Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-06-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-386-891/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-21
Bylos Nr.
1A-386-891/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33441-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
Nuteistasis
R. M.
Nukentėjusysis
R. M.
Advokatai
Valerijus Kirpičnikovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-386-891/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33441-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės,

sekretoriaujant Živilei Osipovai,dalyvaujant prokurorei Ievai Rondomanskaitei,nuteistajam R. M., jo gynėjui advokatui Valerijui Kirpičnikovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. rugpjūčio 24 d. fizinio skausmo sukėlimo R. M.) laisvės apribojimu 1 metams 1 mėnesiui; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. rugsėjo 9 d. nežymaus sveikatos sutrikdymo R. M.) laisvės apribojimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 4 dalimis, skirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmės iš dalies pridedant laisvės apribojimo bausmės dalį – 4 mėnesius, ir R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 5 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas R. M. laikino sulaikymo laikas (1 para), vieną suėmimo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms santykiu (1:2). Vadovaujantis BK 48 straipsniu, R. M. įpareigotas visą bausmės laikotarpį nuo 20.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2, 4 punktais, R. M. uždrausta visą bausmės atlikimo laikotarpį lankytis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir bendrauti su nukentėjusiąja R. M., vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

R. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo sūnui R. M.), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl R. M. gydymo išlaidų paliktas nenagrinėtas. Priimtas Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo ieškinio dėl nukentėjusiosios R. M. gydymo ir byla šioje dalyje nutraukta. Nukentėjusiosios R. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš R. M. R. M. priteista 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. M. nuteistas už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei, o būtent už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d., apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo šeimos gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto tarp jo ir jo šeimos nario – sutuoktinės R. M., metu, tyčia kitaip smurtavo R. M. atžvilgiu – tyčia ranka vieną kartą sugriebė R. M. už dešinio peties, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

2. Taip pat, R. M. nuteistas už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinę, o būtent už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 9 d., apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo šeimos gyvenamosios vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), 5 aukšto bendro naudojimo laiptinėje, konflikto tarp jo ir jo šeimos nario – sutuoktinės R. M., metu, tyčia mušė R. M. – tyčia kairiu delnu sudavė vieną smūgį R. M. į veido dešinę pusę, taip padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

3. R. M. išteisintas dėl kaltinimo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui ir šeimos nariui – sūnui, o būtent dėl to, kad jis 2020 m. rugpjūčio 19 d., apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo šeimos gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto tarp jo ir jo apsvaigusio nuo alkoholio artimojo giminaičio ir šeimos nario – sūnaus R. M., peraugusio į muštynes, metu, tyčia kitaip smurtavo R. M. atžvilgiu – tyčia dešine ranka du kartus sugriebė už R. M. lytinių organų ir juos du kartus suspaudė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji R. M. nesutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalimi dėl R. M. išteisinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo sūnui R. M.). Anot apeliantės, R. M. tai padarė tyčia, jo nekęsdamas ir griebdamas pirmas sūnui už lytinių organų, kas sukėlė sūnui didelį skausmą ir pažeminimą.

5. Taip pat apeliaciniu skundu nukentėjusioji nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu R. M. skirta bausme. Nurodo, kad R. M. jau buvo teistas už smurtą ir jokių išvadų nepadarė, nesilaikė skirtų apribojimų, nesigydė nuo alkoholizmo, nepaisė kardomosios priemonės ir tyčia iš keršto elgėsi siaubingai. Tai recidyvisto poelgiai, kurie kelia pavojų. Anot nukentėjusiosios, R. M. daugybę kartų, būdamas neblaivus, ne tik vartojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš ją, bet ir prieš jų sūnų, taip pat niokojo ir gadino bendrą turtą, jos asmeninius daiktus, jos automobilį.

