- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-14
- Bylos Nr.
- 1A-1219-312-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00863-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Vladislavas Lenčikas, Virginija Švedienė
- Nuteistasis
- R. K., R. Š., A. B.
- Advokatai
- Gediminas Skaistys
- Kategorijos
Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-1219/2011
Teisėja Renata Jocienė Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00863-2010-3
2011 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nuosprendžiu taip pat buvo konfiskuota 160,00 Lt (vienas šimtas šešiasdešimt litų), į kuriuos R. K. buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės.
Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteisti R. Š. ir A. B., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. birželio 9 d., apie 9.50 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančio namo rūsyje, tikslu parduoti ar kitaip platinti už 60,00 Lt į skolą pardavė R. Š. 0,085 g narkotinės medžiagos heroino, o kitą dalį – t. y. 0,138 g narkotinės medžiagos heroino tą pačią dieną, apie 12.30 val., miškelyje prie (duomenys neskelbtini)-ojo namo, Vilniuje, už 160,00 Lt pardavė A. B. (A. B.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat skundu prašoma grąžinti konfiskuotus pinigus jų savininkei, t. y. nuteistojo motinai, įvertinti ar Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, spręsdamas suėmimo klausimą, nepažeidė Lietuvos Respublikos BPK normų, nustatyti ar pirmosios instancijos teismas nebuvo šališkas, įvertinti ar prokuroras nevilkino bylos nagrinėjimo.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teiginiu, kad R. Š. viso proceso metu davė iš esmės analogiškus parodymus. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuosprendyje nėra nurodyti R. Š. atsakymai į nuteistojo užduotus klausimus. Šis nuteistasis yra teismui nurodęs, jog pirminius parodymus davė ne savo noru, juos surašė tyrėjas, o jis, neskaitęs šių parodymų, tik pasirašė protokolą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. Š., A. B. ir I. L. parodymus davė ne savo noru, todėl jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kelia abejonių. Dėl R. Š. parodymų patikimumo abejonių kelia ir tai, kad apklausos metu jis buvo abstinencijos būsenoje.
Šalies argumentai
R. K. teigia, kad R. Š. parodymai negali būti laikomi nuosekliais ir patikimais, kadangi jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skirtingai nurodė: susipažinimo su R. K. aplinkybes ir tikslus, tarpusavio santykių pobūdį, narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes. Apeliantas pažymi, jog R. Š. pirmosios instancijos teisme pagarsinus jo ankstesnius parodymus, tačiau nenurodžius pagarsinimo pagrindo, nepatikslino savo parodymų, o tik atsakė į jam užduotus klausimus, dėl šios priežasties negalima teigti, jog parodymų prieštaravimai buvo pašalinti.
Nuteistasis mano, kad R. Š. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK reikalavimus, t. y. jam nebuvo suteikta galimybė pačiam nurodyti jo žinomų aplinkybių, o iš karto buvo užduodami klausimai, kurie nebuvo užfiksuoti apklausos protokole. Skunde tvirtinama, kad nežinant tikslių klausimų, negalima konstatuoti, jog jie nebuvo atsakymą menantys. Dėl šios priežasties R. Š. parodymai negali būti laikomi įrodymais. Taip pat nuteistasis pabrėžia, jog R. Š. apklausos metu tvirtino, kad nėra iš jo tiesiogiai įsigijęs narkotikų.
R. K. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis tuo, kad R. Š. atpažino nuteistąjį, kadangi atpažinimas buvo atliktas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 192 str. reikalavimus. Be to, įvertinus tai, kad R. Š. apeliantą pažįsta ilgesnį laiką, atpažinimo atlikimas apskritai nebuvo tikslingas.
Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad R. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys yra neinformatyvūs, todėl jie negali būti laikomi įrodymais galinčiais pagrįsti nuteistojo kaltę.
Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu R. Š. jį kaltinančius parodymus pradėjo duoti tik tada, kai paties R. Š. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl šios priežasties teigtina, jog R. K. nepalankūs parodymai buvo duoti tik siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Nuteistasis nurodo, kad teismas negalėjo remtis liudytojos I. L. parodymais, kadangi ji paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu davė tokius parodymus, kokių norėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nes buvo abstinencijos būsenoje ir norėjo kuo greičiau būti paleista į laisvę. Pirmosios instancijos teisme I. L. pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino, tačiau apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojos duoti parodymai yra prieštaringi ir šie prieštaravimai nėra pašalinti. Visiškai nelogiški yra liudytojos paaiškinimai dėl laiko, per kurį R. Š. galėjo nuvykti pas R. K., dėl R. K. išvaizdos apibūdinimo bei telefoninių skambučių. Be to, apeliantas pastebi, jog 2010 m. spalio 11 d. vykusios apklausos metu duoti liudytojos parodymai yra pažodžiui nurašyti nuo ankstesnių jos parodymų, todėl jie negali būti laikomi įrodymu baudžiamojoje byloje.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad I. L. parodymų patikimumu verčia abejoti ir tai, jog ji iš pradžių atsisakė pasirašyti sulaikymo protokolą, o kitą dieną prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir davė parodymus apie R. K.. Šios aplinkybės, R. K. nuomone, patvirtina, jog parodymus liudytoja davė būdama abstinencijos būklėje bei siekė palengvinti savo teisinę padėtį.
