Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

viešajame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo P. J. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 20 d. sprendimo civilineje byloje Nr. 2-1084-52/05 pagal ieškovo P. J. ieškini atsakovams Lietuvos generalinei prokuraturai, Finansu ministerijai, Valstybinei mokesciu inspekcijai, Klaipedos apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims Klaipedos teritorinei muitinei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, D. D. , del be pagrindo igyto turto.

Aprašomoji dalis

nustate:

Ieškovas P. J. su ieškiniu ir velesniais patikslinimais kreipesi i teisma ir praše teismo priteisti iš valstybes biudžeto 882 173 Lt, kaip be pagrindo igyta turta ir teismo išlaidas. Nurode, kad ieškovui Klaipedos miesto prokuraturos 1995 m. gruodžio 23 d. nutarimu, pagal BK 312 straipsnio 2 dali, buvo iškelta baudžiamoji byla. Sulaikymo metu iš ieškovo buvo paimti 8252 audiniu kailiukai, kurie buvo perduoti Klaipedos apskrities VMI, realizuoti už 882 173 Lt ir lešos pervestos i valstybes biudžeta. Ieškovas nurode, kad pateikta saskaita – faktura Nr. 1128-74-002 irodo, jog kailiukus igijo jis 1995 m. gruodžio 16 d. Kopenhagos kailiu centre D. D. vardu. Ta pat patvirtina ir Danijos Teisingumo ministerijos Civilinio ir policijos skyriaus Policijos biuro TOLD-SKAT 1996 m. liepos 10 d. pažyma Nr. 24300-340, šias aplinkybes konstatavo ir visu instanciju teismai. Klaipedos apygardos teismo 1997 m. sausio 30 d. nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas, ten pat teismas nurode, jog daiktiniai irodymai – kailiukai buvo realizuoti, del to šis klausimas turi buti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Del neteiseto patraukimo baudžiamojon atsakomyben ieškovui padaryta žala iš valstybes biudžeto atlygintina pilna apimtimi 882 173 Lt (CK 486 str. 1964 m. redakcija, Istatymo del žalos, padarytos neteisetais kvotos, tardymo, prokuraturos ir teismo veiksmais, atlyginimo 1 ir 7 str. str.). Atlyginima už realizuotus daiktinius irodymus, kaip nurode apeliacines ir kasacines instancijos teismai, reglamentuoja specialus Finansu ministro 1996 m. rugpjucio 6 d. isakymas Nr. 72, kurio 42.2 punktas numato, jog už parduota turta atlyginama pinigais, kurie gražinami iš tos saskaitos, i kuria jie buvo padeti. Kasacines instancijos teismas nurode, kad 8252 kailiukai, ivertinti 882 173 Lt buvo perduoti valstybei, todel ieškovui daiktiniu irodymu verte butu galima priteisti remiantis CK 512 straipsniu (1964 m. redakcija) ir pasiule atsakovu dar patraukti Valstybine mokesciu inspekcija. Todel ieškovas papildomu atsakovu nurode Valstybine mokesciu inspekcija.

Sulaikytu kailiuku kiekis buvo didelis, jie buvo neišdirbti, turejo nemalonu kvapa, juos skaiciuodavo apytikriai, todel teismui pateiktose saskaitose – fakturose neatitinka tikslus kailiuku skaicius. Ir ši aplinkybe nereiškia, kad nurodytas kailiuku kiekis nebuvo paimtas, nes baudžiamojoje byloje nurodyta, kad paimti ir realizuoti 8 252 kailiukai. D. D. tardymo metu parode, kad kailiukus pirko ieškovas už savo lešas. D. D. buvo bendroves buhaltere, todel jos vardu ir buvo atliktas pirkimas. Ieškovas yra imones Camino Finance LLC vienintelis akcininkas ir direktorius. Kadangi ieškovas buvo vienintelis akcininkas, visas prekes pirkdavo savo lešomis Camino Finance LLC vardu ir D. D. vardu. Kopenhagos kailiu centro 1995 m. gruodžio 15 d. saskaita – faktura patvirtina, kad kailiukai pirkti Kopenhagos kailiu centre aukciono budu. Danijos TOLD-SKAT Teisingumo ministerijos Civilines policijos skyriaus Policijos biuras taip pat tyre, kas buvo kailiuku pirkeju ir 1996 m. liepos 10 d. rašte nurode, kad P. J. ir treciasis asmuo buvo atvyke ir išvyko su kailiukais juros keliu. Ten pat nurodyta, jog mineti asmenys pirko kailiukus D. D. vardu ir išvyko i Klaipeda per Fredericijos uosta. Mineti irodymai patvirtina, kad ieškovas buvo Camino Finance LLC vienintelis akcininkas, kailiukai pirkti D. D. vardu ir juos pirko ieškovas savo lešomis. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad kailiukai paimti iš ieškovo, kad ieškovas kailiukus veže teisetai patikejimo teise. Del minetu aplinkybiu laikytina, kad teismas padare neteisinga išvada neva ieškovas neirode, jog jam priklauso kailiukai. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2000 m. spalio 17 d. nutarties matyti, kad P. J. yra tinkamas ieškovas ir valde kailiukus patikejimo teise. Kolegija taip pat nurode, kad pinigu gražinimo klausimas sprestinas specialaus teises akto - Finansu ministro 1996 m. rugpjucio 6 d. isakymu Nr. 72 patvirtinta tvarka. Kaip matyti iš minetos nutarties, Lietuvos apeliacinis tesimas konstatavo, kad ieškovas valde kailiukus patikejimo teise ir jo teises turi buti ginamos kaip ir turto savininko (CK 4.106, 4.95-4.99 str.str.). Mineta nutartis yra isiteisejusi ir pravalomai turi buti vykdoma, t.y. joje nustatyti išaiškinimai yra privalomi teismui byla nagrinejant iš naujo. Be to Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2001 m. vasario 28 d. nutartimi nurode, kad iš ieškovo neteisetai paimti kailiukai turi buti gražinti, kadangi jie yra realizuoti, todel, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nuomone, turi buti priteista 882 173 Lt suma pinigais, CK 512 straipsnio (1964 m. redakcija) pagrindu. Pagal CPK 370 straipsnio 2 dali Lietuvos Aukšciausiojo Teismo išaiškinimai yra privalomi teismui iš naujo nagrinejanciam byla, taciau iš naujo nagrinedamas byla Vilniaus apygardos teismas nukrypo nuo išaiškinimu, todel prieme nepagrista ir neteiseta sprendima.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Teiseju kolegija absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu nenustate (LR CPK 329 str.). Byla nagrinejama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytu ribu (LR CPK 320 str. 2 d.).

Apelianto apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendima.

Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinedamas byla pažeide procesines teises normas, bei neteisingai aiškino ir taike materialines teises normas. Taciau apeliantas nenurodo kokios buvo pažeistos procesines teises normos ir netinkamai aiškintos bei pritaikytos materialines teises normos.

Skunde nera nurodyta jokiu konkreciu aplinkybiu pagrindžianciu reikalavimu teisetuma bei priimto teismo sprendimo nepagristuma. Apeliaciniame skunde apeliantas nepateikia jokiu konkreciu irodymu, o tik bendrom frazem gincija teismo sprendima bei savaip aiškina ir interpretuoja Lietuvos apeliacinio ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo priimtas šioje byloje nutartis.

Kaip matyti iš esancios byloje medžiagos, apeliantas savo ieškininius reikalavimus grinde LR CK (1964 m. red.) 486 str., veliau patikslines reikalavimus, ieškinio pagrindu nurode LR CK (1964 m. red.) 512 str.

Del LR CK 486 str. taikymo šioje byloje yra pasisakes Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2001 m. vasario 28 d. nutartyje. Todel teiseju kolegija šio straipsnio taikymo klausimu nepasisako.

Pirmosios instancijos teismas ieškini nagrinejo LR CK (1964 m. red.) 512 str. pagrindu.

Ieškinys buvo atmestas, nes ieškovas neirode, kad jis buvo ginco turto (kailiuku) savininkas ar valde turta pagal istatymus ar sutarti.

Apeliaciniame skunde apeliantas aiškina, kad kailiukai priklause jam, nes jis juos pirko už savo asmeninius pinigus.

