- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-22
- Bylos Nr.
- 2A-433-340/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- J.S.
- Ieškovas
- UAB „Snoro lizingas“
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo J.S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ieškinį atsakovui J.S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo J.S. 1 743,93 Lt likusių mokėjimų, 800 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad remdamasis 2006-04-10 su atsakovu sudaryta išperkamosios nuomos sutartimi, perdavė atsakovui valdyti ir naudotis šaldytuvą „ARDO“ C01812SA, su sąlyga, kad įvykdžius visas prievoles pagal sutartį, prekė pereis atsakovui nuosavybės teise. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti sutarties mokėjimų grafike nurodytas eilines įmokas ir kitus mokėjimus. Laiku nesumokėjęs eilinės įmokos ar kito mokėjimo, atsakovas sutarties 3.9 punktu įsipareigojo mokėti ieškovui 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo visos laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Savo prievolės atsakovas tinkamai neįvykdė. Dubliku nesutiko su atsakovo atsiliepime išdėstytais motyvais. Nesutiko su atsakovo atsiliepimo teiginiu, kad „pagal išperkamosios nuomos sutartį nepirko šaldytuvo ir nežino, kas jo vardu tai padarė“, kadangi šaldytuvo „ARDO“ pirkimo faktą paliudija rašytinė (ieškovo įgalioto asmens ir atsakovo pasirašyta) išperkamosios nuomos sutartis. Pažymėjo, jog atsakovo teiginiai dėl sutarties nepasirašymo yra melagingi, kadangi ikiteisminio tyrimo Nr. 86-2-024-06 metu nustatyta, jog „J.S. pasirašius išperkamosios nuomos sutartį Nr. LTS5012601P“ ieškovui buvo „padaryta 1743,93“ Lt turtinė žala. Be to, pats atsakovas apklausos ikiteisminio tyrimo Nr. 86-2-024-06 metu paliudijo, jog prisimena, kad ant „dokumentu pasirašė savo parašu“. Akcentavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų pagrindžiančių, jog jis ant sutarties nepasirašė ir prekės pagal sutartį negavo. Šalių sudaryta sutartis nėra nuginčyta teismo sprendimu, yra galiojanti ir sukelia teisines pasekmes.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2006-04-10 Jakšteliškių k., Luokės sen. apie 9 val. ryto ėjo į Eidžiotų autobusų stotelę laukti autobuso Janapolė – Kuršai – Telšiai. Prie kelio sustojo lengvasis automobilis, kuriuo važiavę du vyrai pasiūlė pavežti. Vyrų atsakovas nepažino, tik vienas jų, kaip dabar žino, R.K. Mašinoje liepė gerti alkoholį, neklausė sutikimo. Išgėrė maždaug butelį. Ar pasirašė kokius nors dokumentus nepamena. Koks tai buvo gėrimas, kurį davė gerti vyrai, nežino, bet atsipeikėjo netoli namų miškelyje, kur išgulėjo visą naktį. Telšių rajono policijoje yra byla Nr. 86-2-024-06 dėl šaldytuvo „ARDO“ C01812SA pirkimo pagal išperkamosios nuomos sutartį. Byla 2007-06-27 Telšių rajono apylinkės prokuratūros nutraukta pagal BPK 3 str. l d. 7 p., mirus įtariamajam R.K. Nurodė, jog pagal išperkamosios nuomos sutartį nepirko šaldytuvo ir nežino kas jo vardu tai padarė. Pasirašyti už jį galėjo kiti asmenys, pasižiūrėjus į jo turimuose dokumentuose esančius jo parašus. Triplike nurodė, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 86-024-06 metu dėl apgaule įgyto UAB „Snoro lizingas“ turto, buvo nustatytas įtariamasis R.K.; nutarime nurodyta, kad „yra surinkta pakankamai duomenų pagrindžiančių R.K. kaltę, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas“, tačiau dėl jo mirties baudžiamasis procesas nutrauktas. Pažymėjo, kad ar išperkamosios nuomos sutartyje yra jo parašas ar ne, neaišku, nes nepaskirta ekspertizė dėl parašo klastojimo.