Šalies argumentai
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad I. L. yra nurodžiusi, jog dėl narkotikų vartojimo ji nelabai gerai atsimena įvykius, todėl abejotina ar ji galėjo prisiminti galimai jos siųstos žinutės turinį, be to, pažymi ir tai, kad liudytojos telefonu naudojosi ir kiti asmenys. Abejonių liudytojos parodymų patikimumu kelia ir jos nurodytas narkotinių medžiagų įpakavimas, t. y. ji nurodė, kad narkotikai buvo supakuoti į paprastą sąsiuvinio popierių, nors tokių lankstinukų nebuvo rasta.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad abejonių kelia ir pareigūnų A. M., V. B. bei A. N. parodymų patikimumas. Visi šie pareigūnai nurodė, kad R. Š. jiems paaiškino, jog narkotikus įsigijo iš R. K., tačiau pats R. Š. nėra nurodęs, jog sulaikymo metu pareigūnai jam būtų uždavę, kokius nors klausimus, klausimų uždavimo fakto nenurodė ir A. B.. Pareigūnų A. M. ir A. N. parodymai prieštarauja M. U. parodymams. Nuteistasis yra įsitikęs, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai buvo priešiškai nusiteikę jo atžvilgiu ir ikiteisminį tyrimą atliko vienpusiškai, o jų parodymai buvo suderinti tarpusavyje. Skunde nurodoma, kad A. M. ir A. N. parodymai nesutampa su A. M. tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis dėl A. B. sulaikymo. Be to, apeliantas nurodo, kad pareigūnai skirtingai aiškina ir jo paties sulaikymo aplinkybes, netiksliai nurodo sulaikymo laiką bei vietą.
Nuteistasis teigia, kad A. M. parodė, jog rūsyje rado narkotikus, tačiau protokole šis faktas nėra užfiksuotas. Taip pat šis liudytojas nurodė, kad apeliantas tvirtino, jog namuose pinigų jis neturi, nors pats apeliantas teigia, kad toks klausimas jam nebuvo užduotas.
Šalies argumentai
R. K. teigia, kad jis neneigia, jog buvo susitikęs su R. Š. 2010 m. birželio 9 d., tačiau šis faktas niekaip nepatvirtina to, kad R. K. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Taip pat apelianto kaltės neįrodo faktas, kad pas R. Š. buvo rasta narkotikų.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kratos metu buvo rasti du paketėliai, iš kurių vienas buvo paprastas, o kitas užspaudžiamas, tačiau specialistui tyrimui buvo pateikti du užspaudžiami paketėliai. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo klastojami įrodymai. Faktą, kad pas apeliantą buvo rasti du paketėliai, iš kurių buvo vienas užspaudžiamas, o kitas ne, patvirtina liudytojų A. M., A. N. bei J. K. parodymai. Be to, apeliantas mano, kad užduotyje atlikti tyrimą buvo neteisingai nurodyta maišelių radimo vieta.
R. K. tvirtina, jog jo nekaltumą įrodo tai, kad nei ant jo rankų, nei ant jo drabužių nebuvo rasta jokių narkotinių medžiagų pėdsakų.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino A. B. parodymus. Apelianto nuomone, A. B. ikiteisminio tyrimo metu skirtingai nurodė narkotikų paėmimo vietą, jų perdavimo aplinkybes, be to, neteisingai nurodė bendravimo telefonu aplinkybes. Taip pat prieštaraujantis objektyvioms aplinkybėms yra A. B. paaiškinimas, kad dalį narkotikų jis suvartojo iš karto po jų įsigijimo, svaigintis narkotikais jis galėjo ir iki susitikimo su apeliantu. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad A. B., kaip ir R. Š. bei I. L., parodymus davė ne savo noru, jam buvo grasinama, jis buvo abstinencijos būklėje. Tuo pačiu apeliaciniame skunde aiškinama, kad A. B. pirmosios instancijos teisme davė logiškus, nuoseklius parodymus, įtikinamai paaiškino žinučių turinį, pinigų skolinimosi iš R. K. aplinkybes. Šių A. B. aiškinimų nepaneigia jokie byloje esantys patikimi įrodymai. Aplinkybė, kad A. B. nurodė, jog narkotikai buvo supakuoti į laikraščio popierių, nėra pagrindas tikėti ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais.
