- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-14
- Bylos Nr.
- 2-986-196/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-01099-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Pareiškėjas
- A. A., R. A.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. A. ir R. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. B2-68-479/2015 pagal pareiškėjų A. A. ir R. A. skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ 2014-05-15 kreditorių komiteto nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Sprendžiamas klausimas dėl procesinio sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo.
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. A. ir R. A. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ 2014-05-15 kreditorių komiteto nutarimą, priimtą 3 darbotvarkės klausimu – dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ realizuoti ir vykdyti 2014-05-15 kreditorių komitete priimtus ginčijamus nutarimus 3 darbotvarkės klausimu – dėl bankroto administratoriaus atlyginimo ir dėl teisinių paslaugų apmokėjimo. Nurodė, kad 2014-05-15 BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kreditorių susirinkime priimtu nutarimu buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata mėnesiui nuo bankroto bylos iškėlimo 2013-06-07 iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Teigė, kad iki skundo pateikimo teismui dienos bankroto administratoriui buvo sumokėta 1 656 614,20 Lt. Pažymėjo, kad administravimo išlaidos nėra detalizuotos ir pagrįstos, tuo tarpu administratoriui nustatyto atlyginimo dydis pažeidžia kreditorių interesus. Pareiškėjai teigė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nereikėtų šalinti pasekmių, kurios atsirastų vykdant ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 17 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Teismas nurodė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti sutrikdytas bendrovės bankroto administravimo procesas, gali būti nutrauktos bendrovės atstovavimo teismuose sutartys. Teismas pažymėjo, kad nuo ginčijamo kreditorių komiteto nutarimo priėmimo – 2014-05-15 yra praėjęs ilgesnis laikotarpis, ginčijamas nutarimas yra vykdomas, todėl sprendė, jog be pakankamai aiškaus pagrindo netikslinga nutarimo vykdymą sustabdyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
Pareiškėjai A. A. ir R. A. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad ginčijama nutartimi teismas nemotyvuotai ir ne CPK numatytais pagrindais atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teigia, kad pritaikius minėtas priemones nebus sutrikdytas įmonės administravimas, kadangi laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti tik dėl dalies sąmatos naudojimo, todėl tokias priemonės pritaikius bus užtikrinti tikslai, kurių siekiama pareikštu skundu, galimai, jį patenkinus.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ atsiliepime prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjų atskirasis skundas iš esmės yra perrašytas nuo jų skundo dėl 2014-05-15 kreditorių komiteto nutarimo. Be tų pačių aplinkybių, apeliantai nurodo tik tai, kad teismo nutartis nemotyvuota, nors pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvus. Anot suinteresuoto asmens, teismas pagrįstai nurodė, kad dėl minėtų priemonių taikymo, gali būti sutrikdytas įmonės administravimo procesas, gali būti nutrauktos įmonės atstovavimo teismuose sutartys. Pažymi, jog bankrutavusi bendrovė buvo viena didžiausių Klaipėdos uoste, turi šimtus kreditorių, specifinę turto struktūrą bei nemažai specifinių teisminių ginčų, kuriuose yra reikalinga profesionali teisinė pagalba. Teigia, jog laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai pažeistų ne tik kitų bendrovės kreditorių, bet ir bankroto administratoriaus teises. Pažymi, kad šiuo metu bendrovė ir toliau yra atstovaujama teisminiuose ginčuose, kas rodo, jog lėšų poreikis teisiniam atstovavimui yra būtinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Apeliantas nesutikimą su skundžiamu teismo procesiniu sprendimu iš esmės grindžia argumentais, kad teismo nutartis nemotyvuota ir atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstas CPK nustatytais pagrindais.
Kaip jau buvo paminėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra galimas esant CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų – tikėtino reikalavimo pagrįstumo bei grėsmės galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, visumai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ir ne tiesiogiai, apygardos teismas, atsisakydamas tenkinti apeliantų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, savo procesinį sprendimą pagrindė įvertinęs vieną iš sąlygų – grėsmę galimai apeliantams palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tuo tarpu teismo motyvų glaustumas ar jų nepriimtinumas apeliantams, nesudaro pagrindo teigti, jog skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašymą taikyti jų skundo reikalavimo užtikrinimo priemones motyvavo tuo, kad jas pritaikius, nereikėtų šalinti pasekmių, kurios atsirastų vykdant ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą. Taip pat skunde nurodė, kad iki skundo padavimo bankroto administratoriaus paslaugos bendrovės kreditoriams kainavo neprotingai didelę sumą – 1 656 614, 20 Lt (479 788, 64 Eur).
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju deklaratyvus pareiškėjų teiginys dėl galimo poreikio šalinti pasekmes vykdant ginčijamą BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kreditorių komiteto nutarimą taip pat nesudaro pagrindo varžyti minėtos bendrovės bankroto proceso, bankroto administratoriaus teisių. Atsižvelgtina ir į tai, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas viešojo intereso pobūdžio turinčioje bankroto byloje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai prioritetą suteikė bankrutuojančios bendrovės, daugumos, o ne pavienių jos kreditorių interesų užtikrinimui, spręsdamas, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus sutrikdytas bendrovės bankroto procesas, ją atstovaujantys teisininkai gali nutraukti atstovavimo sutartis. Tuo labiau, kad iš auščiau nurodytos pareiškėjų aplinkybės dėl pasekmių vykdant ginčijamą kreditorių komiteto nutarimą šalinimo, pagrindo spręsti, esant grėsmei galimai pareiškėjams palankaus sprendimo įvykdymui, nebuvo (CPK 178 str.).
Nagrinėjamu atveju svarbu paminėti ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-68-479/2015 atmetė pareiškėjų skundą dėl 2014-05-15 BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kreditorių komiteto nutarimo, priimto 3 darbotvarkės klausimu – dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, pripažinimo negaliojančiu. Nors minėta teismo nutartis nėra įsiteisėjusi, darytina išvada, jog pareiškėjai tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo, o kartu ir kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (CPK 144 str. 1 d.). Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-601/2014, 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2233/2013, 2013 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-974/2013, 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-868/2013, 2013 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-285/2013).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones apygardos teismo buvo įvertintas tinkamai (CPK 185 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.