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2008-11-18 sprendimu ieškinį patenkino; priteisė ieškovui UAB „Snoro lizingas“ iš atsakovo J.S. 1 743,93 Lt skolos, 800 Lt delspinigių ir 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 1 743,93 Lt nuo 2008-07-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovui UAB „Snoro lizingas“ iš atsakovo J.S. bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį – 76 Lt; priteisė valstybei iš atsakovo J.S. 19,97 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad atsakovas ginčija 2006-04-10 išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties pasirašymo faktą, nurodydamas, jog ne atsakovas asmeniškai pasirašė ant sutarties, bet kitas asmuo. Šiai aplinkybei ištirti neprašė skirti ekspertizės, bet prašė atsižvelgti į byloje esančių aplinkybių visumą – ikiteisminio tyrimo nutarimą ir atsakovo paaiškinimus duotus šioje byloje. Taip pat ginčijo, jog atsakovas pasirašė būtent ant sutarties, o ne ant kito dokumento; rėmėsi atsakovo kaltės nebuvimo faktu, nes, atsakovo nuomone, atsakomybė kyla iš delikto. Teismas konstatavo, jog teismo posėdžio metu atsakovo atstovui išaiškinta teisė priešieškiniu ginčyti sutartį, tačiau atsakovo atstovas atsisakė pasinaudoti šia teise. Iš byloje esančių įrodymų visumos teismas padarė išvadą, jog atsakovas trečiojo asmens buvo nuvežtas į parduotuvę, kurioje asmeniškai pasirašė sutartį; todėl atsakovo teiginiai, jog ne jis asmeniškai pasirašė sutartį ar pasirašė kitą dokumentą, o ne sutartį, atmesti. Kadangi atsakovas atsisakė ginčyti sutartį, todėl galiojanti sutartis atsakovui ir ieškovui turi įstatymo galią. Atsižvelgiant į šias aplinkybes atsakovui atsiranda pareiga vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Kadangi atsakovo atsakomybė yra sutartinė, todėl atsakovo teiginiai, jog atsakomybė deliktinė, atmesti. Esant atsakovo sutartinei atsakomybei, atsakovo kaltė yra preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti atsakovo kaltės, priešingai, atsakovas privalo įrodyti, jog sutartines prievoles įvykdė tinkamai; dėl šių aplinkybių atsakovo teiginiai, jog ieškovas neįrodė atsakovo kaltės atmesti, kaip nepagrįsti. Teismas konstatavo, jog atsakovas ieškovo reikalaujamų sumų neginčijo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, sprendimas naikintinas neteisingai pritaikius procesines ir materialines teisės normas (CPK 329 str. 1 d., 330 str., esant absoliutiems sprendimo negaliojimo pagrindams CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Nurodo, jog teismas negalėjo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais apelianto ir jo žmonos parodymais, nes prejudicinę reikšmę turi tik kitose bylose priimti sprendimai, o ne bylose esantys procesiniai dokumentai. Pažymi, jog 2007-06-27 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriuo teismas galėjo remtis, nurodyta, kad surinkta pakankamai medžiagos, pagrindžiančios R.K. kaltę, bet byla nutrauktina R.K. mirus. Teismas pažeidė CPK 197 str. reikalavimus; įrodinėti prokuroro nutarime nurodytas ir įrodytas nusikaltimo ir žalos padarymo ieškovui aplinkybes nėra pagrindo. Apelianto nuomone, teismas ir be sutarties panaikinimo turėjo iš esmės, o ne formaliai spręsti kaltės klausimą. Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes konstatuotina sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija. Nurodo, jog pagrindas atsakomybei yra R.K. ir su juo buvusio nenustatyto asmens deliktinė atsakomybė. Apeliantas savo veiksmais nepiktnaudžiavo ir nenorėjo padaryti žalos ieškovui, apelianto veiksmuose nėra deliktinės atsakomybės sąlygų; priežastinis ryšys su ieškovu yra teisiškai nereikšmingas, atsitiktinis. Apelianto nuomone, įrodinėjimo prasme, deliktinės atsakomybės atveju, ieškovas turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi pateiktame ieškinyje, teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė apeliantui. Ieškovas nesiaiškino, ar yra R.K. teisių perėmėjas, kuris galėtų būti trauktas byloje kaip atsakovas, ir teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-11-18 sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, jog teismas teisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas, tinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliantas nenurodė jokio teisinio pagrindo, kodėl šiuo atveju šalia sutartinės atsakomybės turėtų būti taikoma ir deliktinė atsakomybė. Apeliantui buvo išaiškinta teisė prašyti skirti ekspertizę parašo tikrumui sutartyje nustatyti, teisė pareikšti priešieškinį. Pažymi, jog ieškovo niekada nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai su apelianto minimu R.K., taip pat nežinomu jo teisių ir pareigų perėmėju, todėl ieškovas neturėjo pareigos rūpintis nustatyti perėmėją, o teismas savo ruožtu nepažeidė CPK 329 str. 2 d. 2 p.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškovo ir atsakovo teisinius santykius, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra; teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 185, 326 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1 743,93 Lt mokėjimų, 800 Lt delspinigių bei 5 procentų dydžio metines palūkanas remiantis 2006-04-10 šalių išperkamosios nuomos sutartimi (b.l. 3). Atsakovas su ieškiniu nesutiko, motyvuodamas, kad du jam nepažįstami vyrai liepė jam gerti alkoholį, jis išgėrė maždaug butelį ir toliau nieko neprisimena, atgavo sąmonę miškelyje šalia namų, kur išgulėjo visą naktį. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovas J.S. parodė, kad, būdamas girtas, kažkur važiavo su nepažįstamaisiais ir pasirašė ant kažkokių dokumentų. Liudytoja Z.S. parodė, kad grįžęs namo vyras papasakojo, kad pasirašė ant kažkokių dokumentų, tačiau neatsimena, ant kokių (b.l. 25). Pagal atsakovo atstovo advokato M.Mikalausko suformuotą poziciją, byloje nėra duomenų, kad 2006-04-10 išperkamosios nuomos sutartį pasirašė atsakovas; parašas galėjo būti suklastotas, be to, atsakovas galėjo pasirašyti būdamas girtas arba nepažįstamų vyriškių grasinimų įtakoje. Atsakovo atstovas atsisakė prašyti skirti ekspertizę parašo tikrumui nustatyti, atsisakė reikšti priešieškinį dėl išperkamosios nuomos sutarties nuginčijimo, teismui išaiškinus tokią teisę (b.l. 61-63). Esant tokioms bylos aplinkybėms, kai 2004-04-10 išperkamosios nuomos sandorio galiojimas atsakovo nebuvo ginčijamas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė atsakovui sutartinę atsakomybę. Atsakovo parašo tikrumas sutartyje nebuvo ginčijamas. Atsakovo atsakovas savo poziciją grindė tuo, kad nors atsakovas ir pasirašė sandorį, tačiau tai neturi reikšmės, nes jis iš tikrųjų sandorio sudaryti nenorėjo; sutarties pasirašymo metu veikė apsvaigimo alkoholiu būsenoje arba, galimai psichologinio spaudimo, grasinimų įtakoje – t.y. atstovas laikė, kad sudarytas sandoris negalioja dėl valios ydingumo. Tačiau tokie sandoriai priskirtini prie nuginčijamų sandorių, t.y. gali būti pripažinti negaliojančiais pagal sandorį sudariusio asmens ieškinį, pavyzdžiui, fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti gali būti pripažintas negaliojančiu pagal šio asmens ieškinį (CK 1.89 str. 1 d.), dėl apgaulės, smurto ar realaus grasinimo sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo asmens ieškinį (CK 1.91 str. 1 d.). Taigi laikyti, kad 2004-04-10 išperkamosios nuomos sutartis yra niekinė ir negalioja nuo sudarymo momento bei taikyti materialinės teisės normas, reglamentuojančias deliktinę atsakomybę, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo. Dėl išdėstyto kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad teismas ir be sutarties panaikinimo turėjo iš esmės, o ne formaliai spręsti kaltės klausimą, nes pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes konstatuotina sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str. teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.