R. K. mano, kad aplinkybė, jog pas jį namuose buvo rasti pinigai, niekaip nepatvirtina, jog jis padarė kokį nors nusikaltimą. Nuteistasis neigia, jog šiuos pinigus gavo iš A. B. už parduotas narkotines medžiagas.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad aplinkybę, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai apklausų metu fiksavo neteisingus parodymus, patvirtina I. L. paaiškinimai, iš kurių matyti, jog ji negalėjo atsiminti 2010 m. birželio 9 d. įvykių, nes buvo neblaivi. Be to, nuteistajam neaišku, kokiu būdu pareigūnai sužinojo liudytojos telefono numerį, kokiu pagrindu jai buvo pareikšti įtarimai. Taip pat apeliantas nurodo, jog jis pareigūnų buvo sekamas, kadangi jie tvirtino, kad matė kaip jis buvo susitikęs su R. Š., A. B. ir M. U.. R. K. įsitikinimu, visos nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareigūnai rinko apie jį informaciją ir ją naudojo taip, kad galėtų nepagrįstai jį apkaltinti.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad M. M. parodymai taip pat negali būti laikomi patikimais, kadangi A. B. ir R. Š. parodė, jog narkotikai iš jų buvo paimti sulaikymo metu.
Apibendrindamas skundo argumentus, R. K. aiškina, jog A. B. ir R. Š. parodymai nepaneigia versijos, kad jie galėjo narkotines medžiagas įsigyti iki susitikimo su nuteistuoju. R. Š. ir liudytojų I. L. parodymai yra nepatikimi, kaip ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų parodymai.
Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino kratos protokolo ir specialisto išvadų neatitikimų, neatsižvelgė, kad pas R. Š. ir A. B. buvo rasti skirtingų spalvų ir koncentracijos milteliai. Pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai sugretino rastus pas apeliantą namie popieriaus lapelius su lankstinukais. Nuteistajam akivaizdu, jog namie rastas popierius nesutampa su lankstinukų popieriumi. R. K. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo jo sesers parodymais.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konfiskavo jo šeimai priklausančius pinigus. Nurodo, jog tie pinigai gauti teisėtais būdais. Vien tai, kad atliekant kratą jis ir kiti jo šeimos nariai nesakė, jog namuose yra pinigų, nereiškia, kad jie gauti neteisėtais būdais.
Nuteistasis tvirtina, jog nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, neįvertino visų byloje esančių įrodymų, nuteistąjį teisiančius įrodymus nepagrįstai atmetė, o nepatikimais, jį kaltinančiais įrodymais vadovavosi.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ar operatyviniai duomenys buvo gauti teisėtais būdais, tačiau šiais duomenimis grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Taip pat, R. K. nuomone, teismas, pašalindamas iš kaltinimo narkotinių medžiagų įgijimą, pats pripažino, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, kadangi nuteistasis neįgijęs narkotikų, negalėjo jų ir išplatinti. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad skiriant bausmę, nebuvo nustatyta nei nuteistojo atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, tačiau paskirtoji bausmė yra didesnė už Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, ši aplinkybė aiškiai rodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė R. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. Nuteistojo kaltumą dėl jam inkriminuotos veikos padarymo patvirtina įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, aptarti skundžiamame nuosprendyje.
Nuteistasis R. Š. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog 2010 m. birželio 9 d. iš R. K. asmeniniam vartojimui įsigijo heroino. Šiuos faktus R. Š. patvirtino tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų.
Iš tikrųjų, vertinat R. Š. parodymus, galima pastebėti, jog dėl kai kurių neesminių aplinkybių šie parodymai skiriasi, tačiau tai nėra priežastis teigti, kad R. Š. parodymai negali būti laikomi įrodymais, pagrindžiančiais R. K. kaltę. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, R. Š. pirmosios instancijos teisme nėra nurodęs, jog ikiteisminio tyrimo metu pasirašinėjo parodymus jų neskaitęs. Akivaizdu, jog tokio teiginio jis ir negalėjo išsakyti, kadangi teisme duoti parodymai iš esmės atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Pažymėtina ir tai, kad visose ikiteisminio tyrimo metu vykusiose R. Š. apklausose dalyvavo ir jo gynėjas, kuris jokių pastabų nei dėl apklausų eigos, nei dėl jų turinio neturėjo, taip pat nebuvo pareikšta jokių pastabų dėl R. Š. savijautos, dėl kurios jis būtų negalėjęs duoti tikrus faktus atitinkančių parodymų. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, jog R. Š. buvo verčiamas duoti R. K. nepalankius parodymus ar, kad jam tokius parodymus būtų nurodęs duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar kitas asmuo.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje gana detaliai aprašė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus R. Š. parodymus. Teigti, kad nuteistojo užduotų klausimų nenurodymas protokole kaip nors pažeidė, kokias nors įstatymo nuostatas, teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, o tuo pačiu ir nuteistojo ar kitų proceso dalyvių teises, nėra jokio pagrindo.
Apeliantas neteisus nurodydamas, kad R. Š. pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė skirtingas susipažinimo su R. K. aplinkybes ir tikslus, jų santykių pobūdį. Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. nurodė, kad „paskutiniu metu narkotikus – perku pas tokį Roką (duomenys neskelbtini) mikrorajone“ (t. 1, b. l. 112). Taigi, nurodydamas šią aplinkybę, R. Š. neteigė, jog R. K. pažįsta tik tiek laiko, kiek perka iš jo narkotikus. Pirmosios instancijos teisme R. Š., tikslindamas savo parodymus aiškino, jog R. K. pažįsta seniai (t. 5, b. l. 90). Taigi konstatuotina, kad šioje parodymų dalyje jokių prieštaravimų nėra. Kita vertus, susipažinimo aplinkybės ir pažinties trukmė neturi reikšmės sprendžiant R. K. kaltės klausimą, šios aplinkybės nėra esminės.
