas, pamatė, kad telefonas visai neblogas. Telefoną apžiūrėjęs su draugais ir apsvarstę, kad telefonas nėra blogas, telefoną atidavė atgal vaikinui. Priėjus Taikos pr. – Birželio 23-osios g. sankryžą, paprašė dar kartą parodyti telefoną. Vaikinui padavus telefoną, nukentėjusiajam nematant, liudytojas telefoną paslėpė po savo rūbais. Vaikinas pradėjo reikalauti atiduoti telefoną. Liudytojas atsakė, kad telefono jau neturi, kad jį jau pametė, žadėjo paieškoti, ir, jei ras, atnešti prie „Dainavos“ turgaus 15 val. Prieš vaikiną jokio smurto nei jis, nei draugai nevartojo. Telefoną pardavė prie prekybos centro „Molas“ atsitiktiniam asmeniui už 100 litų. Pinigus pasidalino lygiomis dalimis po 30 litų, o likusius 10 litų praleido bendrai.

2011-03-09 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Kaune, V.Krėvės pr., prie 5 – to namo (1 t., b.l. 151- 53).

2011-06-08 Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. Š. iš parodytų jam atpažinti asmenų nuotraukų kartotekų atpažino asmenį, kurį apklausos metu įvardijo „M.“, pavarde M.. Kartotekos peržiūros metu sužinojo, kad jo vardas E.. Nukentėjusysis nurodė, kad šis asmuo buvo su kitais vaikinais, laikė nukentėjusiojo telefoną rankoje; kai telefoną antrą kartą buvo paėmęs „trečiasis“ vaikinas, E. M. toliau jį perdavė kitiems draugams. Taip pat V. Š. atpažino antrą asmenį, po kurio nuotrauka parašyta N. B., kurį apklausų metu įvardino pravarde „M.“, kuris iš jo atėmė keturis litus, vėliau atėmęs telefoną, jį apžiūrinėjo ir atidavė atgal. Taip pat V. Š. atpažino asmenį, virš kurio nuotraukos parašyta V. B., kurį apklausų metu įvardijo „Trečiasis“. Nukentėjusysis nurodė, kad šis asmuo, kai N. B. telefoną grąžino nukentėjusiajam, antrą kartą pareikalavo parodyti telefoną, jį paėmė, padavė E. M., o šis – N. B. (1 t., b.l. 176–178).

2011-09-27 Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad įtariamasis V. B. nurodė nusikaltimo padarymo vietą bei patvirtino minėto įvykio metu buvęs įvykio vietoje (4 t., b.l. 8–12).

Taigi, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis V. B., veikdamas kartu su mažamečiu N. B. bei asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, kiekybine persvara (prie nukentėjusiojo „prisikabinusių“ asmenų buvo trys, o nukentėjusysis buvo su bendraamže drauge), reikalavimu atiduoti pinigus, grasinimais fiziniu smurtu, sukurta situacija (persekiojant nukentėjusįjį ir neleidžiant jam nueiti), nukentėjusiajam V. Š. sukeliant realios grėsmės įspūdį, baimės jausmą, tuo palaužiant nukentėjusiojo valią, dėl ko pastarasis, nenorėdamas nukentėti, nesipriešino užpuolikams, vykdė jų reikalavimus, tokiu būdu kaltinamasis kartu su kitais asmenimis pagrobė svetimą turtą – 4 Lt bei telefoną „Nokia 5230“, priklausančius E. Š.. Pavojingų pasekmių atsiradimas buvo vieningos kaltinamojo bei su juo buvusių asmenų veiksmų rezultatas. Todėl kaltinamasis V. B. padarė nusikaltimą, veikdamas bendrininkų grupe (su nuo teismo pasislėpusiu asmeniu), ir jo tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d. Nusikaltimas baigtas, nes pagrobtu turtu buvo disponuojama pagal kaltinamojo ir jo bendrų valią.

