- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-12-23
- Bylos Nr.
- 2-667-159/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eugenija Morkūnienė
- Ieškovas
- L. M., D. G.
- Atsakovas
- R. R.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Laimonas Strauka, Linas Žukauskas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eugenija Morkūnienė, sekretoriaujant Eglei Venckienei ir Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovų L. M. ir D. G. atstovui advokatui Linui Žukauskui, atsakovei R. R., atsakovės atstovui advokatui Laimonui Straukai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. M. ir D. G. ieškinį atsakovei R. R., trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarė Raimonda Kundrotienė, dėl sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais, turto išreikalavimo ir daiktinių teisių į turtą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. M. į teismo posėdį neatvyko. 2008-10-27 teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos tėvo S. G., mirusio 1983 m., motina, jos senelė S. J.- G., mirusi 1975 m., paveldėjo žemės ir miško, esančių (duomenys neskelbtini), dalį po savo tėvo K. J. mirties 1944 m. 1946–1948 m. archyviniuose dokumentuose nurodyta, kad K. J. nuosavybės teisėmis priklausė 40,63 ha žemės ir 2,0 ha miško, esančių (duomenys neskelbtini). Archyve nebuvo rasta dokumentų dėl senelės S. J.-G. nuosavybės teisėmis turėtų 15 ha žemės.
Įsigaliojus 1991-06-18 LR įstatymui „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, 1993-04-19 K. J. turto paveldėtojai S. J. (marti, K. J. sūnaus V. J. žmona), I. Š. (anūkė, K. J. sūnaus V. J. duktė), S. K. (V.) (anūkė, K. J. sūnaus V. J. duktė), K. G. (anūkas, K. J. dukters S. J.-G. sūnus) sudarė susitarimą, patvirtintą Skuodo rajono Notėnų viršaičio, registro Nr. 131, dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį K. J. turtą pagal LR įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“. Šiuo susitarimu buvo susitarta, kad S. J. bus atkurtos nuosavybės teisės į 14,21 ha žemės ir 1,00 ha miško, I. Š. – į 7,11 ha žemės ir 0,5 ha miško, K. G. – į 21,31 ha žemės ir 0,5 ha miško. Pagal S. K. (V.) pranešimą, jos motina A. G. taip pat pateikė prašymą dėl žemės grąžinimo, tačiau neužtekus dokumentų giminės – S. J., I. Š., S. K. (V.) ir K. G., dalyvaujant jos motinai A. G., 1993-04-19 taip pat sudarė žodinį susitarimą, kad ne tik K. G., bet ir 1983 m. mirusiam jo broliui S. G. atiteks jų motinai S. J.-G. priklausanti 21,20 ha dydžio žemės ir miško dalis, o K. G. atkūrus nuosavybės teises į nurodyto dydžio žemės ir miško dalį, K. G. geranoriškai sutiko 1/2 dalį atkurtų nuosavybės teisių į 21,20 ha dydžio žemės ir miško dalį perduoti neatlygintinai jo brolio S. G. vaikams, t. y. ieškovams – L. M. ir D. G..
Nepaisydamas K. J. turto paveldėtojų S. J., I. Š., S. K. (V.), K. G. susitarimo neatlygintinai perduoti 1/2 dalį žemės ir miško, į kurią K. G. atkurs nuosavybės teises, mirusio S. G. vaikams – L. M. ir D. G., K. G., ieškovams D. G. ir L. M. nieko nežinant, sirgdamas širdies ligomis ir įkalbėtas nesilaikyti žodinio susitarimo, 2001-10-29 sudarė dovanojimo sutartis, jomis visą jam priklausančią žemę padovanojo savo dukrai – atsakovei R. R. (t. 3, b. l. 127–130).
Ieškovas D. G. į teismo posėdį neatvyko. 2008-10-27 teismo posėdžio metu jis patvirtino ieškovės L. M. paaiškinimus. Paaiškino. kad pasitikėjo gimine ir manė, kad dėdė K. G., sutvarkęs nuosavybės dokumentus, jiems perleis tai, kas jiems priklausė pagal žodinį susitarimą. 1983 m. mirė jų tėvas S. G., todėl jų mirusiam tėvui priklausanti žemės dalis turėjo pereiti jam ir seseriai L. M. kaip mirusiojo žemės savininko K. J. provaikaičiams (t. 3, b. l. 130).