Pirmosios instancijos teisme R. Š. paaiškino, jog dėl narkotinių medžiagų įsigijimo jis 2009 m. birželio 9 d. paskambino R. K., pastarasis nurodė, jog pažiūrės ką gali padaryti ir liepė paskambinti, kai R. Š. atvažiuos į (duomenys neskelbtini) rajoną (t. 5, b. l. 89). Šie liudytojo parodymai leidžia daryti išvadą, jog kažkurio iš šių pokalbių (visiškai nėra reikšminga, kurio pokalbio) metu R. K. buvo informuotas, kokio kiekio narkotinių medžiagų reikės R. Š.. Pažymėtina, kad R. Š. tvirtino, jog nepamena, kaip pasakė, kad jam reikės trijų dozių (t. 5, b. l. 91). Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. nekonkretizavo kokiu būdu informavo, kiek dozių narkotikų jam reikės. Taigi, įvertinus visa kas aptarta, teigtina, jog R. Š. parodymai dėl narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybių nėra prieštaringi. Čia pažymėtina, kad visiškai tikėtina, jog praėjus gana nemažam laiko tarpui nuo nagrinėjamų įvykių, R. Š. galėjo ir neatsiminti, kokiu būdu R. K. informavo apie pageidaujamą įsigyti narkotikų kiekį.
Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Taigi, pirmosios instancijos teismas niekaip nepažeidė baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų perskaitydamas R. Š. parodymus. Akivaizdu, jog tai buvo daroma siekiant pašalinti parodymuose esančius netikslumus, neaiškumus bei prieštaravimus. Atsakydamas į teismo bei proceso dalyvių klausimus, R. Š. patikslino anksčiau duotus parodymus.
Iš apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją turinio matyti, jog R. Š. buvo pasiūlyta duoti parodymus apie įtarimo esmę. Apklausos metu R. Š. nurodė, jog jis pilnai tvirtina anksčiau duotus parodymus. Taip pat atsakė į prokuroro bei savo gynėjo klausimus. Pažymėtina, kad R. Š. ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, jog narkotikus įsigydavo tabore, taip pat iš R. K.. 2010 m. birželio 9 d. iš R. K. įsigijo tris lankstinukus heroino. Narkotikus įgijo skolon (t. 1, b. l. 124). Taigi teigtina, jog apklausiant R. Š. pas ikiteisminio tyrimo teisėją Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų nebuvo padaryta. Pastebėtina ir tai, kad R. Š. bei jo gynėjas nepareiškė jokių pastabų nei dėl apklausos eigos, nei dėl apklausos protokole užfiksuotų parodymų turinio. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog R. Š. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, gali būti laikomi įrodymais Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme.
R. Š. ikiteisminio tyrimo teisėjui yra nurodęs, jog jis narkotikų asmeniškai iš R. K. nepirko, R. K. jam tik įgydavo narkotikų (t. 1, b. l. 123-124). Visgi aplinkybė, jog R. K. gautas iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto šaltinio narkotines medžiagas vėliau parduodavo R. Š., nepaneigia apelianto kaltės ir teisiniam jo nusikalstamos veikos vertinimui reikšmės neturi.
Apeliaciniame skunde visiškai pagrįstai nurodoma, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo tikslinga atlikti asmens atpažinimo pagal nuotrauką, kadangi R. Š. ir R. K. pažinojo vienas kitą. Taigi konstatuotina, jog atpažinimo pagal nuotrauką protokole užfiksuoti duomenys nei patvirtina, nei paneigia R. K. kaltės. Tuo pačiu pažymėtina, kad aplinkybė, jog R. K. buvo parodytas atpažinti pagal nuotrauką, niekaip nepažeidė jo teisių, nesutrukdė objektyviam baudžiamosios bylos tyrimui.
Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad R. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu gauti duomenys yra neinformatyvūs. Lietuvos Respublikos BPK 196 str. 1 d. nustatyta, kad siekiant patikrinti ar patikslinti liudytojo, nukentėjusiojo ar įtariamojo parodymus dėl įvykio vietos arba situacijos, įvykio dalyvių veiksmų ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, galima atvykti su asmeniu, kurio parodymai tikrinami ar tikslinami, į šio asmens nurodytą vietą ir sugretinti parodymus su aplinkybėmis vietoje. Nagrinėjamu atveju, R. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu ir buvo tikrinami jo parodymai, susiję su jo ir R. K. susitikimu. Parodymų patikrinimo vietoje metu R. Š. nurodė namą, prie kurio buvo susitikę nuteistieji bei rūsį (įėjimą į rūsį), kuriame buvo perduoti narkotikai. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, jog parodymų patikrinimo vietoje metu nebuvo gauta jokių bylos teisingam išsprendimui reikšmingų duomenų. Parodymų patikrinimas vietoje buvo atliktas, laikantis Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų.
