- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-02
- Bylos Nr.
- 1S-2116-348/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Advokatai
- Mindaugas Vagonis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaičiui, gynėjui advokatui Mindaugui Vagoniui,
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo I. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundą dėl 2014 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria įtariamajam I. K. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2014-11-17.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, 7 kl. išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas 2012-03-29 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d., teistumas išnykęs, įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 str. 3 d. 199 str. 2 d., 260 str. 3 d. padarymu.
Jis įtariamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje kartu su E. J., R. A., G. V. ir S. A., būdami pasiskirstę vaidmenimis ir kiekvienas jų vykdydamas atskirą užduotį neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, jas kontrabandos būdu gabeno per Lietuvos Respublikos sieną ir tokiu būdu, veikdamas kaip organizuotos grupės narys, kartu su E. J. neteisėtai įgijęs labai didelį kiekį apie 8 kg narkotinės medžiagos kanapių ir šią medžiagą neteisėtai atgabeno į Lenkijos Respubliką, R. A. su S. A. vykdant atskirą nusikalstamo sumanymo užduotį – kontrabandos būdu įgabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos į Lietuvos Respubliką, ne vėliau, kaip 2014-09-16 R. A. su S. A. ir nepilnamečiais vaikais, automobiliu Peugeot 806 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame specialiai įrengtose slėptuvėse buvo paslėptas labai didelis kiekis apie 8 kg narkotinės medžiagos kanapių, neteisėtai gabenus labai didelį kiekį narkotinės medžiagos ir neturint leidimo, kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir atgabenus iki namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kur narkotinė medžiaga buvo rasta ir išimta policijos pareigūnų, pergabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, turėdamas tikslą šią narkotinę medžiagą platinti.
I. K. 2014-09-17 laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. numatyta tvarka.
2014 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi I. K. pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas trim mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2014 m. lapkričio 17 d.
Šalies argumentai
Įtariamojo I. K. gynėjas advokatas Mindaugas Vagonis skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas BPK 122 str. 1 d. 1 p. įtvirtintą vieną iš suėmimo pagrindų, netinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Gynėjo teigimu, Kauno apylinkės teismas nenurodė jokių realiai egzistuojančių faktų, kurie sudarytų objektyvų pagrindą prognozei, kad įtariamasis trukdys šio baudžiamojo proceso eigai, todėl teismo išvados, kad būdamas laisvėje I. K. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, yra visiškai nepagrįstos. Skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į BPK 121 str. 4 d. įtvirtintas aplinkybes ir neįvertino įtariamojo bėgimo (slėpimosi) tikimybės BPK 122 str. 2 d. nurodytų aplinkybių aspektu. Taip pat nurodo, kad vien nusikalstamos veikos sunkumas nėra pakankamas pagrindas įtariamajam bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Skunde nurodo, jog apylinkės teismas skirdamas pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, neatsižvelgė į tai, jog I. K. turi du mažamečius vaikus, jo šeimai būtina jo materialinė pagalba, turi gyvenamąją vietą, įtariamojo mama labai ligota, įtariamasis neteistas, jo teistumas išnykęs, artimų ryšių užsienyje neturi. Taip pat, gynėjo teigimu, jo ginamasis iki kardomosios priemonės – suėmimo jam paskyrimo nuolatos dirbo, tačiau nebuvo darbo santykių įforminęs įstatymo nustatyta tvarka. Skunde remiamasi Europos žmogaus teisių teismo praktika.
Įtariamojo I. K. teigimu, apylinkės teismas pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą pratęsė remdamasis formalizuotų, standartinių argumentų visuma; nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu ir neatsižvelgė į nei vieną įstatyme numatytą teisiškai reikšmingą aplinkybę, paneigiančią suėmimo taikymo jo ginamajam būtinybę.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo I. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundas atmetamas.
BPK 121 str. 2 d. numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis arba kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Iš teismui skundo nagrinėjimui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad I. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti tarnybiniuose pranešimuose, kratos protokole, įtariamojo R. A. parodymuose bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog paminėti duomenys yra vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su kardomosios priemonės – suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, suimtojo kaltės klausimas, sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo klausimą nesprendžiamas.
Skundžiama teismo nutartimi įtariamajam I. K. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta BPK 122 str. 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t.y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Priešingai nei nurodoma įtariamojo gynėjo skunde, apylinkės teismas pagrįstai nustatė aukščiau paminėtą suėmimo taikymo I. K. pagrindą. Apeliacinės instancijos teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, jog I. K. yra įtariamas dviejų nusikalstamų veikų, kurios priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, padarymu. Už įtariamajam inkriminuojamų nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas terminuoto laisvės atėmimo bausmes. I. K. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė veikdamas organizuotoje grupėje, nusikalstamos veikos buvo iš anksto suplanuotos ir gerai organizuotos, buvo veikiama pasiskirsčius užduotimis kelių valstybių teritorijose. Pažymima ir tai, kad įtariamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos patenka ir į BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų sąrašą. Be aukščiau nurodytų aplinkybių (nusikalstamų veikų pavojingumo bei sunkumo, gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės) pagrįstą manymą, jog įtariamasis I. K., būdamas nesuimtas, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, priešingai nei nurodoma gynėjo skunde, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys. I. K. iki sulaikymo nedirbo ir neturėjo legaliai gaunamų pajamų, atsižvelgus į jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, neatmetama galimybė, kad lėšų pragyvenimui jis galėjo gauti iš nusikalstamos veiklos. Aptariamų suėmimo taikymo įtariamajam pagrindų buvimą taip pat patvirtina ir tai, kad jis praeityje teistas, nors teistumas išnykęs, tačiau tai neigiamai charakterizuoja I. K.. Visos šios aplinkybės neabejotinai patvirtina apylinkės teismo įtariamajam nustatytą suėmimo paskyrimo pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 1 p. Šio pagrindo buvimo, o tuo pačiu ir būtinumo paskirti įtariamajam griežčiausią kardomąją priemonę nepaneigia gynėjo skunde nurodomos aplinkybės, jog I. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, turi du mažamečius vaikus, ligotą motiną.
Suėmimas suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose. Kita vertus, aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, būtinas įvertinti skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą, todėl šioje baudžiamojoje byloje nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Pati griežčiausia kardomoji priemonė, paskirta ir pratęsta įtariamajam I. K., yra adekvati jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisių suvaržymas nepažeidžia BPK 11 str. įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų ir yra pateisinamas viešuoju interesu, kuris šiuo atveju nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog be nurodytų teisių suvaržymo, būtų neįmanoma įtariamojo I. K. atžvilgiu pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių skyrimo tikslų.
Esant aukščiau išdėstytų aplinkybių visumai, naikinti apylinkės teismo nutartį įtariamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 130 str.
nutarė:
įtariamojo I. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.