Šalies argumentai
Ieškovai L. M. ir D. G. prašo teismą:
1. Panaikinti 2001-10-29 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)dalį dėl 5,8612 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies neatlygintinio perleidimo R. R.;
2. Panaikinti 2001-10-29 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)dalį dėl 4,0500 ha ploto miško paskirties žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), dalies neatlygintinio perleidimo R. R.;
3. Panaikinti 2001-10-29 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)dalį dėl 0,7388 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), dalies neatlygintinio perleidimo R. R.;
4. Priteisti iš R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieškovų L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), naudai lygiomis dalimis:
a) po 0,3694 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio bendras plotas 1,1082 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), dalį;
b) po 2,9306 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio bendras plotas 10,7000 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), dalį;
c) po 2,0250 ha ploto miško paskirties žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), dalį;
5. Priteisti iš R. R. ieškovams L. M. ir D. G. visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovų L. M. ir D. G. atstovas adv. L. Žukauskas prašo patenkinti ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimus ir jiems iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp mirusiojo K. J. turto paveldėtojų S. J., I. Š., S. K. (V.) ir K. G. 1993-04-19 buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį K. J. turtą (žemę), juo K. G. teko teisė atkurti nuosavybės teises į 21 ha K. J. turėtos žemės ir pareiga 1/2 dalį žemės, į kurią bus atkurtos nuosavybės teisės, neatlygintinai perleisti mirusiojo K. G. brolio S. G. vaikams – ieškovams L. M. ir D. G.. Nors formaliai tokį susitarimą draudžiama įrodinėti liudytojų parodymais, tačiau tokią susitarimo sudarymo formą lėmė jį sudariusių asmenų artima giminystė, todėl pagal CK 1.93 str. 6 d. nuostatas draudimas remtis liudytojų parodymais prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Liudytojai A. G., S. K. (V.), I. Š. nuosekliai paaiškino susitarimo sudarymo aplinkybes, kad tokį susitarimą inicijavo S. K. (V.) susitikimo Panotėnių kaime metu, ją parėmė ir susitarimą patvirtino S. J., I. Š. bei K. G.. Liudytojai patvirtino, kad susitarimo metu dalyvavo ir K. G. sutuoktinė S. G. ir jai tuo metu tapo žinoma apie pretendentų į išlikusį K. J. nekilnojamąjį turtą susitarimą bei K. G. pareigą 1/2 dalį žemės, į kurią bus atkurtos nuosavybės teisės, neatlygintinai perleisti mirusiojo K. G. brolio S. G. vaikams. Nors atsakovė R. R. nurodė, kad ieškovai, nedalyvavę sudarant susitarimą, neturi reikalavimo teisės, tačiau sudarant susitarimą dalyvavo jų motina A. G., atstovavusi vaikų interesams, ieškovas D. G. susitarimo metu buvo nepilnametis. Įrodinėjamą susitarimą pagal CK 6.191 str. 1 d. nuostatas vertina kaip sandorį trečiojo asmens naudai, nes įvykdyti prievolę turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas. Nustatytas susitarimo faktas leidžia pagrįstai taikyti CK 6.66 str. nustatytą kreditorių teisių gynimo institutą ginčijant sandorius, pažeidžiančius kreditoriaus interesus ir teises. K. G. privalėjo žinoti, kad 2001-10-29 sudarydamas dovanojimo sandorius pažeis ieškovų L. M. ir D. G. teises ir teisėtus lūkesčius, nes jiems neperduos turto, kurį pagal K. J. išlikusio turto – žemės paveldėtojų S. J., I. Š., S. K. (V.), K. G. ir mirusiojo paveldėtojo S. G. sutuoktinės A. G. susitarimą S. G. vaikų naudai privalėjo neatlygintinai perleisti.
Ieškovai L. M. ir D. G. neturėjo jokios informacijos, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2001-03-05 sprendimu K. G. atkurta nuosavybės teisė į 21 ha žemę. Ieškovai taip pat nežinojo, kad iki K. G. mirties, t. y. 2002 m. balandžio mėnesio, K. G. atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir kad jis 2001-10-29 dovanojimo sandoriais žemės sklypus perleido atsakovei R. R.. Liudytojos A. G. ir S. K. (V.) patvirtino, kad apie ieškovų pažeistą teisę sužinojo 2006 m. birželio mėnesį, S. K. (V.) sužinojus apie atsakovės R. R. ketinimus parduoti žemės sklypus ir informavus ieškovų motiną A. G., o šiai – ieškovus. Apie ginčijamus dovanojimo sandorius ieškovai sužinojo sudarę sutartį su advokatu ir gavę pareikalautą informaciją iš VĮ Registrų centro, nepraleido ieškinio senaties, todėl tenkinti atsakovės reikalavimą taikyti ieškinio senatį nėra pagrindo.
1993 m. pradžioje galiojusio LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 1992-01-14 2 str. redakcija nustatė, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra atkuriamos buvusiems turto savininkams, o jiems esant mirusiems, – jo vaikams (V. J. ir S. J.), tėvams ir sutuoktiniui. Mirus buvusio savininko vaikui, nuosavybės teisė į jam tenkančią išlikusią nekilnojamojo turto dalį atkuriama jo sutuoktiniui (S. J.) ir vaikams (S. K. (V.), I. Š., K. G. ir miręs S. G.), tačiau į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pradėjus žemės ir turto nacionalizavimą iš K. J. nuosavybės teise turėtos 42 ha žemės buvo paimta 12 ha, likusi 30 ha žemės dalis liko K. J. nuosavybe. 1943-03-27 mirus K. J., jo nuosavybės teise turėta 30 ha ploto žemė atiteko jo vaikams – S. J. ir V. J.. Šią aplinkybę patvirtina Klaipėdos apskrities archyvo pateiktas 1949-12-31 V. J. Notėnų apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybai pateiktas pareiškimas priimti į naujai kuriamą Panotėnių kolūkį, kuriame V. J. nurodė valdęs 15 ha žemės, t. y. 1/2 dalį po K. J. mirties likusios žemės (t. 3, b. l. 14), tai patvirtina, kad likusi po K. J. mirties 15 ha žemės dalis atiteko K. J. dukrai S. J.-G.. Ieškovai ir nesant sudaryto šiuo ieškiniu įrodinėjamo susitarimo tarp K. J. išlikusio turto paveldėtojų turėjo galimybę reikalauti atkurti nuosavybės teises į jiems priklausančią išlikusią mirusiai turto savininkei S. J.-G. priklausiusią turto – 15 ha žemės – dalį ir turėjo teisę vadovaudamiesi LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuostatomis lygiomis dalims pretenduoti į ne mažesnę nei 7,5 ha ploto žemės dalį (1983 m. mirusios S. J.-G. sūnaus S. G. dalį) (t. 3, b. l. 119–124).
Atsiliepimas
Atsakovė R. R. nepripažino patikslinto ieškinio ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovai nurodė tikrovės neatitinkančius faktus, jog jos tėvo K. Gi. pusseserės S. K. (V.) ir I. Š. tėvo naudai perleido joms nuosavybės teise priklausančios pagal paveldėjimą žemės dalį, nes jis žadėjo šią žemės dalį dovanoti jo mirusio brolio S. G. vaikams – L. M. ir D. G.. Pagal LR įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ K. J. iki žemės ir kito turto nacionalizavimo nuosavybės teisėmis priklausė 42,63 ha žemės valda, iš jos 2 ha miško, (duomenys neskelbtini). K. J. mirus, pirmos eilės įpėdiniai – žemės paveldėtojai buvo K. J. sūnus V. J. ir dukra S. J.-G., jie atkuriant nuosavybės teises į nacionalizuotą žemę buvo mirę. Nesant pirmos eilės įpėdinių, nuosavybės teisę į atkuriamą žemę paveldėjo proporcingai antros eilės įpėdiniai, t. y. vaikaičiai – V. J. dukros S. K. (V.) ir I. Š. – 21,32 ha žemės, iš jos 1,5 ha miško, ir S. J.-G. sūnus K. G. – 21,31 ha žemės, iš jos 0,5 ha miško, nes atkuriant nuosavybės teisę į nacionalizuotą žemę antrasis S. J.-G. sūnus S. G. buvo miręs, todėl atsakovės tėvas K. G. negalėjo pažeisti ieškovų teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį K. J. nekilnojamąjį turtą – žemę ir mišką. Ieškovai paveldėdami pagal įstatymą K. J. turtą buvo trečios eilės įpėdiniai – provaikaičiai, todėl jie kaip ir atsakovė turėjo teisę į paveldėjimą, nesant pirmesnės eilės įpėdinių. Atsakovės tėvas K. G. nepaveldėjo didesnės, kaip teigiama ieškinyje, turto dalies, nes paveldėtas turtas buvo padalytas proporcingai, o pusseserėms perleidus tėvui joms priklausančias žemės pagal paveldėjimą dalis, turėjo būti sudaryta notarinės formos dovanojimo sutartis, jos ieškovai nepateikė, nes toks sandoris neįvyko. Atsakovės tėvas niekada neminėjo apie buvusį tariamą susitarimą, kad buvo pažadėjęs dovanoti paveldėtą žemę ieškovams, apie tokį tėvo pažadą atsakovė išgirdo tik iš ieškovų. Ieškovų motina A. G., mirusio S. J.-G. sūnaus S. G. žmona, dalyvavo pradiniame žemės grąžinimo procese ir jai buvo paaiškinta, kad pagal LR įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ jai teisė į žemę nepriklauso. Ieškovai nesidomėjo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimais, nors 2000 m. balandžio mėnesį atsakovė buvo nuvykusi į svečius pas ieškovę L. M. į Kauną, taip pat nei A. G., nei jos vaikai – ieškovai per tris mėnesius nesikreipė į teismą ir nepareiškė reikalavimų palikimą priėmusiems įpėdiniams, 2002-04-20 mirus atsakovės tėvui K. G.. Ieškovai susidomėjo žeme sužinoję, kad žemė perkelta iš Skuodo rajono į Klaipėdos regioninį parką ir pakilo žemės kaina. Atsakovės tėvas, išreikšdamas savo valią, jai sutikus sudarė dovanojimo sutartis, kurias patvirtino notarė, sudarytos notarinės formos sutartys neprivalėjo būti paskelbtos viešai. Ieškovai L. M. ir D. G. negali būti jos tėvo K. G. kreditoriais ir neturi teisės ginčyti tarp jos, t. y atsakovės, ir jos tėvo sudarytų dovanojimo sutarčių, ginti tariamai atsiradusių savo teisių, nes realiai šių teisių nebuvo įgiję (t. 3, b. l. 105–106).
Atsakovės R. R. atstovas adv. L. Strauka prašo teismą atmesti ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimus ir atsakovei iš ieškovų priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai žodinį susitarimą įrodinėjo liudytojų parodymais, tačiau liudytojų parodymai negali būti leistinas ir objektyvus įrodinėjimo šaltinis šioje byloje. Ieškinį ieškovai reiškia CK 6.66 str. ir CK 6.67 str. pagrindu, t. y. reiškia ieškinį dėl, jų nuomone, skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo (actio Pauliana), tačiau nereiškė reikalavimo patvirtinti susitarimą. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovės tėvas K. G. su jais buvo sudaręs kokį nors susitarimą dėl žemės perleidimo, todėl ieškovai nėra ir negali būti mirusiojo K G. kreditoriais. Ieškovai nekliudomai turėjo teisę kreiptis iki mirties į atsakovės tėvą, tačiau su juo nebuvo susitikę. Ieškovų neveikimas patvirtina, kad 1993 m. nebuvo sudarytas žodinis susitarimas. Jie praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, nes ieškinį pareiškė actio Pauliana pagrindu, nereiškė pretenzijų K. G. paveldėtojams, ieškinį pareiškė praėjus beveik 4 metams nuo K. G. mirties. Neginčijami Klaipėdos apskrities viršininko priimti administraciniai aktai, kuriais K. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (t. 3, b. l. 146–147).
Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarė R. Kundrotienė į teismo posėdį neatvyko. Trečiajam asmeniui tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant trečiajam asmeniui (t. 3, b. l. 95).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad pretenduojantys asmenys į buvusio savininko K. J. 42,63 ha bendro ploto žemės valdą, iš jos 2 ha miško, turėtą (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymą (duomenys neskelbtini)), – S. J. (marti, K. J. sūnaus V. J. žmona), I. Š. (anūkė, K. J. sūnaus V. J. duktė), S. K. (V.) (anūkė, K. J. sūnaus V. J. duktė), K. G. (anūkas, K. J. dukters S. J.-G. sūnus), 1993-04-19 susitarė, kad S. J. bus atkurtos nuosavybės teisės į 14,21 ha žemės ir 1,00 ha miško, I. Š. – į 7,11 ha žemės ir 0,5 ha miško ir K. G. – į 21,31 ha žemės ir 0,5 ha miško. Pretendentų rašytinį susitarimą 1993-04-19 patvirtino Skuodo rajono Notėnų apylinkės viršaičio pavaduotoja O. Š., registro Nr. 131 (t. 1, b. l. 11).
Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovai, prašydami patenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus, nurodė, kad tuo pat metu, t. y. 1993-04-19, S. J., I. Š., S. K. (V.) ir K. G. susitarė, kad 1/2 dalis K. G. atkuriamų nuosavybės teisių į 21,31 ha žemę ir 0,5 ha miško, atiteks 1983 m. mirusiam K. J. dukros S. J.-G. sūnui S. G. – K. G. broliui, kad ši dalis bendru sutarimu turės būti neatlygintinai perleista mirusio S. G. vaikams L. M. ir D. G.. Nors 1993-04-19 S. J., I. Š., S. K. (V.) ir K. G. susitarimas dėl žemės dalies perleidimo ateityje nebuvo pavirtintas raštu, tačiau 2001-10-29 sutartimis K. G. padovanojo savo dukrai – atsakovei R. R. jam nuosavybės teisėmis atkurtą žemę ir mišką, taip išvengė įvykdyti susitarimą. 2001-10-29 dovanojimo sandorio K. G. neprivalėjo sudaryti CK 6.66 str. prasme, nes nei įstatymuose, nei susitarime nebuvo numatyta tokia skolininko prievolė (t. 1, b. l. 35).
Pagal CPK 178 str. nuostatas ieškovai turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Iš ieškovės L. M. paaiškinimų matyti, kad ieškovė apie 1993-04-19 sudarytą žodinį susitarimą sužinojo iš savo motinos A. G., ji ieškovei, t. y. savo dukrai, paaiškino, jog minimas susitarimas buvo sudarytas Skuodo rajono Notėnų apylinkės pastato kabinete, neužtekus giminystę patvirtinančių dokumentų (t. 3, b. l. 133), todėl 1993-04-19 sudarytą žodinį susitarimą įrodinėja liudytojų A. G., S. K. (V.), I. Š., S. Š. parodymais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismo praktikoje“ 4 punkte išaiškinta teismams, kad įstatymų numatytais atvejais CPK 177 str. 2 ir 3 d. nurodytų įrodinėjimo priemonių panaudojimo galimybės civilinėse bylose yra ribojamos (įrodinėjimo priemonių leistinumas). CPK 177 str. 4 d. nustatyta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Ši CPK norma yra bendro pobūdžio, nes joje nenurodoma, kokiais atvejais ji turėtų būti taikoma. Jos taikymo konkrečius atvejus numato specialiosios CPK ir materialinės teisės normos.