Pirmosios instancijos teisme I. L. sutiko duoti parodymus. Teisme pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino. Be to, teisme buvo pagarsintas iš R. K. mobiliojo ryšio telefono į liudytojos telefoną siųstos žinutės turinys, šioje žinutėje yra nurodyta: „Aš dabar tau tik 2 butelius duosiu, ir (duomenys neskelbtini) man dar čiriką skolingas. Tai tu man 50 duosi. O po to už val kokios viskas bus ok. Oki.“ (t. 4, b. l. 77). I. L. paaiškino, jog ši žinutė reiškia, kad R. K. duos narkotikų, o liudytoja jam turės sumokėti pinigus. Taip pat I. L. aiškino, jog narkotikai pokalbių metu buvo vadinami buteliais (t.5, b. l. 38). Šiais liudytojos paaiškinimais nėra jokio pagrindo netikėti, šie paaiškinimai duoti laisva valia, niekieno neverčiant juos duoti.
Iš tikrųjų I. L. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog ji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu jautėsi blogai, ji šnekėjo tai, ką norėjo išgirsti ikiteisminio tyrimo pareigūnai (t. 5, b. l. 38). Visgi, toks liudytojos paaiškinimas akivaizdžiai neatitinka tikrovės ir vertintinas kaip vengimas nurodyti tikrąsias liudytojai žinomas aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja yra parodžiusi, jog ji ir R. Š. pastaruoju metu narkotikus įsigyja iš asmens vardu Rokas, kuris gyvena Antakalnyje. 2009 m. birželio 9 d. ryte R. Š. buvo nuvykęs įsigyti narkotinių medžiagų iš Roko. R. Š. ilgai negrįžtant, liudytoja skambino Rokui. Šias aplinkybes liudytoja nurodė tiek apklausos, vykusios 2010 m. spalio 11 d. metu, tiek apklausos, vykusios 2010 m. birželio 10 d. metu. Pažymėtina, kad abiejų apklausų metu duotų parodymų teisingumą liudytoja patvirtino savo parašu, 2010 m. birželio 10 d. apklausos teisėtumą parašu patvirtino ir I. L. gynėjas, 2010 m. spalio 11 d. duotų parodymų teisingumą, kaip jau buvo minėta, pati liudytoja dar kartą patvirtino ir pirmosios instancijos teisme. Aptartos aplinkybės leidžia teigti, jog liudytoja parodymus davė laisva valia ir jos nurodytos aplinkybės atitinka tikrovėje vykusius faktus, taip pat darytina išvada, jog nei subjektyvios, nei objektyvios aplinkybės jai nesutrukdė įsiminti faktų, apie kuriuos ji davė parodymus. Taigi liudytojos I. L. parodymai iš dalies patvirtina R. Š. parodymus, t. y., kad narkotinės medžiagos būdavo įgyjamos iš asmens vardu R. ir tai, kad 2010 m. birželio 9 d. R. Š. buvo nuvykęs būtent pas šį asmenį įsigyti narkotikų. Vertinant R. Š. bei I. L. prarodymus teigtina, jog jie leidžia konstatuoti, kad R. Š. įsigijo narkotines medžiagas iš R. K..
Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog 2010 m. spalio 10 d. protokole užfiksuoti I. L. parodymai yra pažodžiui perrašyti iš anksčiau jos duotų parodymų. 2010 m. spalio 10 d. apklausos protokole užfiksuoti parodymai nevertinti kaip pažodinis ankstesnių parodymų atkartojimas, tuo pačiu pažymėtina, jog parodymų panašumas yra neginčytinas, tačiau ši aplinkybė tik patvirtina, jog liudytoja duoda teisingus parodymus, rodo jų nuoseklumą.
Pastebėtina, kad liudytojos I. L. parodymuose, duotuose 2010 m. rugsėjo 9 d., nėra kalbama apie R. K., tačiau šie parodymai nepaneigia liudytojos pirmosios bei vėlesnės apklausų metu nurodytų aplinkybių. Taip pat konstatuotina, jog apeliaciniame skunde nurodomi liudytojos parodymų netikslumai, susiję su neesminėmis detalėmis, subjektyviu jų suvokimu (R. Š. išvykų trukme, nuteistojo išvaizdos apibūdinimu ir kt.) ir neleidžia abejoti aplinkybių, kurios buvo nurodomos visose apklausose, o svarbiausia patvirtintos pirmosios instancijos teisme, tikrumu.
