Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2018-02-15 · Civilinė byla Nr. 2YT-1128-1026/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-15
Bylos Nr.
2YT-1128-1026/2018
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-09265-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaida Motiejūnienė
Pareiškėjas
V. J.
Suinteresuotas asmuo
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1128-1026/2018Teisminio proceso Nr. 2-08-3-09265-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 15 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Vaida Motiejūnienė,sekretoriaujant Ingai Baltrimavičienei,dalyvaujant pareiškėjui V. J., jo atstovui advokatui A. A.,suinteresuoto asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovei J. A.,nedalyvaujant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis buvo atleistas iš karinės tarnybos dėl ligos, nes buvo pripažintas netinkamu karinei tarnybai nuo 1964 m. liepos 20 d. Nurodo, kad nuo 1962 m. gruodžio 8 d. atliko karinę tarnybą sovietinėje armijoje Murmansko apskrityje, Kandalakšo rajone, Alekurti kariniame dalinyje, jis dirbo šaltkalviu. Paaiškino, kad 1964 metais, sausio ar vasario mėnesį, esant labai žemai temperatūrai, remontuodamas transporterį, tempė jį, pargriuvo bei nualpo, buvo praradęs sąmonę, buvo išvežtas gydytis į Murmansko karo ligoninę, kur buvo gydomas apie 5 mėnesius bei 1964 m. liepos 20 d. atleistas nuo karinės tarnybos kaip netinkamas tolimesnei tarnybai. Būdamas pensininku sužinojo, jog vadovaujantis įstatymu jis turi teisę į vienkartinę kompensaciją, kuri išmokama asmenims, karo gydytojų pripažintiems netinkamais karo tarnybai. Paaiškino, kad iš Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos Centrinio archyvo filialo gavo pažymą, kad jo kario byla su visais dokumentais apie gydymąsi ir komisavimą iš armijos sudegė. Lietuvos Ypatingajame archyve duomenų apie pareiškėją nerasta. V. J. nurodo, jog kitokiu būdu negali nustatyti fakto, kad buvo atleistas iš privalomosios karo tarnybos pripažinus jį netinkamu šiai tarnybai dėl tarnybos metu patirto sužalojimo. Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė pareiškimą tenkinti.

Suinteresuoto asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovė prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūrą įvertinus visus byloje surinktus įrodymus.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismas turėtų spręsti savo nuožiūra, atsižvelgdamas į tai, ar bus pateikti įrodymai, patvirtinantys ligos atsiradimą dėl tarnavimo karinėje tarnyboje. Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas, atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Pagal šią įstatymo nuostatą byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnis). Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam nekiltų poreikis juos gauti kitu būdu, - kreipiantis į teismą (CPK 445 straipsnis). Teismas ypatingosios teisenos tvarka turi vertinti visą bylos medžiagą pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Taigi, teismas gali atitinkamą faktą pripažinti nustatytu tik įsitikinęs, kad iš įrodymų visumos tokį faktą galima pripažinti (CPK 185 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tuo tikslu, kad pagal LR įstatymo 1994 m. liepos 20 d. Nr. I-576 „Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimos (1945-07-22-1991-12-31) (toliau- Įstatymas) 2 straipsnio 2 dalį įgytų teisę į vienkartinę kompensaciją, kadangi pagal minėto Įstatymo nuostatas tokią teisę turi asmenys, kurie buvo pašaukti į būtinąją karinę tarnybą ir karinius mokymus sovietinėje armijoje ir dėl sužalojimų ar ligų, susijusių su karine tarnyba ar kariniais apmokymais, karo gydytojų sprendimu pripažinti netinkamais karo tarnybai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 1004 „Dėl Vienkartinių kompensacijų asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 131-4712; TAR, 2015-07-07, Nr. 2015-11058) 3.5. punktą, asmenims, kurie buvo pašaukti į karinę tarnybą ar karinius mokymus sovietinėje armijoje bei kurie karo gydytojų sprendimu pripažinti netinkamai karo tarnybai sumokama 835 Eur dydžio vienkartinė kompensacija. Pagal minėto teisės akto 7 punktą, tam, kad gautų šią vienkartinę kompensaciją, asmuo savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai kartu su prašymu pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, karo gydytojų išduotą dokumentą (ar archyvinį jo išrašą), patvirtinantį, kad jis karinės tarnybos ar karinių mokymų metu dėl sužalojimų ar ligų, susijusių su karine tarnyba ar kariniais mokymais, buvo pripažintas netinkamu karo tarnybai, ar jo kopiją.