- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-24
- Bylos Nr.
- e2-459-424/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00024-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ dėl žalos atlyginimo ir 6 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 143,05 Eur žalos atlyginimą ir 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodo, jog 2014-12-02 dėl prakiurusio stogo buvo užlietas A. M. priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi turtas buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, dėl padarytos žalos draudikas išmokėjo 143,05 Eur išmoką, kurią sudaro tiesioginės buto remonto išlaidos. Taip pat pažymėjo, jog šį namą administruoja UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, kuris privalo vykdyti STR 1.12.05:200 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ nuostatas, t.y. pastate esančios inžinerinės įrangos būklės apžiūrą, nuolatinį stebėjimą ir apie jų rezultatus informuoti pastato savininkus. Nurodė, jog atsakovas suvokė ir turėjo suprasti, jog netinkamos būklės stogo tolesnis eksploatavimas yra rizikingas ir gali sukelti žalą. Pažymėjo, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t.y. aplaidaus ir nepakankamai rūpestingo įsipareigojimų vykdymo, - būtent nesiėmimo priemonių gedimams pašalinti bei neįspėjimo pastato savininkų apie stogo būklę, - atsirado 143,05 Eur žala.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir pažymėjo, jog tinkamai vykdo savo pareigas ir atlieka nuolatinius pastatų tikrinimus, prižiūri įrengimus. Nurodė, kad 2014-12-02 9 val. 9 min., bendrovės specialistai nuvykę į butą priklausantį A. M., adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, kad sudrėkęs vieno kambario lubų kampas esantis prie balkono. Namo stogo danga buvo nepažeista. Pagal namo projektą minimo buto balkonas yra atviras ir be stogelio, tačiau balkonas buvo įstiklintas, o banguoto šiferio stogelis pritvirtintas prie namo sienos prie tarpblokinės namo siūlės. Nurodė, jog dėl mažo stogelio nuolydžio ir nesandaraus tvirtinimo kaupiasi drėgmė, kuri pro mikroplyšius patenka į butą. Taip pat kambario sienos ir lubų dalis peršąla, susidaro rasos taškas ir sienoms sudrėkus, per ilgesnį laiką, nesant gero vėdinimo, pradeda pelyti. Prašė ieškinį atmesti nesant atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir žalos.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai
Ieškovas reikalauja žalos atlyginimo iš gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), administruojančios įmonės UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“. Kad atsakovas administruoją šį gyvenamąjį namą tarp šalių ginčo nėra. Žalos atlyginimas yra viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 str. ). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o padarytą žalą privalo visiškai atlyginti ją padaręs asmuo (CK 6.263 str.). Todėl ieškovas reikalaudamas iš atsakovo civilinės atsakomybės privalo įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.) ir tik įrodžius šias sąlygas skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 str.). Taigi įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos faktą bei jos dydį ir priežastinį ryšį privalo ieškovas (CPK 178 str.).
Nors ieškovas ieškinį reiškia CK 6.280 str., numatantį atgręžtinio reikalavimo teisę į padariusį žalą asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, tai neatleidžia jo nuo pareigos įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas. Vien faktas, kad draudikas išmokėjo draudėjui būsto draudimo išmoką, statinio administratoriaus kaltės nepreziumuoja.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas su buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė A. M. sudarė būsto draudimo sutartį TAI Nr. 307324296, kuri galiojo nuo 2014-11-30 iki 2015-11-30. Pagal šią sutartį draudėjos butas buvo apdraustas nuo visų rizikų pagal maksimalų pastatų draudimo variantą, tame tarpe ir nuo vandens prasiskverbimo pro pastatų konstrukcijas.
Ieškovas 2015-04-10 turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, konstatavo, kad 2014 m. gruodžio mėnesį per stogą buvo užpiltas draudėjos butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2015-04-10 Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede ieškovo atstovas nurodė, kad lubose matomos dėmės, pelėsis, reikia dažyti lubas ir sieną prie lango. Ieškovas įvykį įvertino kaip draudiminį ir 2015-05-14 išmokėjo draudėjai 143,05 Eur žalos atlyginimą.
Ieškovas nurodė, jog atsakovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, o būtent nesiėmė priemonių stogui sutvarkyti dėl ko buvo padaryta žala.
LR CK 6.246 nustato, jog civilinei atsakomybei kilti privalomos sąlygos yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų atlikimas, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog ieškovas 2015-04-10 turto sunaikinimo akte nurodė, jog užpylimas buvo pro stogą. Šis aktas surašytas nedalyvaujant atsakovo atstovams, nors pačiame akte nurodyta, kad apie užpiltą butą 2014-12-02 buvo pranešta UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“. Kokių duomenų pagrindu padarė išvadą, kad į draudėjos butą drėgmė pateko dėl kiauro stogo, ieškovas nenurodo. Atsakovas 2015-04-21 surašytame buto apžiūros akte parodo, jog pagal (duomenys neskelbtini) buto gyventojos 2014-12-02 pranešimą dėl nuo stogo per buto sieną bėgančio vandens apžiūrėjus stogo dangą, joje jokių defektų nerado. Nurodė, jog drėgmė į draudėjos butą patenka ne pro stogą, bet per mikroplyšius, atsiradusius dėl savavališkai įrengto stogelio virš įstiklinto balkono. Šis stogelis dengtas banguotais šiferio lakštais, kurie nėra sandariai priglausti prie sienos, stogelio nuolydis mažas ir galimai ant jo susikaupusi drėgmė patenka į butą, kuriame dėl nepakankamo vėdinimo ir per didelės drėgmės, susidaro pelėsis. Kaip matyti iš prie šio akto pridėtų buto ir balkono stogelio nuotraukų, įstiklinto balkono šiferiu dengtas stogelis įrengtas jį tvirtinant prie tarpblokinės siūlės, kuri kartu yra buto lubų siūlė, todėl draudėja turėjo pagrindą manyti, kad drėgmė į jos butą patenka nuo stogo. Tačiau ieškovas, ketindamas reikšti pretenzijas namo administratoriui turėjo nustatyti vandens patekimo į butą priežastį. Tačiau kaip matyti iš ieškovo pateiktų įrodymų, žalos atsiradimo priežastis buvo konstatuota iš draudėjos žodžių, nes jokie įrodymai, patvirtinantys ieškovo išvadą, kad buto užpylimas įvyko per stogą, nepateikti.
Turto sugadinimo, sunaikinimo aktas surašytas praėjus 3 mėnesiams po įvykio. Kada draudėja kreipėsi į ieškovą dėl draudimo išmokos, ieškovas nenurodė. Kad draudėja į ieškovą kreipėsi pažeidusi nustatytą 3 darbo dienų terminą, nurodyta ir minėtame akte. Jame taip pat nurodyta, kad draudėja teigė, jog butas buvo dar kartą aplietas. Kada buvo kitas įvykis, duomenų nėra. Taigi, teigti, kad žalą sąlygojo būtent 2014-12-02 įvykis, dėl kurio ir reiškiamas ieškinys, nėra pagrindo.
Ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina, jog drėgmė pateko būtent per stogą, tuo labiau iš fotonuotraukų matyti, jog pelėsis susidarė bute ties išorine lauko siena viršutiniuose kampuose, iš pusės kur yra įstiklintas balkonas, todėl ieškovo argumentas jog vanduo pateko per stogą atmetamas kaip neįrodytas.
LR aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu nr. D1-1067, 2011-01-07 redakcijos, nr. 2-66, patvirtinto Statybos techninio reglamento 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau - reglamentas) VI skyriaus 9 punkte nurodyta, jog gyvenamojo namo ar jo dalių būklė įvertinama atliekant nuolatinius stebėjimus; kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (gyvenamojo namo naudotojo ar techninio prižiūrėtojo sprendimu ir prieš prasidedant žiemos sezonui); neeilines apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir pan.), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas, taip pat keičiantis gyvenamojo namo techniniam prižiūrėtojui; statybinius tyrinėjimus, jeigu jie reikalingi gyvenamojo namo ar atskirų jo dalių būklei nustatyti; gyvenamojo namo, jo dalių ekspertizę - pagal statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ [3.21] reikalavimus bei gyvenamojo namo energinio naudingumo sertifikavimą.
LR aplinkos ministro 2004-06-27 įsakymu nr. D1-347, patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ (toliau - aprašas) IV skyriaus 10 punkte vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (10.2 p.).
Vertinant ieškovo argumentus dėl atsakovo aplaidaus ir nepakankamai rūpestingo įsipareigojimų vykdymo, pažymėtina, kad 2013-05-10 ir 2014-05-19 gyvenamojo namo apžiūros aktai parodo, jog atsakovas vykdydamas kasmetinę namo apžiūrą įvertino namo atitvarinių konstrukcijų, vidaus inžinerinių sistemų būklę, bei tarp rekomenduojamų darbų nurodė atlikti sieninių plokščių sandūrų hermetizavimą: 2013m. ties 30 butu, o 2014m. ties 24,25, 28 ir 60 butais dėl to kad drėksta sienos. Taip pat 2014-09-25 atliktų darbų aktas nr, 20140925/03 patvirtina blokinių sandūrų bei plokščių paviršių gruntavimo ir hidroizoliavimo atliktus remontus darbus. Iš to darytina išvada jog atsakovas tinkamai vykdė pareigas, t.y. vykdė apžiūras, stebėjimus, tyrinėjimus bei likvidavo nustatytus defektus, todėl ieškovo argumentas dėl aplaidžiai atsakovo vykdomų savo pareigų taip pat neįrodytas.
Taigi, ieškovui neįrodžius, sąlygų, būtinų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, ieškinys atmetamas kaip neįrodytas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str., 279 str., 307 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.