Aplinkybės, kad I. L. atsisakė pasirašyti sulaikymo protokolą, o kitą dieną davė nuteistajam nepalankius parodymus, nėra pagrindas abejoti jos parodymų patikimumu, tuo labiau, kad tokius parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytojos nurodytas popierius, į kurį buvo pakuojamos narkotinės medžiagos, taip pat nėra pagrindas netikėti jos parodymais, kadangi liudytoja nežinojo ir negalėjo žinoti, į kokį popierių bus supakuoti narkotikai kiekvienu konkrečiu atveju.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. M., V. B. ir A. N. parodymais abejoti verčia tai, jog jie visi tvirtino, kad R. Š. sulaikymo metu nurodė, jog narkotines medžiagas įsigijo iš R. K., tačiau pats R. Š. tokio klausimo uždavimo fakto nenurodė, tokio klausimo fakto nenurodė ir A. B.. Teismas konstatuoja, jog apelianto nurodyta aplinkybė neleidžia abejoti liudytojų parodymų patikimumu, kadangi kiekvienas proceso dalyvis aiškina tai, ką atsimena, akcentuoja jo subjektyviu manymu svarbias aplinkybes. Taigi aplinkybė, jog R. Š. ir A. B. nenurodė, jog sulaikymo metu buvo teiraujamasi iš ko jie įgijo narkotines medžiagas, nėra pagrindas abejoti A. M., V. B. ir A. N. parodymais. A. M. ir A. N. nenurodė, jog sulaikymo metu klausė A. B., iš kur jis gavo narkotikų.
Apkaltinamasis nuosprendis M. U. parodymais nebuvo grindžiamas, kadangi šis liudytojas nebuvo apklaustas teisme. Prokuroras prašė nekviesti M. U. į teismo posėdį, kadangi buvo išnaudotos visos galimybės jį surasti. Tokiam prokuroro prašymui niekas iš proceso dalyvių neprieštaravo (t. 5, b. l. 156). Visgi, teismui nekyla abejonių dėl to, kad M. U. galėjo pareigūnams nurodyti, jog jis ketino įsigyti narkotikų iš R. K.. Šį faktą patvirtina patikimi, bylos baigtimi iš esmės nesuinteresuotų liudytojų A. N., A. M. parodymai. Kita vertus, tokie teiginiai nei patvirtina, nei paneigia R. K. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.
Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neobjektyviai. A. M. subjektyvi nuomonė, pagrįsta jo turimomis žiniomis apie tai, kad nuteistasis perdavė A. B. ir R. Š. narkotines medžiagas, nebuvo vertinama kaip įrodymas. Kita vertus, byloje surinkta įrodymų visuma patvirtina, jog šio liudytojo subjektyvi nuomonė atitiko objektyvioje realybėje vykusius faktus.
Taip pat nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog pareigūnai tarpusavyje derino parodymus. Apeliantas teigdamas, jog pareigūnai derino savo parodymus, prieštarauja pats sau, kadangi jis pats apeliaciniame skunde nurodo nemažai, jo manymu, pareigūnų parodymuose esančių prieštaravimų.
Iš tikrųjų, apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad A. M. tarnybiniame pranešime užfiksuotos A. B. sulaikymo aplinkybės šiek tiek skiriasi nuo jo paties bei A. N. teisme duotų paaiškinimų. Visgi ta aplinkybė, ar A. B. sulaikymo metu pripažino, kad su savimi turi narkotikų, ar ne, nėra reikšminga objektyvios tiesos nustatymui šioje baudžiamojoje byloje. A. M. tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybė vertintina kaip sąžiningas klydimas, kuris buvo ištaisytas šio liudytojo apklausų metu. Liudytojas A. N. tikslesnių A. B. sulaikymo aplinkybių prisiminti negalėjo, tačiau nurodė, jog tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 5, b. l. 84-85), o ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad A. B. sulaikymo metu nėra sakęs, jog su savimi turi narkotikų (t. 1, b. l. 84).
Nuteistasis mano, kad A. N. ir A. M. parodymai dalyje dėl jo sulaikymo laiko pasirinkimo yra nelogiški, kadangi pareigūnai nurodė, jog R. K. ir A. B. nesulaikė vienu metu, kadangi tam neturėjo pakankamai pajėgų, nors vėliau sulaikant R. K., analogiška aplinkybė (R. K. buvo su kitu asmeniu) jau reikšmės neturėjo. Tokie apelianto teiginiai, teismo vertinimu, yra tik bendro pobūdžio samprotavimai, neturintys reikšmės nei pareigūnų parodymų patikimumo vertinimui, nei nuteistojo kaltės nustatymui. Nagrinėjamu atveju, pareigūnai patys galėjo nuspręsti kaip jiems buvo tikslingiau veikti, kad būtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos BPK keliami tikslai.