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. J. būtinąją tarnybą sovietinėje armijoje atliko nuo 1962 m. gruodžio 8 d. iki 1964 m. liepos 20 d. Iš tarnybos jis atleistas dėl ligos (b. l. 5). Iš archyvinės pažymos iš Rusijos Federacijos gynybos ministerijos Centrinio archyvo filialo matyti, jog Karo statybininkų būrio Nr. 219 štabo pastatas ir jame buvę archyviniai dokumentai sudegė 1978 m., todėl nėra galimybės patvirtinti faktą, kad V. J. atliko karo tarnybą, o taip pat nustatyti kurioje ligoninėje jis gydėsi (b. l. 8, 9-10). Lietuvos Ypatingojo archyvo pažymoje nurodoma, jog šiame archyve duomenų apie V. J. karinę tarnybą sovietų armijoje bei komisavimą iš karinės tarnybos dėl ligos nerasta (b. l. 11). Iš įskaitos kortelės prie karinio bilieto Nr. 0321112 matyti, jog V. J., atlikdamas būtinąją karo tarnybą, ėjo šaltojo metalo apdirbimo šaltkalvio pareigas kariniame dalinyje Nr. 219 nuo 1962 m. gruodžio iki 1964 m. liepos mėn. (b. l. 12-16). V. J. 1964-07-20 d. išleistas į atsargą remiantis ligos liudijimu Nr. 711-b, išd. 1964-06-22 (b.l. 15). Taigi, iš aptartų dokumentų matyti, jog praėjus gana ilgam laiko tarpui nuo minėtų įvykių ir neišlikus kariniams dokumentams, pareiškėjas kitokia nei teismo tvarka negali įgyvendinti savo teisės į vienkartinę kompensaciją ir tuo yra pažeidžiamos jo teisės. Teismas turi diskrecijos teisę tikėti ar netikėti asmenų paaiškinimais. Įvertinus pareiškėjo paaiškinimus, matyti, kad jie buvo vienodi nuo pat pareiškimo surašymo dienos, nesikeitė ir žodinio bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas nuosekliai ir išsamiai paaiškino buvusius įvykius, kurie abejonių savo tikrumu nekelia. Liudytojai G. J. ir B. N. iš esmės patvirtino pareiškėjo paaiškinimus, prieštaravimų tarp šių asmenų parodymų nenustatyta. Be to, teismas rėmėsi ir rašytiniu liudytojo A. Ž., kuris negalėjo dalyvauti posėdyje dėl sunkios sveikatos būklės, notarine tvarka patvirtintu paaiškinimu (CPK 192 straipsnio 8 dalis). Liudytojas patvirtino, jos A. Ž. negalėjo tęsti tarnybos dėl ligos, kuri susijusi su karine tarnyba (b.l.45-46). Byloje esantys rašytiniai įrodymai apie tai, kad pareiškėjas pripažintas netinkamu karo tarnybai taip pat rodo, kad sovietinėje armijoje buvęs įvykis su pareiškėjo sveikata sukėlė tokias pasekmes, kad pareiškėjo sveikatos būklė tiek pablogėjo, jog sutrukdė jam toliau eiti karinę tarnybą. Į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjo ir liudytojų paaiškinimų, kaip vieningos visumos, darytina išvada, kad labiau tikėtina, kad V. J. karo gydytojų sprendimu buvo komisuotas iš sovietinės armijos dėl nepatikslintos ligos, patirto sužalojimo, sutrukdžiusio jam toliau tęsti tarnybą sovietinėje armijoje. Visi paminėti įrodymai atitinka vienas kitą, vienas kitam neprieštarauja, logiški, todėl jais abejoti nėra jokio pagrindo. Byloje laikytina įrodyta, kad pareiškėjas V. J. būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje metu 1964 m. buvo sužalotas ir karo gydytojų medicininės komisijos sprendimu pripažintas netinkamu karo tarnybai, todėl pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjo nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kadangi pareiškėjui buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba bei jis 100 procentų atleidžiamas nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo (b.l. 19-20) (CPK 443 straipsnio 6 dalis 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, 442 straipsnio 1 punktu, 443 straipsnio 6 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje metu 1964 metais patyrė sveikatos sužalojimą (susirgo) ir dėl to karo gydytojų medicininės komisijos sprendimu pripažintas netinkamu karo tarnybai nuo 1964 m. liepos 20 d.

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti vienkartinę kompensaciją.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Vaida Motiejūnienė