- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- AN2-75-417/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00044-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. G.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto 2020 m. sausio 24 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. S. G. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2019 m. spalio 7 d. 7.54 val. (duomenys neskelbtini), chuliganiškai vairavo, važiavo kelkraščiu, lenkdamas kitas transporto priemones, tai yra savo veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimus.
2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė (toliau – Institucija) 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimu S. G. už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą paskyrė administracinę nuobaudą – 450 Eur baudą, atimdama teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismas skundžiama 2020 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto S. G. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimo atmetė.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu S. G. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nutartį ir spręsti klausimą dėl S. G. veikos perkvalifikavimo į ANK 431 straipsnio 1 dalį.
4.1. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Savo nutartyje teismas pats nurodo, kad nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar būtent traukiamas atsakomybėn asmuo yra kaltas dėl veikos, kuria yra kaltinamas, padarymo, taip pat nustatyti, ar asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, inkriminuojama būtent ta veika, kuria jis kaltinamas, ir ar tinkamai ji kvalifikuojama. Tačiau savo nutartyje eismas tuo nesivadovavo. Teismas nors ir paminėjo, kad sprendžiant atsakomybės klausimą būtina vadovautis Konstitucijoje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, račiau šia nuostata, priimdamas sprendimą, nesivadovavo. Teismo posėdžio metu S. G. išdėstė visas faktines aplinkybes, jomis remdamasis pakankamai pagrįstai argumentavo, kodėl jis negali nurodyti asmens, pažeidimo padarymo metu vairavusio jam priklausantį automobilį, taip pat jis pakankamai nuosekliai išaiškino visas aplinkybes ir nurodė, kad tuo metu jis pats automobilio vairuoti net negalėjo, nes buvo savo darbo vietoje. Iš policijos surinktos medžiagos taip pat nebuvo įmanoma nustatyti tikslaus vairuotojo, padariusio apeliantui inkriminuojamą administracinį nusižengimą.
4.2. S. G. teigimu, teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog S. G. priklausantis automobilis be jo žinios buvo naudojamas savavališkai kažkam jį paėmus. Tačiau teismas nenustatė ir atvirkštinės aplinkybės – byloje nėra duomenų, kad šio automobilio niekas neturėjo galimybės paimti ir pasinaudoti juo nežinant S. G., o tuo labiau nenustatyta, kad būtent S. G. vairavo automobilį pažeidimo padarymo metu. Todėl jis nesutinka su teismo padaryta išvada, kad administracinį nusižengimą padaręs asmuo buvo nustatytas tinkamai ir tai yra S. G.. Šiuo atveju teismas teisingai pažymėjo, jog, nenustačius administracinio nusižengimo, inkriminuojamo S. G., padarymo metu automobilį vairavusio asmens tapatybės, o S. G. nesugebėjus išsiaiškinti to asmens ir nurodyti teismui, S. G. tokia savo veika pažeidė tik Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 20 straipsnį. Kadangi apeliantas negalėjo teismui nurodyti asmens, vairavusio jo automobilį, jam turėtų būti taikoma atsakomybė pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, bet jokiu būdu ne pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Teisme nebuvo surinkta pakankamai duomenų tam, kad būtų galima įrodyti, jog automobilį pažeidimo metu vairavo S. G., kaip ir nėra pakankamai domenų, kad S. G. automobilį vairavo koks kitas asmuo, tačiau tokia prielaida gali būti ir turėtų būti vertinama apelianto naudai.
4.3. S. G. sutinka su tuo ir neginčija, kad asmens, kuris vairavo jo automobilį tuo metu, kai buvo padarytas jam inkriminuojamas administracinis pažeidimas, dėl jo paties aplaidumo ir lengvabūdiškumo (nesaugiai ir laisvai paliekant automobilį aikštelėje, leidžiant juo naudotis aplinkiniams pažįstamiems asmenims) jis negali nurodyti, todėl veika turi būti perkvalifikuota (remiantis teisingo proceso principais), kad nebūtų pažeistos esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į S. G. apeliacinį skundą Institucija nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, nes byloje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių S. G. kaltę, o jam paskirta nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra per griežta, atitinka ANK 22 straipsnyje numatytus nuobaudai keliamus tikslus.
Motyvuojamoji dalis
6. Apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Iš administracinio nusiengimo byloje esančių duomenų matyti, kad S. G. nubaustas už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Be to, šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog už 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Komentuojamo nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių atitinkamų punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui.
8. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius šiuos būtinuosius šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
9. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
10. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad su jam priklausančiu automobiliu „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padarytas administracinis nusižengimas, tačiau neigia aplinkybę, kad nusižengimo padarymo metu jis vairavo minėtą automobilį. Apelianto teigimu, automobilį vairavo nenustatyti asmenys, kurie jį pasiėmė iš jo darbovietės aikštelėje, tačiau jis negali nurodyti, kas yra šie asmenys.
11. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad byloje esantys duomenys prieštarauja S. G. skunde pateiktai pozicijai ir yra pakankami konstatuoti jo veikoje esant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, požymius, jo kaltė padarius šį administracinį nusižengimą yra įrodyta.
12. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad S. G. inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje, o apie jo padarytą nusižengimą policijai pranešė administracinį nusižengimą pastebėjęs liudininkas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. G. (b. l. 29). Gavęs pranešimą apie jam priklausančiu automobiliu padarytą nusižengimą S. G. nurodė, kad jo automobilį nusižengimo padarymo metu vairavo S. S., ir nurodė šio asmens duomenis (asmens kodą ir gyvenamosios vietos adresą). Institucija, atlikdama 2019 m. spalio 7 d. užfiksuoto nusižengimo tyrimą, norėjo susisiekti su S. G. nurodytu asmeniu dėl aplinkybių patikslinimo, tačiau nustatė, kad šis asmuo nėra įgijęs vairuotojo pažymėjimo, nėra baustas už KET pažeidimus, nuo 2017 m. Kauno policija paskelbusi jo paiešką dėl įsiskolinimo, asmuo sistemingai pristatomas į policiją protokolams surašyti, S. S. niekur nedirba, šeimos ir giminių neturi, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, 2017 m. registruotas Kauno darbo biržoje, kurioje specialistei nurodė darbovietės telefono numerį. Paskambinus nurodytu telefono numeriu, atsiliepęs vyras paaiškino, kad S. S. surasti negali, nes jo buvimo ir gyvenamoji vieta nežinoma, asmeninio telefono jis neturi, automobilio niekada nevairavo ir gyvena asocialų, amoralų gyvenimą, vartoja alkoholinius gėrimus (b. l. 16). Taigi Institucijos apie S. G. nurodytą asmenį surinkti duomenys patvirtina, kad S. S. nusižengimo padarymo metu negalėjo vairuoti S. G. priklausančio automobilio.
13. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme S. G. jau pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad jo automobilį vairavo nenustatyti asmenys, nes jis savo automobilį paliko darbe, palieka neužrakintą, todėl mano, kad automobilį galėjo vairuoti gamyklos teritorijoje buvę asmenys, taip pat nurodė, kad kartais jo automobilį vairuoja jo broliai Petras ir S. G., nes jo automobilio bagažinėje sudėti jiems reikalingi darbo įrankiai, kartais automobilį pasiimdavo kaimynas, kalbėjosi su broliais, tačiau jie neigė vairavę automobilį, negali nurodyti, kas pažeidimo metu vairavo jo automobilį, nes nežino. Tačiau pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pereina kitam asmeniui tik tada, jeigu automobilio savininkas pateikia patikimus duomenis, įrodančius, kad jo automobilį pažeidimo padarymo metu vairavo kitas asmuo. Tuo atveju, jei pažeidimo padarymo metu transporto priemonę vairavo ne savininkas (valdytojas), o kitas asmuo, pareigą suteikti visą informaciją apie šį asmenį turi transporto priemonės savininkas (valdytojas). Priešingu atveju administracinė atsakomybė kyla transporto priemonės savininkui (valdytojui), šiuo atveju – S. G., nes jis negali nurodyti asmens, kuris nusižengimo padarymo metu vairavo jam priklausančią transporto priemonę. Todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo S. G. inkriminuotą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti į ANK 431 straipsnio 1 dalį.
14. Šiuo atveju pažymėtina, kad nors administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai, tačiau tai nereiškia, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, yra atleidžiamas nuo pareigos teikti įrodymus. Šiuo atveju S. G., būdamas suinteresuotas bylos baigtimi ir pateikdamas versiją, kad nusižengimo padarymo metu jo automobilį galbūt vairavo kiti asmenys, nepateikė jokių duomenų apie šiuos asmenis, nors pats nurodė, kad tai galbūt yra jo broliai ar bendradarbiai, nedėjo jokių pastangų, kad padėtų policijos pareigūnams nustatyti šiuos asmenis, galbūt, anot S. G., padariusius administracinį nusižengimą, už kurį yra nubaustas S. G.. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų rinkimas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui užteko įrodymų, kurių pagrindu S. G. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas.
15. Taigi galima daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų neabejotinai išvadai dėl S. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą. Pažymėtina, kad S. G. skunde nurodytos analogiškos aplinkybės, kurias jis nurodė ir apylinkės teismui paduotame skunde, iš esmės naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvusios žinomos ir aptartos skundžiamoje nutartyje, skunde nenurodoma, jų nenustatė ir apygardos teismas.
16. Įvertinus visą administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, skundžiamą nutarimą ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. G. apeliacinį skundą, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl veiksmų juridinio kvalifikavimo. Pagrindų tenkinti apeliacinį skundą nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 24 d. nutartį nepakeistą ir S. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.