Sprendime minėta, kad L. M. ir D. G. ieškinio reikalavimus grindžia 1993-04-19 sudarytu žodiniu sandoriu ir šio sandorio sudarymą įrodinėja liudytojų parodymais. Teismas konstatuoja, kad ieškovų įrodinėjamo 1993-04-19 sudaryto žodiniu sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 43 str. 2 d. reikalavo, kad fizinių asmenų tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma jo sudarymo metu yra didesnė kaip 500 Lt, išskyrus sandorius, kurie įvykdomi tuo pačiu metu, kai jie sudaromi, jeigu ko kita nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai, ir kiti sandoriai, nurodyti Lietuvos Respublikos įstatymuose, būtų sudaryti rašytine forma. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovų įrodinėjamu 1993-04-19 žodiniu sandoriu buvo susitarta, kad atsakovės R. R. tėvas K. G., atkūręs nuosavybės teises į žemę ir mišką bei sutvarkęs dokumentus, ieškovams L. M. ir D. G. neatlygintinai perleis 1/2 dalį jam nuosavybės teisėmis atkurtos žemės ir miško, todėl ieškovai, prašydami panaikinti iš dalies dovanojimo sutartis, prašo jiems iš atsakovės R. R. priteisti po 5,3244 ha, šį reikalavimą taip pat grindžia K G. pagal minimą susitarimą įsipareigojimu neatlygintinai parleisti jiems abiem apie 10 ha žemės, iš jos ir miško, tokį įsipareigojimą būtų galima vertinti kaip dovanojimo sandorį. 1964 m. CK 58 str. 2 d. numatė, kad įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis liudytojų parodymais sandoriui patvirtinti. Šiuo metu galiojančio CK 1.93 str. 2 d. analogiškai numato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šiam faktui įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.
CK 1.93 str. 6 d. parašyta, kad šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių, sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
Remdamasis liudytojų parodymus teismas daro išvadą, kad liudytojai S. K. (V.), I. Š., S. Jakštienė ir K. G., 1993-04-19 Skuodo rajono Notėnų apylinkėje sudarę rašytinį susitarimą dėl atkuriamų nuosavybės teisių į buvusio savininko K. J. 42,63 ha bendro ploto žemės valdą, iš jos 2 ha miško, turėtą (duomenys neskelbtini), ir ją pasidaliję, tą pačią dieną atvykę pas (duomenys neskelbtini) gyvenusią liudytojų S. K. (V.) ir I. Š. motiną S. J., dalyvaujant ieškovų motinai A. G., S. Š. bei K. G. žmonai S. G. apskritai tarpusavyje nesitarė dėl ieškovų įrodinėjimo sandorio bei jo įvykdymo aplinkybių, t. y. 1/2 dalis K. G. atkuriamų nuosavybės teisių į 21,31 ha žemę ir 0,5 ha miško atiteks 1983 m. mirusiam K. J. dukros S. J.-G. sūnui S. G., K. G.broliui, ir kad ši dalis bendru sutarimu turės būti neatlygintinai perleista mirusio S. G. vaikams L. M. ir D. G.(t. 3, b. l. 134–138).
Liudytojos S. K. (V.) parodymai, kad K. G. pasiėmė S. J.-G. priklausančią 21 ha žemės dalį, girdint I. Š., S. J. ir kitiems, sutiko su jos, t. y. liudytojos S. K. (V.), pasiūlymu, kad sutvarkęs dokumentus ir atgavęs nuosavybės teises, dalį žemės, t. y. apie 10 ha, atiduos S. G. šeimai (t. 3, b. l. 135–137), įvertinami ne kaip susitarimas, o kaip pažadas. Liudytojas S. Š. taip pat patvirtino, kad prie paruošto stalo K. G. A. G. pažadėjo atiduoti tai, kas priklauso S. G. vaikams (t. 3, b. l. 139).
Esant tokiems liudytojų parodymams teismas daro išvadą, kad ieškovai liudytojų A. G., S. K. (V.), I. Š. ir S. Š. parodymais neįrodė, kad 1993-04-19 žodiniu sandoriu buvo susitarta, jog atsakovės R. R. tėvas K. G., atkūręs nuosavybės teises į žemę ir mišką bei sutvarkęs dokumentus, ieškovams L. M. ir D. G. neatlygintinai perleis 1/2 dalį jam nuosavybės teisėmis atkurtos žemės ir miško, nes pažadas neatlygintinai perleisti nuosavybės teisės dalį negali būti laikomas dovana, todėl neįrodžius minimo susitarimo nėra pagrindo tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimų.
Teismo nuomone, kad ieškovų įrodinėjamas 1993-04-19 susitarimas nebuvo sudarytas, patvirtina šioje byloje nustatytos aplinkybės ir faktai: 1) kad nuo įrodinėjamo 1993-04-19 sudaryto žodinio susitarimo iki K. G. mirties 2004-04-20 (t. 1, b. l. 25), t. y. devynerius metus, nei ieškovai, nei jų motina šios bylos liudytoja A. G. nesikreipė į atsakovės tėvą K. G., kad jis grąžintų jiems apie 10 ha pažadėtos žemės, ir su juo nebendravo, tačiau pasyviai laukė ir tikėjosi, kad dėdė K. G. laikysis žodinio susitarimo (t. 3, b. l. 129–130); 2) kad 2004-04-20 mirus K. G. nei A. G., nei ieškovai 5.63 str. nustatyta tvarka per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nesikreipė į teismą ir nepareiškė reikalavimų palikimą priėmusiems įpėdiniams; 3) pretenzijas į mirusiam skolininkui K. G. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, vadovaudamiesi CK 6.66 str. ir 6.67 str. nuostatomis, pareiškė 2007-05-31, t. y. praėjus daugiau nei trejiems metams.
Teismas konstatuoja, kad pagal CK 6.66 str. prasmę reikšti actio Pauliana ieškinį galima tik kreditoriui, kuris turi neabejotiną ir neginčijamą reikalavimo teisę skolininkui. Byloje nenustatyta, kad L. M. ir D. G. kaip kreditoriai turi neabejotiną ir neginčijamą reikalavimo teisę mirusiajam skolininkui K. G..
Neginčijamai nustatyta, kad ieškovams buvo žinoma, kad K. G. mirė 2002-04-20, tačiau jie su ieškiniu per CK 5.63 str. nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos nesikreipė į teismą ir nepareiškė reikalavimų dėl palikimo, į mirusiojo įpėdinius nesikreipė, nes 2005-10-07 paveldėjimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu K. G. priklausiusios (duomenys neskelbtini)dalys 21,5700 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise perėjo K. G. sutuoktinei S. G.. Taip pat praleido vienerių metų terminą actio Pauliana ieškiniui pareikšti, todėl dėl anksčiau išdėstytų sprendime ieškinio reikalavimų atmetimo motyvų ir byloje nenustačius aplinkybių ir faktų, nurodytų CK 1.93 str. 6 d., ieškinio reikalavimai atmestini, taikant atsakovės prašymu ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2d., 6.66 str. 3 d.).
Dėl to nėra pagrindo naikinti 2001-10-29 dovanojimo sutarčių: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), dalių dėl 5,8612 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 4,0500 ha ploto miško paskirties žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), ir dėl 0,7388 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), dalių neatlygintinio perleidimo R. R., nes pagal CK 6.465 str. nuostatas dovanotojas –K. G. turėjo teisę neatlygintinai perduoti jam nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą apdovanotajam – savo dukrai R. R. (t. 1, b. l. 128–130).
Atmetus ieškinį, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-06-04 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (t. 1, b. l. 42–43) (CPK 150 str. 4 d.).
Nustatyta, kad atsakovė R. R. 2007-06-18 su advokatu Laimonu Strauka sudarė teisinės pagalbos sutartį. Ji 2007-06-18 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 358386 sumokėjo adv. L. Straukai 1 000 Lt už atstovavimą (t. 1, b. l. 61, 119), todėl turėjo 1 000 Lt išlaidų už advokato jai suteiktą teisinę pagalbą. Taip pat nustatyta, kad atsakovė R. R. turėjo 107,40 Lt (21,48 Lt x 5) išlaidų, jos priskirtinos pagrįstoms išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu, nes atsakovė sumokėjo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui už žemės sklypų vidutinės rinkos vertės nustatymą (t. 2, b. l. 186–190). Atmetus ieškinį, atsakovės patirtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą priteistinos iš ieškovų (CPK 88 str.1 d. 6 p., 8 p., 93 str. 1 d.).
Iš ieškovų priteistina po 43,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš L. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt turėtų išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą ir po 53,70 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ir po 43,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-06-04 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) priklausančių žemės sklypų: 1) 10,700 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 8,500 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 1,1082 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 0,4125 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštą, draudimą areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šių daiktų priklausiniai, – palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui.