- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-10-12
- Bylos Nr.
- A6.-3527-486/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01543-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant A. R., dalyvaujant Sigito P. J. atstovei advokatei I. L. (toliau – pareiškėjo atstovė), teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje pagal S. P. J. pareiškimą, V. P. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – LR ANK ) 119 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 09 nutartimi UAB „T. M.“ vadovui V. P. buvo iškelta administracinio nusižengimo teisenos byla pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. pagal Sigito P. J. pareiškimą dėl to, kad jis UAB „T. M.“ vadovui V. P. kaip įmonės akcininkas 2017 m. gegužės 08 išsiuntė prašymą suteikti informaciją kokiu pagrindu susidarė įmonės skoliniai įsipareigojimai tam tikriems kreditoriams. Ši informacija buvo būtina sprendžiant klausimą dėl 2016 metų įmonės finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo, tačiau įmonės vadovas 2017 m. gegužės 23 d. pranešimu atsisakė suteikti prašomą informaciją, nurodydamas, kad nemano, kad tikslinga ją pateikti. Tokiais veiksmais V. P. pažeidė pažeidė A. B. 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas akcininko neturtines teises.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. rugpjūčio 8 d. taip pat buvo gautas pareiškėjo Sigito P. J. pareiškimas dėl UAB „T. M.“ (juridinio asmens kodas 300131255) vadovo V. P., gim. 1964 m. spalio 10 d., gyv. Vilniuje, L. G. g. 56, patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis, būdamas įmonės vadovu, pažeidė pareigą pateikti akcininko reikalaujamus įmonės dokumentus. Pareiškime buvo nurodoma, kad pareiškėjas, kaip įmonės akcininkas, kuriam priklauso 50 proc. įmonės akcijų, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Įstatymas) 16 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2017 m. birželio 28 d. išsiuntė įmonės vadovui V. P. prašymą suteikti informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus:
- pateikti 2013 m. spalio 9 d. Sutarties dėl įrangos pirkimo Nr. 02/10/13, sudarytos su UAB „T. M.“ ir OOO „BSP enerdži“ kopiją;
- OOO „BSP enerdži“ sumokėto avanso UAB „T. M.“ mokėjimą patvirtinančius įrodymus;
- ar turėjo UAB „T. M.“ finansines galimybes bei patirties vykdyti minėtą sutartį;
- dėl kokių priežasčių sutartis nebuvo įvykdyta;
- dėl kokių priežasčių UAB „T. M.“ perleido reikalavimo teisę į UAB „Dareka“ Sarl „GAURUS-international“? Pateikti 2017 m. gegužės 17 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties patvirtintą kopiją.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad V. P., būdamas UAB „T. M.“ direktoriumi, informacijos pareiškėjui nesuteikė ir neeilinio akcininkų susirinkimo Įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatytu 30 dienų terminu nesušaukė.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-4531-957/2017 prijungta prie anksčiau teisme gautos administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-3527-486/2017, suteikiant bylos numerį A6.-3527-486/2017 bei teisminio proceso numerį 4-68-3-01543-2017-4. Minėtoje nutartyje akcentuota, kad patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, taip pat susipažinus su administracinio nusižengimo bylos Nr. A2.6.-3527-486/2017 medžiaga, paaiškėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. birželio 07 d. gautas Sigito P. J. pareiškimas dėl UAB „T. M.“ vadovo V. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis, būdamas įmonės vadovu, pažeidė pareigą pateikti akcininko reikalaujamus įmonės dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad administracinių nusižengimų padarymu kaltinamas tas pats asmuo – V. P., taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas taip pat yra tas pats asmuo – Sigitas P. J., be to, administracinių nusižengimų bylas nagrinėja tas pats Vilniaus miesto apylinkės teismas, bylos dar nepradėtos nagrinėti iš esmės, be to, pareiškimuose nurodomos galimų pažeidimų aplinkybės yra susijusios, iš dalies sutampančios, siekiant proceso operatyvumo ir vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais administracinių nusižengimų bylas buvo tikslinga sujungti ir nagrinėti kartu.