Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-05-26 · Civilinė byla Nr. 2S-370-227/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-26
Bylos Nr.
2S-370-227/2014
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01811-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Ieškovas
D. G.
Atsakovas
Seesam Insurance AS Lietuvos filialui
Trečiasis asmuo
R. P.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-370-227/2014

Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01811-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 94.2.2.;106.8.2;122.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2663-452/2014 pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovui Seesam Insurance AS Lietuvos filialui, trečiajam asmeniui R. P. dėl neišmokėtos dalies draudimo išmokos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 9800 Lt draudimo išmoką, 611 Lt išlaidas už atliktą transporto priemonės žalos apskaičiavimą, 52,25 Lt išlaidas už automobilio saugojimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas jo automobilis, eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas R. P., kurio, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo sutartimi, sudaryta su Seesam Insurance AS Lietuvos filialu. Ieškovo teigimu, atsakovas išmokėjo ne visą draudimo išmoką, kadangi ji neatitinka realiai ieškovui padarytos žalos dydžio. Ieškovas ieškinį reiškė pagal alternatyvųjį teritorinį teismingumą (CPK 30 str. 11 d.), kadangi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis pagal sandorio šalis ir jo sudarymo tikslus tam tikrais atvejais gali būti kvalifikuojama vartojimo sutartimi.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti ir grąžino ieškovui. Nurodė, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis tam tikrais atvejais gali būti kvalifikuojama vartojimo sutartimi, tačiau iš pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovas su atsakovu nėra sudaręs Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, kuri galėtų būti kvalifikuojama vartojimo sutartimi ir ieškovas nėra vartojimo sutarties šalis (vartotojas) bei ginčas tarp ieškovo ir atsakovo nėra kilęs iš vartojimo santykių, todėl ieškovo atžvilgiu netaikomas alternatyvusis teismingumas (CPK 30 str. 11 str.), o ieškinys, nesant sutartinio teismingumo, turi būti pareiškiamas pagal bendrojo teritorinio teismingumo taisykles. Lietuvos Respublikos CPK 29 str. numato, kad ieškinys juridiniam asmeniui pareiškiamas teismui pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Ieškovas nurodė, kad atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo buveinė yra Ulonų g. 2, Vilnius. Iš VĮ Registro centro duomenų matyti, kad Seesam Insurance AS Lietuvos filialo buveinė yra Ulonų g. 2, Vilnius, todėl ieškinys paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles. Panevėžio miesto apylinkės teismui neteismingą ieškinį priimti atsisakė ir su priedais grąžintino pareiškėjui (CPK 137 str.2 d. 2 p.). Išaiškino, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Šalies argumentai

Ieškovas D. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog ginčas tarp ieškovo ir atsakovo nėra kilęs iš vartojimo santykių. Įvykus draudžiamajam įvykiui, dėl kurio transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė, draudiko, kaip skolininko, statusas grindžiamas būtent sutartiniais privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiais. Draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam reiškia sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš privalomai sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties, vykdymą. Draudiko ir nukentėjusiojo asmens santykių pagrindas yra Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, sudarytos trečiojo asmens – nukentėjusiojo – naudai, vykdymas. Nors ieškovas su atsakovu nėra sudaręs civilinės atsakomybės draudimo sutarties, tačiau jo reikalavimo teisė į atsakovą kyla iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, kuri laikytina vartojimo sutartimi. Todėl ieškovas turi teisę ieškinį paduoti pagal savo gyvenamąją vietą (CPK 30 str. 11, 12 d.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Panevėžio miesto apylinkės teismui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kurio tesės ir laisvės yra pažeidžiamos turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau kaip ir kiekviena teisė, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama laikantis tam tikros įstatymo nustatytos tvarkos. Kreipimasis į teismą suinteresuotam asmeniui pozityvių teisinių padarinių gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų (CPK 137 str.). Viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo būtinųjų sąlygų – bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Jeigu priėmus ieškinį teisme paaiškėja, kad byla buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, ši byla pagal CPK 34 str. 4 d. turi būti perduota nagrinėti teismui, kuriam ji yra teisminga.

CPK 29 straipsnis numato, kad juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Sutinkamai su CPK 30 straipsnio 11 dalimi, ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Vartotojas, kaip labai dažnai ekonomiškai silpnesnė vartojimo sutarties šalis yra suinteresuotas, kad iš vartojimo santykių kilęs ginčas būtų sprendžiamas kuo ekonomiškiau laiko ir išlaidų atžvilgiu. Todėl neatsitiktinai įstatymų leidėjas suteikia vartotojui teisę ieškinius (pareiškimus) verslininkui pareikšti teisme savo nuožiūra: arba pagal vartotojo gyvenamąją vietą, arba pagal verslininko gyvenamąją ar buveinės vietą (CPK 29 straipsnis, 30 straipsnio 11-12 punktai). Iš vartojimo santykių kilusių ginčų sprendimas kitame nei ieškovo – vartotojo gyvenamosios vietos teisme neatitiktų vartotojo interesų, nes toks ginčo sprendimas kainuoja daugiau lėšų ir laiko, nei jo sprendimas vartotojo gyvenamosios vietos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad vartotojas yra silpnesnė sutarties šalis, įstatymuose yra nustatyta stipresnė vartotojo interesų apsauga.

Ieškovas ieškiniu reikalauja iš atsakovo priteisti draudimo išmoką, t. y. įvykdyti draudimo sutartį (CK 6.987 str.). Nurodo, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas jo automobilis, eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas R. P., kurio, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo sutartimi, sudaryta su Seesam Insurance AS Lietuvos filialu (buveinė Ulonų g. 2, Vilnius). Ieškovo teigimu, atsakovas išmokėjo ne visą draudimo išmoką jam kaip nukentėjusiam asmeniui, kadangi ji neatitinka realiai ieškovui padarytos žalos dydžio. Apeliantas pats pripažįsta, kad su atsakovu nebuvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, tačiau, jo nuomone, dėl to, kad trečiojo asmens ir draudiko sudaryta draudimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi ir ji sudaryta nukentėjusio asmens naudai, ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį pagal savo gyvenamąją vietą. Su tokiais apelianto teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Kaip jau minėta aukščiau, įstatymo leidėjas suteikia būtent vartotojui (vartojimo sutarties šaliai), o ne kitiems su vartojimo sutarties vykdymu susijusiems asmenims, teisę ieškinius (pareiškimus) verslininkui pareikšti teisme savo nuožiūra: arba pagal vartotojo gyvenamąją vietą, arba pagal verslininko gyvenamąją ar buveinės vietą. Kadangi šioje byloje ieškovas negali būti pripažįstamas vartotoju, pareikštas ieškinys turėtų būti paduodamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles, t.y. pagal atsakovo buveinės vietą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis, kuria ieškovo ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Panevėžio miesto apylinkės teismui ir ieškinys su priedais grąžintas ieškovui, yra teisėta ir pagrįsta. Atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo jos naikinti, todėl nutartis paliktina galioti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Margarita Dzelzienė