Skunde nurodoma, kad pareigūnų parodymais verčia abejoti ir tai, kad jų parodymai dalyje dėl narkotinių medžiagų suradimo pas R. Š. ir A. B. skiriasi nuo pastarųjų parodymų. Iš byloje esančių asmens kratų protokolų matyti, jog R. Š. kratos metu, kurią atliko M. M. ir kuri buvo atlikta policijos įstaigoje, pas R. Š. rasti trys popieriniai lankstinukai su milteliais (t. 1, b. l. 105), A. B. kratos metu, kurią atliko M. M. policijos įstaigoje, buvo rastas polietileninis maišelis su penkiais popieriniais lankstinukais (t. 1, b. l. 186). Taigi, šie asmens kratų protokolai patvirtina A. M. ir A. N. parodymus, kad narkotinės medžiagos pas A. B. ir R. Š. buvo rastos, kratą atliekant policijos tarnybinėse patalpose, o ne jų sulaikymo metu.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, SMS žinutės Nr. 1667 (išsiųsta 11:16:30) ir 1668 (išsiųsta 11:18:24), kuriose kalbama, jog A. B. jau yra atvykęs į susitikimo vietą, o R. K. žada atvykti už keturių minučių, nepaneigia liudytojų A. M. ir A. N. parodymų dėl A. B. susitikimo laiko. Šių SMS žinučių išsiuntimo laikas nepaneigia to, kad R. K. su A. B. galėjo susitikti 12.15 val. Kita vertus, susitikimo laikas nėra svarbus, sprendžiant R. K. kaltės klausimą, kadangi jo ir A. B. susitikimo faktas yra neginčytinai įrodytas, šios aplinkybės neginčija ir pats apeliantas. Tas pats pasakytina ir apie A. B. ir R. K. susitikimo vietą. Pažymėtina, jog susitikimo vietoje nevyko jokių bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingų įvykių. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. K. gyvenamoji vieta yra visiškai netoli (duomenys neskelbtini)-ojo namo. Taigi, pareigūnų nurodyta susitikimo vieta, t. y. namas, kuriame gyveno R. K., vertintina tik kaip nedidelis netikslumas.
Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, A. M. nėra kategoriškai nurodęs, jog atliekant kartą buvo rasta narkotinių medžiagų. Pirmosios instancijos teisme liudytojas aiškino: „buvo rastas tarp plytų įkištas maišelis ir, jei neklystu, lankstinukas viduje.“ (t. 5, b. l. 86). Kratos protokole užfiksuota, jog rūsyje buvo rastas polietileninis permatomas užspaudžiamas maišelis (t. 1, b. l. 9-10). Taigi akivaizdu, jog liudytojas tiksliai neprisiminė kas buvo rasta kratos metu, tuo pačiu jis kategoriškai ir nenurodė, kad buvo rasta narkotinių medžiagų.
Iš kratos, atliktos pas R. K. protokolo matyti, jog kratos metu buvo rastas permatomas polietileninis maišelis su trimis popieriaus lapeliais, taip pat namo rūsyje iš skylėtos plytos buvo ištrauktas ir paimtas polietileninis permatomas užspaudžiamas maišelis. (t. 1, b. l. 9-10) Iš užduoties atlikti objektų cheminį tyrimą matyti, jog specialistui buvo pateikti du užspaudžiami polietileniniai maišeliai su miltelių pėdsakais (t. 1, b. l. 14). Iš specialisto išvados Nr. 140-(4572)-IS1-5613 turinio matyti, jog tirti buvo pateikti du užspaudžiami plastikiniai maišeliai (t. 1, b. l. 17). Akivaizdu, jog kratos protokole nėra išsamiai aprašyti pas R. K. gyvenamojoje vietoje bei rūsyje rasti polietileniniai maišeliai. Vienas iš specialistui perduotų maišelių yra apibūdintas papildomu požymiu, t. y. nurodyta, kad jis yra užspaudžiamas. Toks požymis nėra nurodytas kratos protokole. Taigi, nuteistasis pagrįstai abejoja ar specialistui buvo pateikti pas jį rasti maišeliai. Dėl šios priežasties specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys (dėl polietileninių maišelių) nelaikytini įrodymais ir jais negali būti grindžiama R. K. kaltė. Kita vertus, aptartos aplinkybės nėra pagrindas tvirtinti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo klastojami įrodymai.
Aplinkybė, kad ant R. K. rankų bei drabužių nebuvo rasta jokių narkotinių medžiagų pėdsakų, vertinant šiuos faktus tiek atskirai, tiek kartu, nei patvirtina, nei paneigia jo kaltės.
Ikiteisminio tyrimo metu A. B. teigė, jog narkotikus jis perka iš asmens vardu Rokas. 2010 m. birželio 9 d. Rokas jam pardavė aštuonis „čekius“ heroino. Už narkotikus buvo sumokėta 12, 20, 50 litų kupiūromis, viso 160,00 Lt. Tris „čekius“ A. B. suvartojo iš karto juos įsigijęs. Su Roku buvo susitaręs susitikti gatvėje, kurios vienoje pusėje yra gyvenamieji namai, kitoje miškas (t. 1, b. l. 193). Šiuos parodymus A. B. davė dalyvaujant jo gynėjui, nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas jokių prieštaravimų dėl apklausos eigos ar užfiksuotų parodymų turinio neturėjo. Šiuos parodymus A. B. patvirtino ir vėlesnės apklausos metu (t. 1, b. l. 196). Parodymų patikrinimo vietoje metu A. B. nurodė vietą, kurioje iš R. K. įsigijo narkotines medžiagas (t. 1, b. l. 197-201). Ši vieta atitinka A. B. parodymuose nurodytą narkotikų įsigijimo vietą. Parodymų patikrinimo vietoje užfiksuotų duomenų tikrumą patvirtino tiek pats A. B., tiek jo gynėjas, jie taip pat neturėjo jokių pastabų dėl šio procesinio veiksmo atlikimo tvarkos. Vertinant šiuos parodymus kartu su liudytojų A. N., A. M. parodymais, t. y. jie matė A. B. ir R. K. susitikimo faktą, sulaikymo metu A. B. elgėsi keistai; asmens kratos metu užfiksuoti duomenys, t. y. pas A. B. buvo rasti penki lankstinukai su narkotinėmis medžiagomis; taip pat anksčiau aptarti R. Š. parodymai leidžia konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais A. B. parodymais.
Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomi A. B. parodymų netikslumai yra neesminiai ir neturi reikšmės šių parodymų vertinimui jų patikimumo aspektu. Apeliantas tvirtina, jog A. B. negalėjo suvartoti dalies įsigytų narkotinių medžiagų, kadangi tam, paprasčiausiai, nebuvo laiko. Visgi, toks apeliacinio skundo teiginys yra nepagrįstas, kadangi visuotinai žinoma, kad heroinas gali būti vartojamas įvairiais būdais, tame tarpe, ir per burną ar nosį. Aplinkybė, kad A. B. nurodė, jog narkotines medžiagas įgijo tiesiogiai iš R. K., o R. Š. yra aiškinęs, kad niekada nėra narkotikų paėmęs tiesiogiai iš R. K., nėra pagrindas abejoti A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl teisme duotų A. B. parodymų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad teisme duotais A. B. parodymais verčia abejoti tai, kad A. B. negalėjo nurodyti jokios detalesnės informacijos, susijusios su asmeniu vardu D., iš kurio jis neva įsigijo narkotikus, taip pat šis nuteistasis nurodė, kad D. kontaktus turėjo užsirašęs ant telefono kortelės, tačiau 2010 m. birželio 9 d. jį sulaikius, nei telefono kortelė, nei D. duomenys rasti nebuvo. Be to, A. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2010 m. birželio 9 d. jis iš R. K. įsigijo aštuonis čekius heroino, kurie buvo padaryti iš laikraščio popieriaus, jokia izoliacija neapvynioti bei iš kurių jis tris čekius iš karto suvartojo – asmens kratos metu pas jį buvo rasti būtent likę penki čekiai heroino, supakuoti į iš laikraščio padarytus lankstinukus, kurie jokia izoliacija apvynioti nebuvo. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teisme duotų A. B. parodymų, priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai ar bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų parodymai, teigtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šio nuteistojo paaiškinimais, susijusiais su R. K. siųstų žinučių turiniu bei skola.
Kas ir kodėl iškvietė į policiją liudytoją I. L., nėra reikšmingos aplinkybės, sprendžiant R. K. kaltės klausimus. I. L. procesinė padėtis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat aplinkybė, kad pas R. Š. ir A. B. buvo rastas heroinas buvo skirtingų spalvų, jis buvo supakuotas į skirtingą popierių, įvertinus baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visumą, nepaneigia R. K. kaltės.
Apibendrinant, kas buvo konstatuota anksčiau, teigtina, jog R. K. pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., jo kaltė yra įrodyta R. Š., I. L., A. N., A. M. parodymais, taip pat A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.
Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Respublikos BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Byloje yra įrodyta, kad R. K. A. B. pardavė narkotines medžiagas ir už tai gavo 160,00 Lt. Šie pinigai laikytini turtu, gautu iš nusikalstamos veikos, todėl buvo pagrįstai konfiskuoti. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė R. K. bei J. K. paaiškinimus, jog kratos metu rasti pinigai priklausė nuteistojo motinai. Teismas labai tiksliai pažymėjo, kad J. K. negalėjo nurodyti nei kokia pinigų suma buvo laikoma, nei kur konkrečiai tie pinigai buvo padėti. Šie faktai leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pinigai nebuvo bendri, o priklausė R. K..
Apeliaciniame skunde iš esmės nemotyvuojamas teiginys, kodėl nuteistasis mano, jog operatyviniai duomenys buvo gauti neteisėtais būdais. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, tokių pažeidimų nenustatė.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam iš kaltinimo pašalino narkotinių medžiagų įgijimą, kadangi jis nėra įrodytas. Nuteistajam jau pirmosios instancijos teismas yra išaiškinęs, jog teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų, t. y. kiekviena iš šių veikų turi būti savarankiškai įrodinėjama, o ne preziumuojama („išvedama“) iš kitų Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje tiksliai nenustatyta, kur, kokiais veiksmais, iš ko R. K. įgijo narkotines medžiagas, todėl įgijimo aplinkybę iš kaltinimo pašalino. Visgi, tokie teismo veiksmai nereiškia, kad R. K. negali atsakyti už narkotinių medžiagų platinimą.
Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. yra nustatyta į ką teismas privalo atsižvelgti, skirdamas nuteistajam bausmę. Skiriant bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, bet į įstatyme nurodytų aplinkybių visumą, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas laikėsi Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų, išsamiai motyvavo, kodėl R. K. skiria didesnę bausmę nei Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taigi teigti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė rodo šio teismo šališkumą, nėra jokio pagrindo.
Esant tokios aplinkybėms, keisti ar naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio nėra jokio pagrindo. R. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.