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. P. nedalyvavo, nors apie posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai. Duomenų apie svarbias neatvykimo priežastis negauta. V. P. yra žinoma apie posėdį, pats prašė atidėti teismo posėdį (b.l. 18), buvo siųsti elektroniniai laiškai (b.l. 27, 29), tačiau jis į juos neatsakydavo, ignoruodavo. Taip pat bandyta jį atvesdinti, tačiau to padaryti nepavyko (pareigūno tarnybinis pranešimas b.l. 57). Į telefoninius skambučius neatsako. Taip pat teismo posėdžio metu sprendžiant klausimą ar galima nagrinėti administracinio nusižengimo bylą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant V. P., pareiškėjo atstovė nurodė, jog ji asmeniškai mate, kad teismo posėdžio dieną, t.y. 2017-09-29 V. P. buvo atvykęs prieš posėdį į teismą su savo advokatu, ir, kai advokatas koridoriuje prie teismo posėdžių salės durų V. P. paklausė, kokiu būdu jam buvo įteiktas šaukimas, V. P. atsakė, kad elektroniniu paštu. Tuomet advokatas pasakė, kad tai netinkamas įteikimas, ir abudu išėjo iš teismo.Visos aukščiau isdėstytos aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad visos galimybės iškviesti V. P. į teismo posėdį išnaudotos, jis tinkamai informuotas apie nagrinėjamą bylą jo atžvilgiu, tačiau piktybiškai vengia atvykti, taip bandydamas vilkindamas bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė paaiškino, kad pareiškėjas palaiko savo pareiškimuose išdėstytus argumentus. Patvirtino, kad Sigitas P. J. 2017 m. gegužės 08 d. iššiuntė UAB “T. M.” vadovui prašymą suteikti prašomą informaciją apie įmonės skolinius įsipareigojimus, 2017 m. gegužės 29 d. bei 2017 m. gegužės 30 d. buvo išsiųsti pakartotini prašymai, tačiau buvo atsisakyta suteikti informaciją nurodant, kad savo poziciją buvo išdėstęs 2017 m. gegužės 23 d. pranešime. Dėl tokių neteisėtų vadovo veiksmų įmonės akcininkas faktiškai nušalinamas nuo įmonės valdymo, jam sudaromos kliūtys balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime. Gauti duomenys apie keistus sandorius itin didelės vertės, todėl pareiškėjas turi pagrindo manyti, kad švaistomas įmonės turtas, o akcininkai neša atsakomybę už įmonės prievoles. Prašo patraukti V. P. administracinėn atsakomybėn ir skirti jam nuobaudą artimą sankcijoje numatytam vidurkiui.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados.
Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, jog jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti administracinės atsakomybės priemones.
Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnis numato administracinę atsakomybę už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimą. LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams. Šis nusižengimas, kai jis pasireiškia įstatymo numatytos informacijos akcininkams nepateikimu, gali būti padaromas tik neveikimu. Administracinė atsakomybė už neveikimu padarytą pažeidimą nusižengimą atsiranda tik tada, kai nustatoma, jog asmuo, kuris gali būti nusižengimo subjektas, privalėjo (turėjo) veikti ir galėjo veikti.
Taigi, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies dispozicijos, administracinė atsakomybė akcinės bendrovės vadovui kyla, jeigu jis: 1) nesušaukia visuotinio akcininkų susirinkimo nustatytu metu, arba 2) nesilaiko visuotinio akcininkų susirinkimo rengimo tvarkos, arba 3) kliudo akcininkams dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, arba 4) nepateikia įstatymų numatytos informacijos akcininkams, arba 5) kitaip pažeidžia akcininkų turtines ar neturtines teises.
Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir(ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.
Bylos duomenys patvirtina, kad bendrovės vadovas aiškiai išreiškė atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus), raštu 2017-05-23 pranešdamas akcininkui, jog informaciją kurią prašoma pateikti apima 2007-2016 metus, kai Sigitas P. J. akcininku dar nebuvo, be to smulkesnės informacijos pateikimas nėra tikslingas, nes sprendimai priimti Sigitui P. J. nesant akcininkui, ji laikytina konfidencialia ir galėtų pažeisti kitų šalių interesus.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismo metu duotų pareiškėjo atstovės paaiškinimų matyti, kad šiuo atveju UAB „T. M.“ vadovo V. P. veiksmai, kuomet nesuteikta akcininkui Sigitui P. J. jo prašomos informacijos pažeidžia LR ABĮ 18 nuostatas ir užtraukia administracinę atsakomybę pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d.
Be to, išanalizavus ABĮ matyti, kad įstatyme nenumatytas draudimas įmonės vadovui teikti informaciją akcininkui už laikotarpį kada jis nebuvo akcininkas, pareiškėjo prašoma informacija nepriskirtina konfidencialiai, todėl neabejotinai turėjo būti pateikta, o vengimas bendradarbiauti su akcininkais yra akivaizdus įmonės vadovo piktnaudžiavimas savo teisėmis, o taip pat savo ruožtu užtraukia administracinę atsakomybę pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. Įvertinus LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies dispoziciją bei Akcinių bendrovių įstatymo normas, matyti, kad administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį asmeniui kyla tuomet, kai neatlieka įstatymo nustatytos pareigos. Pareigos nevykdymas pasireiškia neveikimu. Tik nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytus požymius, šiuo atveju UAB “ T. M.” vadovas V. P. akivaizdžiai nevykdė savo pareigos supažindinti akcininką su visais bendrovės dokumentais. N. V. P. teismo posėdyje nedalyvavo ir negalėjo realizuoti savo teisės į gynybą, tačiau teismo vertinimu, jo kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą įrodoma byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o būtent: Sigito P. J. pareiškimais, (b.l. 1-2; 39-40); reikalavimo teisių perleidimo sutartimi (b.l. 48-49); tarpusavio reikalavimų užskaitymo sutartimi (b.l. 50-52);, kita bylos rašytine medžiaga.
Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 23 straipsnyje reglamentuotas Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, bendrovės vadovas) bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus. Įstatymu reglamentuota, jog Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai valdybai (ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais bendrovės vadovui) pateikia paraišką, kurioje turi būti nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektai. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti neprivaloma, jei paraiška neatitinka visų šioje dalyje nustatytų reikalavimų ir nepateikti reikiami dokumentai arba siūlomi darbotvarkės klausimai neatitinka visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos (ABĮ 23 straipsnio 5 dalis).
Iš pareiškėjo pareiškimo matyti, kad jam kilo neaiškumų kodėl UAB „T. M.“ perleido reikalavimo teisę į UAB „Darela“ Sarl „Gaurus- internernational“, todėl vadovaujantis LR ABĮ jis paprašė raštu pateikti įmonės vadovo jam reikiamą informaciją, tačiau atsakymo nesulaukė, be to pareiškėjui pareikalavus neeilinio akcininko susirinkimo įstatymu nustatytu terminu jo nesušaukė, nors vadovaujantis ABĮ 23 str. 5 d. privalėjo. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, jog būdamas įmonės vadovu V. P. privalėjo bendradarbiauti su akcininkais, jeigu yra pagrindas nesušaukti visuotinio akcininkų susirinkimo, privalėjo paaiškinti nesušaukimo priežastį, paaiškinti kodėl nesuteiks prašomos informacijos, tačiau akcininko ignoravimas neabejotinai laikytinas kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis, piktybiškai vengia pateikti Sigitui P. J. su įmonės valdymu ir veikla susijusią informaciją, dėl ko pažeidžiama ABĮ 18 straipsnio 1 dalis.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad V. P. padarė LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Lietuvos A. T. atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad įstatymas numato pakankamai griežtą nubaudą už šį nusižengimą, skiria jam sankcijoje numatytą baudą, mažesnę už sankcijoje numatytą baudos vidurkį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 str., 591 str. 1 d. 1 p., 635 str. 1 d. 2 p., 2 d. 636 str, teismas,
nutaria:
V. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir skirti jam 1 000 (vieno tūkstančio Eur) eurų dydžio baudą.
1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke DNB Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), „D. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Nordea B. F. Plc“ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (LR (duomenys neskelbtini) str. 1-2 d.);
2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d.).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.