Kaltinamasis T. B. padarė du apysunkius tyčinius baigtą ir nebaigtą smurtinius nusikaltimus nuosavybei, nepilnamečių nukentėjusiųjų atžvilgiu, nusikalstamų veikų padarymo bei šiuo metu yra nepilnametis, teistas, 2010-05-13 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 93 str., du kartus baustas administracine tvarka (pagal ATPK 175 str., 44 str. 3 d.), priklausomybės ligų centre neregistruotas, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, T. B. registruotas apskaitoje dėl delinkventinio elgesio nuo 2008 m., žinomas, kaip socialinės rizikos grupės vaikas, nuolat vagiliaujantis prekybos centruose, chuliganiškai besielgiantis ir smurtaujantis prieš bendraamžius (2 t., b.l. 180 - 181). (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos charakteristikoje nurodoma, kad mokinys neturi mokymosi ir mokyklos lankymo motyvacijos, mokymosi vidurkis 4 balai, dažniausiai savavališkai pasišalina iš mokyklos, elgiasi neatsakingai ir nerūpestingai, namų darbų niekad neatlieka, neatsineša mokymuisi reikalingų priemonių, vangiai atlieka klasės užduotis, dažniausiai nieko nesupranta ir nesistengia įsigilinti, pertraukų metu rūko, draugus renkasi iš nusikalsti linkusių vaikų tarpo, prieš silpnesnius mokinius nesmurtauja, nėra linkęs veltis į muštynes, iš klasės draugų savo elgesiu neišsiskiria, šeimoje materialinė padėtis sunki, tačiau mama stengiasi aprūpinti vaikus reikalingais daiktais, mokymosi priemonėmis, vaikai aprengti normaliais drabužiais, mama palaikė ryšį su klasės auklėtoja, domėjosi jo lankomumu, atvykdavo į mokyklą pokalbiams su mokytojais ir administracijos atstovais, tačiau ji negali koordinuoti sūnaus elgesio, jis visiškai jai nepaklūsta (2 t., b.l. 188), mama D. F. neteista, daugybę kartų bausta pagal ATPK 181 str. (tėvų valdžios nepanaudojimas auklėti vaikus), ATPK 175 str. (paauglių padarytas chuliganizmas), ATPK 44 str. 3 d. (už T. B. narkotikų medžiagų vartojimą) (2 t., b.l. 157, 160-164, 165-166, 171-176, 180-181), tėvas V. B. teistas, baustas administracine tvarka pagal ATPK 181 str.

Kaltinamojo T. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs vieną nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat, kad T. B. yra teistas už daugybės analogiškų – apysunkių nusikaltimų, naudojant fizinį ar psichinį smurtą, veikiant grupėje asmenų, padarymą, nusikaltimus dažniausiai daro nepilnamečių, tai yra jaunesnių, silpnesnių asmenų atžvilgiu, šiuos nusikaltimus padarė po pirmo nuosprendžio priėmimo praėjus vos dviem-trims mėnesiams, toliau vėl darė nusikaltimus, teistumas neišnykęs, charakterizuojamas neigiamai, jo mama daugybę kartų bausta už kaltinamojo padarytus teisės pažeidimus, jam dar neturint reikiamo amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, todėl teismas laiko, kad kaltinamasis yra linkęs nepaisyti įstatymų, linkęs daryti tyčinius nusikaltimus ir nesistengė pasitaisyti, todėl kaltinamajam už nusikaltimus skirtinos laisvės atėmimo bausmės, nustatant jų dydį, atsižvelgiant, kad kaltinamasis dėl vieno nusikaltimo padarymo prisipažino, nusikalstamų veikų darymo ir šiuo metu yra nepilnametis, mažesnį už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį.

Kaltinamasis P. V. padarė du apysunkius nusikaltimus nuosavybei, teistas, nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistu, be to, kaltinamojo atžvilgiu teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kaltinant jį nusikaltimo nuosavybei padarymu, baustas administracine tvarka pagal LR ATPK 178 str. 5 d., 178 str. 6 d., 7 d. (3 t., b.l. 91, 4 t., b.l. 159), nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metu yra nepilnametis, priklausomybės ligų centre neužregistruotas, Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011-08-12 rašte nurodoma, kad P. V. šeima, kaip socialinės rizikos grupės šeima neregistruota, P. V. nuo 2008 metų registruotas socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje dėl delinkventinio elgesio, tėvai išsituokę, vaikas gyvena su motina, kuri yra sukūrusi naują šeimą, P. V. su tėvu bendrauja, tėvas nuo vaiko auklėjimo nenusišalinęs, P. V. gyvenimo sąlygos geros, poreikiai tenkinami, specialistų nuomone, P. V. delinkventinis elgesys buvo reakcija į tėvų ištuoką ir motinos naująją santuoką (3 t., b.l. 84). Kauno A. S. pagrindinės mokyklos 2011-09-30 charakteristikoje nurodoma, kad mokiniui buvo sudarytas atskiras savarankiško mokymosi tvarkaraštis. Gavęs iš dalykų mokytojų užduotis, atsiskaitė tik už 2010-2011 metų I pusmetį, paliktas 9 klasėje kartoti kurso, už papildomus vasaros darbus neatsiskaitė ir iki 2011-09-30 nebuvo pasirodęs mokykloje (2 t., b.l. 46). Nuo 2008-03-28 buvo įrašytas į Girstupio policijos nuovados pareigūnus dominančių vaikų apskaitą dėl valkatavimo ir netinkamo elgesio su mama, buvo rengiami dokumentai dėl vidutinės priežiūros nepilnamečiui skyrimo, tačiau P. V. nesutiko būti tikrinamas pas psichiatrus, todėl ši priemonė nebuvo paskirta (3 t., b.l. 86). Kauno Statybininkų rengimo centro (2011-08-11) charakterizuojamas neigiamai, kaip moksleivis, retai lankantis užsiėmimus, todėl svarstytas prevencinės darbo grupės posėdžiuose, tačiau išvadų nepadarė; viena iš nelankymo priežasčių – vagystės iš grupės draugų, nenoras mokytis; dėl blogo pamokų lankymo ir nepažangumo buvo planuojama mokinį išbraukti iš mokinių sąrašų (3 t., b.l. 88), Kauno jaunimo mokyklos 2012-03-20 charakteristikoje nurodyta, kad P. V. į mokyklos 9 klasę atvyko 2012-03-13, nuo priėmimo datos mokinys mokykloje nebuvo pasirodęs (4 t., b.l. 157). Mama R. D. ne kartą bausta administracine tvarka pagal ATPK 181 str., taip pat pagal ATPK 175 str. dėl P. V. neteisėtų veiksmų, ATPK 178 str. 4 d. už sūnaus pasirodymą viešoje vietoje girtam (2 t., b.l. 17, 37-39, nuosprendžio lapą), neteista, tėvas A. V. baustas administracine tvarka (2 t., b.l. 180), neteistas.

Kaltinamojo įstatyminė atstovė R. D. parodė, kad sūnui buvo 8 metukai, kai ji su sūnaus tėvu išsiskyrė. Sūnaus blogas elgesys prasidėjo nuo 13-14 metų - sūnus nesusitaikė, kad tėvo nėra. Ji pati daug dirbo, todėl sūnus ilgai namuose būdavo vienas. Sūnus nesidžiaugia, taip pasielgęs, jis nekęsdavo savęs, bausdavo. Sūnus negalėdavo paaiškinti, kodėl taip elgėsi. Jis sutiko, kad padaręs nusikaltimus, turi atlikti bausmę. Mano, kad dabar sūnui išėjus į laisvę, padėtis būtų kitokia - jis dirbtų su ja. Sūnus jau supranta, kad jam jau negalima gerti alkoholio. Mano, kad sūnus turi jėgų nuo alkoholio susilaikyti. Sūnų lankant areštinėje, jis nė karto jos nenuvylė. Nors sūnaus tėvas nuo jo nusisuko, tačiau sūnus iki šiol galvoja apie tėtį. Nuo pat suėmimo pradžios izoliatoriuje mokėsi. Iki suėmimo nesimokė, darė nusikaltimus. Mano, kad dabar savo elgesiu sūnus padarė pažangą. Sūnus yra geras, protingas vaikas, ir ji nemano, kad sūnus nepasitaisys.

Kaltinamojo P. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs vieną nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė - vieną nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamasis V. B. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą nuosavybei, teistas, baustas administracine tvarka (b.l. 50-51), tame tarpe pagal ATPK 191 str. 1 d. – neteisėtas perdavimas asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu yra nepilnametis, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas, Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Aleksoto seniūnijos duomenimis, V. B. mama D. B. be sūnaus šeimoje dar augina 12 metų dukrą, ji gauna socialinę pašalpą, o abu vaikai gauna našlaičių pensijas, (duomenys neskelbtini) jaunimo mokyklos 2012-04-16 charakteristikoje nurodoma, kad V. B. ramaus būdo, žemesnių nei vidutinių gabumų mokinys, antrojo trimestro pažangumas 4,7 balo, pamokas lanko patenkinamai, klasės draugų mėgiamas, tačiau mieliau šliejasi prie moksleivių, turinčių elgesio problemų, todėl kartais pabėga iš pamokų, būna, kad keletą dienų nelanko mokyklos, nenakvoja namuose, su mokytojais mandagus, į konfliktines situacijas su kitais mokiniais nesivelia, mama D. B. domisi sūnaus mokymusi, bendrauja su auklėtoja bei mokyklos specialistais (b.l. 47), Kauno VTAS duomenimis, kaltinamojo šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, vaikų tėvas miręs, V. B. elgesys problematiškas, motina nepajėgi įtakoti vaiko elgesio (4 t., b.l. 30), mama D. B. neteista, bausta administracine tvarka (4 t., b.l. 15, 26).

Kaltinamojo įstatyminė atstovė D. B. parodė, kad tarp sūnaus ir patėvio buvo santykiai nekokie, gal jo daromi nusikaltimai buvo kerštas, nes nusikaltimus sūnus pradėjo daryti, kai atsirado patėvis, ir jie pradėjo smarkiai nesutikti. Dabar su patėviu santykiai geri – kalbasi tarpusavyje, bendrauja. Nuo to laiko, kai susitaikė su patėviu, sūnus labai pasikeitė - dabar jis nebėga iš namų, daugiau laiko praleidžia namuose, pasidarė jautrus, jau pradėjo atsirinkti draugus, mokyklos socialinė darbuotoja sakė, kad sūnus šaunuolis, stengiasi, namie sūnus atlieka prašomus darbus.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Nukentėjusysis M. R. ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl įvykio labai išsigando, patyrė šoką, ir dabar jį kankina nuolatinis baimės jausmas, po įvykio blogai miegojo, kankino nemiga, pasikeitė bendravimas su draugais – bendrauja mažiau, nepasitiki žmonėmis, taip pat patyrė fizinį skausmą. Nukentėjusioji V. R. parodė, kad po įvykio sūnus buvo streso būsenoje, pasimetęs, stipriai išgyveno, ilgą laiką bijojo kur nors išeiti, teko kreiptis ir pas nervų specialistą.