6. Apeliantė nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl jai priteisto civilinio ieškinio. Nurodo, kad, kaip ir minėjo teisme, savo sužalotą veidą gydėsi pati, tepė sumušimams gydyti skirtu tepalu, gėrė širdies lašelius, raminamuosius vaistus, arbatas, vaistus nuo spaudimo, nors pirkimo čekių neišsaugojo, tačiau visi vaistai kainuoja, todėl turtinę žalą ji įvertino 100 Eur verte. Dėl moralinės žalos teigia, kad iki dabar jaučia psichologinį stresą, įtampą, nesaugumą būnant namuose, visada yra įsitempusi, sudirgusi, kadangi patyrė didelį emocinį stresą. Taip pat pažymi, kad buvęs vyras jai nuolat rašė ne tik užgauliojančias, žeminančias, įžeidžiančias, bet ir grasinančias žinutes, todėl pradėjo jausti dar didesnę baimę ir nerimą. Jis daugybę kartų yra smurtavęs prieš ją, todėl jos baimė yra begalinė iki dabar, kurią apskaičiuoti yra sunku. Apeliantė taip pat teigia, kad buvęs vyras nei kiek neprisideda prie dviejų vaikų išlaikymo, be to, ji net penkis mėnesius, kol vyko ikiteisminis tyrimas, niekur negalėjo nei išvykti, nei dirbti dėl sutrikusios sveikatos ir sužalojimų. Nukentėjusiosios R. M. manymu, pirmosios instancijos teismo jai priteista moralinė žala yra per maža, todėl prašo priteisti jai 2 000 Eur, kuriuos siūlė priteisti ir prokuroras.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas ir prokurorė prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiosios R. M. apeliacinis skundas atmetamas.

8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nukentėjusiosios R. M. apeliacinio skundo matyti, kad ji nesutinka su R. M. išteisinimu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo sūnui R. M.), taip pat su R. M. skirta bausme bei su jai priteisto civilinio ieškinio dydžiu.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

Dėl R. M. išteisinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo sūnui R. M.)

10. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas R. M. dėl fizinio skausmo sukėlimo sūnui R. M. išteisino pagrįstai. Apeliacinio skundo teiginiai dėl nesutikimo su tokiu teismo sprendimu yra paremti tik apeliantės subjektyviu situacijos, kurioje ji pati nedalyvavo (byloje nustatyta, kad konflikto tarp sūnaus ir buvusio sutuoktinio ji nematė), vertinimu. Be to, apeliaciniame skunde apskritai nėra nurodoma, kokias konkrečiai klaidas padarė pirmosios instancijos teismas dėl įrodymų turinio atlikdamas jų vertinimą byloje.

11. Nukentėjusioji R. M. skunde teigia, kad R. M. pirmas griebė sūnui už lytinių organų, kas sukėlė sūnui didelį skausmą ir pažeminimą, ir tai nuteistasis padarė tyčia, tačiau tokie jos teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Priešingai, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nukentėjusiosios nurodoma versija buvo motyvuotai paneigta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, betarpiškai ir nuodugniai ištyrė byloje surinktus įrodymus (nuteistojo R. M. ir nukentėjusiojo R. M. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis, kitų objektų apžiūros, įvykio vietos apžiūros protokoluose, alkotesterio kortelėse užfiksuotus duomenis ir kitą bylos medžiagą), įvertino juos tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir sujungdamas juos į vientisą loginę grandinę, o nuosprendyje, kaip to ir reikalauja BPK 305 straipsnio nuostatos, pateikė motyvuotas išvadas dėl nustatytų faktinių aplinkybių, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. Pagrindo abejoti R. M. parodymais, kad sūnus R. M. pirmas pradėjo smurtinius veiksmus jo atžvilgiu, o jis, suimdamas sūnui už lytinių organų tik gynėsi, tai yra tyčios jo veiksmuose nebuvo, teisėjų kolegija neįžvelgia. Šie nuteistojo parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, be to, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, o būtent paties nukentėjusiojo R. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo, pradėto jo atžvilgiu, metu, nuteistojo R. M. pagalbos skambučiai Bendrajam pagalbos centrui bei objektų apžiūros protokolų duomenys. Tuo tarpu nukentėjusiojo R. M. parodymai, būtent dėl tos aplinkybės, kas pirmas pradėjo konfliktą ir smurtinius veiksmus, priešingai, buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, dėl ko pirmosios instancijos teismas jais pagrįstai nesivadovavo, kaip patikimais įrodymais. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog pats nukentėjusysis R. M. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendžio neskundė, tai yra sutiko su R. M. išteisinimu dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – fizinio skausmo sukėlimo sūnui R. M..

Dėl nuteistajam R. M. skirtos bausmės

12. Skirdamas nuteistajam R. M. bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kaltininko asmenybę, bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

13. R. M. nuteistas už dviejų tyčinių smurtinių nusikaltimų prieš savo šeimos narį, kurie priskiriami nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), padarymą. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė R. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tik dėl vieno iš padarytų nusikaltimų (dėl 2020 m. rugsėjo 9 d. sveikatos sutrikdymo R. M.). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir bylos medžiagos, nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės dėl 2020 m. rugpjūčio 24 d. fizinio skausmo sukėlimo R. M. nepripažino. Tuo tarpu dėl kito nusikaltimo, tai yra dėl to, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinę R. M., R. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo kaltę visiškai pripažino, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi. Įvertinus tai, kolegijai abejoti šio prisipažinimo nuoširdumu pagrindo nėra. Taip pat nuteistajam R. M. pagrįstai nustatytos ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktuose, kadangi abu nusikaltimus jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei būdamas recidyvistas, tai yra būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kai teistumas už jį neišnykęs arba nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka.

14. Kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti paskyrus R. M. laisvės apribojimo bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir bylos medžiagos, R. M. praeityje teistas vieną kartą už analogišką nusikalstamą veiką, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi kelias galiojančias administracines nuobaudas, dirba. Nors R. M. anksčiau jau vieną kartą buvo teistas už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką laisvės apribojimo bausme, tačiau ankstesniu nuosprendžiu jam skirtą bausmę yra atlikęs, be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, jis atsiprašė nukentėjusiosios dėl nusikalstamos veikos (dėl 2020 m. rugsėjo 9 d. sveikatos sutrikdymo R. M.), taip pat atlygino Privalomajam sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiosios R. M. gydymo, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, šiuo metu jie su nukentėjusiąja jau yra išsiskyrę ir nebendrauja. Esant šioms faktinėms aplinkybėms manytina, kad visgi nuteistasis padarė teigiamas išvadas, jo pavojingumas yra sumažėjęs ir analogiškas jo elgesys neturėtų pasikartoti, o paskirta laisvės apribojimo bausmė bus pakankama, kad sulaikytų jį nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, paveiktų, kad jis daugiau nenusikalstų. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. M. už kiekvieną nusikalstamą veiką skyrė sankcijoje numatytą vieną iš bausmės rūšių, tai yra laisvės apribojimo bausmę, o nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentai dėl R. M. ankstesnio teistumo, jo asmenybės pavojingumo, kurie jau buvo įvertinti teismo skiriant bausmę, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nesudaro pagrindo griežtinti R. M. skirtą bausmę, tai yra skirti jam griežtesnę BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą arba laisvės atėmimą. Tuo labiau, kad ir pati nukentėjusioji, apeliaciniu skundu nesutikdama su nuteistajam skirta bausme, skunde nenurodo, kokia bausmė (bausmės rūšis ir dydis), anot jos, turėtų būti skirta R. M..

15. Pažymėtina, kad už padarytą nusikalstamą veiką galimas skirti laisvės apribojimo bausmės dydis, taip pat kartu su šia bausme galima skirti intensyvi priežiūra, taip pat įpareigojimai ir draudimai, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nenustatyti, tai reglamentuojama BK 48 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, R. M. už abu padarytus nesunkius nusikaltimus paskyrė artimas sankcijos vidurkiui bausmes, tai yra, atitinkamai griežtesnę bausmę už nusikalstamą veiką, dėl kurios kaltės R. M. nepripažino, – 1 metus 1 mėnesį laisvės apribojimo, bei šiek tiek švelnesnę bausmę už nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo nustatyta ir R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, – 10 mėnesių laisvės apribojimo. Bendrindamas už abu nusikaltimus skirtas bausmes teismas taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežtesnės 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmės pridėdamas dalį – 4 mėnesius iš 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, tai yra beveik pusę švelnesnės bausmės ir paskirdamas 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo didinti šią bausmę. Nors nagrinėjamu atveju ir buvo nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau pažymėtina, kad skirdamas pakankamai griežtą laisvės apribojimo bausmę, apylinkės teismas kartu įpareigojo R. M. visą bausmės laikotarpį nuo 20.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat uždraudė visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei lankytis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir bendrauti su nukentėjusiąja R. M., tai yra nustatė ir pakankamai griežtus įpareigojimus bei draudimus, kad R. M. jaustųsi nubaustas ir kartu bausmė atgrasintų jį ateityje daryti analogiškus nusikaltimus. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme ir jos dydžiu, nereiškia, kad nagrinėjamu atveju bausmė R. M. buvo individualizuota netinkamai.

16. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. M. bausmę, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe, ir paskyrė jam pakankamai griežtą bausmę, kurią dar labiau didinti ar skirti kitą, griežtesnę, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą ar laisvės atėmimą, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

17. Nukentėjusioji R. M. byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 100 Eur turtinės ir 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo R. M.. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš R. M. priteisė R. M. 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą ieškinio dalį atmetė. Nukentėjusioji R. M. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, kuris, anot jos, yra per mažas ir jai turėtų būti priteista 2 000 Eur, taip pat su tuo, kad teismas nepriteisė turtinės žalos atlyginimo, nors ji patyrė išlaidų gydydamasi pati. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentais.

18. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pvz., sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pvz., asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pvz., gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Nagrinėjamu atveju turtinę žalą, anot nukentėjusiosios, sudaro jos gydymosi išlaidos, kurias ji įvertino 100 Eur. Nukentėjusioji R. M. skunde teigia, kad savo sužalotą veidą gydėsi pati, tepė sumušimams gydyti skirtu tepalu, gėrė širdies lašelius, raminamuosius vaistus, arbatas, vaistus nuo spaudimo, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir bylos medžiagos, nukentėjusiosios gydymo išlaidos dėl patirtų veido sužalojimų buvo atlygintos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kurias vėliau atlygino nuteistasis R. M., o pati nukentėjusioji nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jos nurodytas patirtas 100 Eur išlaidas, tai yra nei mokėjimo už gydymo paslaugas ar vaistus kvitų, nei kitų rašytinių įrodymų. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiosios R. M. civilinį ieškinį dėl 100 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą, kadangi nėra jokio pagrindo priteisti R. M. jos prašomą sumą.

19. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

20. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žalos dydis turi būti realus, atlygintinas, kiek įmanoma adekvatus padarytai nusikalstamai veikai bei kilusioms pasekmėms.

21. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai R. M. buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, pakankamai įsigilino į baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, tinkamai įvertino neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę ir kitas aplinkybes. Kaip nustatyta byloje, R. M. padarė dvi nusikalstamas veikas prieš savo šeimos narį – sutuoktinę, tai yra šeimos gyvenamojoje vietoje – bute, tyčia ranka vieną kartą sugriebė savo sutuoktinei R. M. už dešinio peties, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, taip pat, tame pačiame bute tyčia kairiu delnu sudavė vieną smūgį R. M. į veido dešinę pusę, taip padarydamas jai poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sutiktina, kad dėl R. M. veiksmų R. M. neabejotinai patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinio pobūdžio išgyvenimus (anot nukentėjusiosios, ji iki šiol jaučia psichologinį stresą, įtampą, nesaugumą būnant namuose, visada yra įsitempusi, sudirgusi, dėl sutrikusios sveikatos ir sužalojimų ji negalėjo nei kur nors išvykti, nei dirbti visą laiką, kol vyko ikiteisminis tyrimas), tačiau pažymėtina, kad R. M. vienu atveju buvo sukeltas tik fizinis skausmas, o kitu – sveikata buvo sutrikdyta tik nežymiai, jos gydymo paslaugų kaina nebuvo didelė (18,80 Eur), nėra duomenų, kad po šių įvykių R. M. būtų buvusi nedarbinga, kad dėl patirto sužalojimo būtų kokių nors liekamųjų reiškinių, tokių reiškinių nenurodoma ir nukentėjusiosios pateiktame apeliaciniame skunde, todėl konstatuotina, kad nukentėjusioji nepatyrė itin sunkių išgyvenimų, o jos nurodomi išgyvenimai ir jaučiamas tam tikras diskomfortas yra aiškiai hiperbolizuojami. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgė ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo panašaus pobūdžio bylose ir pagrįstai sprendė, kad nukentėjusiajai padarytas žalos mastas neatitinka prašomos neturtinės žalos dydžio tokio pobūdžio bylose – 6 000 Eur neturtinės žalos dydis priteistinas, kai asmens sveikatai padaryta žymiai didesnė žala.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į CK įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, nustatytas faktines bylos aplinkybes, nukentėjusiajai R. M. priteista neturtinės žalos atlyginimo suma – 600 Eur, yra proporcinga tiek padarytoms nusikalstamoms veikoms, tiek jų sukeltoms pasekmėms. Šis dydis atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus ir, kolegijos vertinimu, yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiosios R. M. patirtus išgyvenimus bei nepažeidžia nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyros. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl nukentėjusiajai R. M. priteistos neturtinės žalos dydžio. Skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje taip pat yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nukentėjusiosios apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BudrysEglė GruodienėJurgita Kolyčienė