Taciau šie jo aiškinimai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams irodymams, kuriuos pirmosios instancijos teismas teisingai vertino.

Baudžiamojoje byloje esancioje Kopenhagos kailiu centro 1996-01-05 saskaitoje-fakturoje Nr. 112874-004 kailiu gaveju nurodyta Camino Finance LLC ir D. D. (baudž.byla Nr. 30-1-4435-95 t. 1 b.l. 95-99).

Kitoje saskaitoje Nr. 1128-74-002 nurodyta, kad D. D. imones Camino Finance LLC vardu nupirko 7427 kailiukus bendrai 327542,57 Lt sumai (civ.byla Nr. 3-268/2000 b.l. 6-9). D. D. paaiškino, kad ji jokiu kailiuku nepirko, Danijoje nera buvusi ir nesanti imones Camino Finance LLC darbuotoja bei nežinanti apie tokios imones egzistavima.

Kas sumokejo už kailiukus irodymu nera pateikta.

Baudžiamosios bylos tyrimo metu P. J. (apeliantas) nurode, kad kailiukai priklauso ne jam, o kitam asmeniui (Danijos pilieciui). Pinigu už kailiukus P. J. nemokejo, kainos ju nežino, praše kailiukus gražinti danui (baudž.b. Nr. 30-1-4435-95 t. 1 b.l. 137, 140-143, 151, 158, 164). Šioje baudžiamojoje byloje yra Danijos piliecio prašymas gražinti kailiukus jam (b.l. 162-163).

Apeliaciniame skunde apeliantas vel teigia, kad jis yra kailiuku savininkas, nes jis buvo bendroves Camino Finance LLC vienintelis akcininkas, prekes jis pirkdavo už savo lešas bet bendroves vardu, o kailiukus jis pirko bendroves buhalteres D. D. vardu, bet savo lešomis.

Taciau šie apelianto teiginiai taip pat nera pagristi irodymais. Apelianto minimi irodymai 1995 12 15 saskaita-faktura, bei policijos biuro TOLD-SKAT pažyma neirodo nei kailiuku nuosavybes, nei ju valdymo teisiu.

Pagal byloje esancius bendroves Camino Finance LLC istatus, ši bendrove buvo ribotos atsakomybes juridinis asmuo. Ribotos atsakomybes juridinio asmens turtas yra atskirtas nuo jos akcininku turto. Apeliantas buvo nurodytos bendroves akcininkas, o ne jos turto savininkas.

Be to, nera irodymais patvirtinta, kad kailiukus igijo pamineta bendrove, o apeliantas turi teise savo vardu reikalauti atlyginti ju verte.

Be savo, kaip savininko teisiu, apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis kailiukus valde patikejimo teise. Taciau šiam teiginiui pagristi taip pat nera pateikta jokiu konkreciu irodymu.

Iš tokiu prieštaringu apelianto argumentu matyti, kad jis kailiuku isigijima bei priklausyma ar valdyma aiškina konkreciu momentu jam naudingom aplinkybem, taciau nepagristom jokiais irodymais.

LR CK (1964 m. red.) 512 str. nustato pareiga gražinti be pagrindo igyta ar sutaupyta turta. Pagal ši straipsni be pagrindo igyta turta ar jo verte gali išsireikalauti tik pats turto savininkas, kurio teises gina istatymas (CK 142, 142¹ str.) ar turto valdytojas, kuris turta valdo pagal istatymus ar sutarti (CK 148 str.).

Kaip jau buvo mineta apeliantas nepateike irodymu, kad realizuotas turtas (kailiukai) jam priklause nuosavybes teise ar jis ta turta valde pagal istatymus ar sutarti ir turi teise savo vardu reikalauti atlyginti turto verte.

Nesant tokiu irodymu nera pagrindo tenkinti apelianto reikalavimus.

Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes, teiseju kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagristas byloje esanciais irodymais ir apeliacinio skundo motyvais nera pagrindo ji naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 20 d. sprendima palikti nepakeista.

Priteisti iš P. J. i valstybes biudžeta 51,40 Lt išlaidu susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu.