Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno, Vaidos Urmonaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 17 d. nutarties E. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos pareigūnas 2007 m. balandžio 5 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad E. J. 2006 m. spalio 6 d., 14¹⁰ val., Vilniuje, Narbuto-Konstitucijos pr., vairuodamas automobilį „Citroen Xsara“ ir persirikiuodamas nedavė kelio važiuojančiam kitam automobiliui gretima juosta ta pačia kryptimi, kliudė ir abu automobilius sugadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 148, 271 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2007 m. balandžio 6 d. nutarimu E. J. už padarytą pažeidimą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubaudė 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3 500 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinai E. J. skirta 3 500 Lt bauda.

II.

Institucija administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą prašė atmesti.

Nukentėjusysis A. M. skundą prašė atmesti.

III.

Institucija, nagrinėjusi bylą, atliko eismo įvykio tyrimą, laikydamasi nustatytų ATPK procedūrų: prašė UAB „Audata“ pateikti informaciją apie firmos automobilį vairavusį asmenį, pristatyti automobilį palyginimui, kvietė atvykti E. J. į Instituciją. Tačiau E. J. teisėtų policijos pareigūnų nurodymų nevykdė, nepateikė sąrašo asmenų, galėjusių vairuoti firmos automobilį, nepristatė minėto automobilio apžiūrai, kviečiamas neatvyko į Instituciją. Kaip matyti iš pareigūnų tarnybinių pranešimų, jis atsisakė pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokole. Jam apie bylos nagrinėjimą buvo siųstas ne vienas šaukimas. Kaip matyti iš byloje esančio UAB „Audata“ 2006 m. lapkričio 23 d. rašto, pasirašyto l. e. direktoriaus pareigas V. D. , šis turėjo E. J. informuoti apie Institucijos pateiktą raštą, o pastarasis, būdamas UAB „Audata“ direktoriumi, gavęs teisėtus pareigūnų nurodymus, turėjo juos įvykdyti ir pats domėtis bylos eiga, nes buvo tiriamas eismo įvykis, kuriame dalyvavo jo firmai priklausantis automobilis. Darytina išvada, kad nuo 2006 m. lapkričio 16 d., kai buvo siunčiamas raštas UAB „Audata“, E. J. žinojo apie tiriamą eismo įvykį. Objektyvių priežasčių, kodėl automobilis „Citroen Xsara“ nebuvo pristatytas apžiūrai, E. J. nenurodo. Taigi E. J. nevykdydamas policijos pareigūnų teisėtų nurodymų Institucijai trukdė atlikti išsamų tyrimą ir per kuo trumpiausią terminą. Nenustatyta, kad Institucija būtų siekusi vilkinti bylos tyrimą. Institucija E. J. tinkamai informavo apie bylos nagrinėjimą, tai patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurį E. J. atsisakė pasirašyti, bei šį protokolą surašiusių pareigūnų tarnybinis pranešimas (b. l. 19, 22). Nedarbingumo pažymėjimai, dėl kurių E. J. teigia negalėjęs atvykti kviečiamas į Instituciją, pateikti tik teismui (b. l. 13, 14), Institucijai tokių duomenų jis nebuvo pateikęs, todėl šie E. J. argumentai atmestini ir laikytini prieštaraujančiais byloje esantiems įrodymams. E. J. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos Institucijai nepateikė. Pareigūnams nuvykus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, E. J. įrodymų apie jo ligą nepateikė. Be to, E. J. dalyvavo vykusiuose teismo posėdžiuose, naudojosi profesionalaus teisininko paslaugomis, teisme realizavo jam suteiktas teises nagrinėjant bylą betarpiškai teisme ir teikdamas teismui paaiškinimus, prašymus, įrodymus. Nors E. J. pateikė teismui darbingumo lygio pažymą, kurioje nustatyta pastarajam 50 procentų netektas darbingumas (b. l. 15), tai nepaneigia, kad dėl turimos negalios jis vairavo automobilį teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje. Kelių eismo taisyklės nedraudžia vairuoti automobilio neįgaliesiems, tik jis turi būti pažymėtas specialiuoju ženklu. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotų duomenų, E. J. pateikė galiojantį vairuotojo pažymėjimą. A. M. , pagal jam pateiktą atpažintinų asmenų fotolentelę, fotonuotraukoje Nr. 1 atpažino E. J. . Teismo posėdyje A. M. taip pat patvirtino, kad E. J. yra vienas ir tas pats asmuo, kuris dalyvavo eismo įvykyje 2006 m. spalio 6 d. ir padarė nukentėjusiajam priklausančio automobilio apgadinimus. Visi asmenys, kurie galėtų naudotis firmos automobiliu, nurodyti UAB „Audata“ darbuotojų sąraše, apklausti teismo posėdyje patvirtino, kad 2006 m. spalio 6 d. nevairavo firmai priklausančio automobilio. Taigi apklausti liudytojai, nurodyti E. J. sąraše, paneigė vairavę automobilį, kitų asmenų, galinčių naudotis UAB „Audata“ firmai priklausančiu automobiliu, E. J. nenurodė, todėl darytina išvada, kad 2006 m. spalio 6 d. automobilį vairavo E. J. . Aurimo Skuodo paaiškinime nurodytos eismo įvykio aplinkybės atitinka A. M. paaiškinimus, įvykio mechanizmą, A. M. automobiliui padarytus apgadinimus. A. M. , laikydamasis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, apie eismo įvykį pranešė eismo priežiūros tarnybai iš karto po eismo įvykio, buvo aktyvus rinkdamas įrodymus, nufotografavo automobilį po eismo įvykio, davė paaiškinimus dėl eismo įvykio, kviečiamas į teismą atvyko duoti paaiškinimų. Teismas neturi pagrindo abejoti A. M. duodamų parodymų tikrumu, nes jie yra išsamūs, vieni kitus papildantys ir teismas juos laiko patikimais ir tikrais. Eismo įvykio schemoje užfiksuoti A. M. automobiliui padaryti apgadinimai: subraižyta priekinio bamperio kairė pusė, priekinis kairės pusės sparnas, priekinės kairės pusės durys, užlenktas kairės pusės veidrodis ir pateiktoje automobilio „Citroen Xsara“ fotonuotraukoje užfiksuoti automobilio dešinės pusės durelių dinaminio pobūdžio horizontalūs apgadinimai sutampa ir atitinka eismo įvykio mechanizmą. Taip pat nukentėjusiojo parodymai apie eismo įvykio mechanizmą, jo automobiliui padarytus apgadinimus patvirtina fotolentelėje užfiksuotus automobilio „Citroen Xsara“ apgadinimus (b. l. 36).

Teismas, remdamasis byloje ištirtais įrodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūnų R. B. , R. U. , V. V. tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, Aurimo Skuodo paaiškinimu, Bendrojo pagalbos centro prie LR VRM duomenimis apie įvykį, nukentėjusiojo pateikta fotolentele, teisme apklaustų UAB „Audata“ esamų ir buvusių darbuotojų R. S. , S. S. , V. D. , B. J. , D. S. , J. J. , V. B. parodymais, nukentėjusiojo A. M. paaiškinimais, padarė išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad būtent E. J. 2006 m. spalio 6 d., 14¹⁰ val., Vilniuje, Narbuto-Konstitucijos pr., vairuodamas automobilį ,,Citroen Xsara“, priklausantį UAB „Audata“, persirikiuodamas nedavė kelio važiuojančiam kitam automobiliui gretima juosta ta pačia kryptimi, jį kliudė ir abu automobilius sugadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Priimtas Institucijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu objektyviais įrodymais, nuobauda skirta laikantis nuobaudos skyrimo taisyklių.

IV.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos nutartyje atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, tačiau apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.

Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (ATPK 256 str.). Taigi, pirmosios instancijos teismas aktyviai dalyvaudamas ne tik įrodymų tyrime, bet ir jų rinkime, pagrįstai vadovavosi minėtomis nuostatomis.

Pagal ATPK 257 straipsnį organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, padarė byloje surinktais įrodymais pagrįstas išvadas. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad 2006 m. spalio 6 d. eismo įvykyje Vilniuje, Narbuto-Konstitucijos pr., kurio metu buvo apgadintas nukentėjusiajam A. M. priklausantis automobilis ,,Dodge Caravan“, (duomenys neskelbtini) , dalyvavo UAB ,,Audata“ priklausantis automobilis ,,Citroen Xsara“, (duomenys neskelbtini) , ir jį vairavo vyriškis. Tokia išvada grindžiama nukentėjusiojo A. M. paaiškinimu Eismo priežiūros tarnybai ir parodymais teismo posėdžio metu (b. l. 24, 61), A. Skuodo (kurį iškviesti į teismo posėdį teismas ėmėsi visų galimų priemonių) paaiškinimu, rašytu Eismo priežiūros tarnybai (b. l. 25), fotolentelėmis (b. l. 36), eismo įvykio vietos schema (b. l. 27). Šiais įrodymais nustatyta, kad autoįvykio metu buvo apgadinta nukentėjusiojo automobilio kairioji pusė ir UAB ,,Audata“ priklausančio automobilio dešinioji pusė. Taigi, šie įrodymai atitinka faktines bylos aplinkybes ir patvirtina eismo įvykio mechanizmą techniniu bei teisiniu požiūriu. Visus šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismas detaliai ištyrė ir išanalizavo skundžiamoje nutartyje, motyvuotai pripažindamas juos tinkamais ir reikšmingais byloje.

Apeliantas ginčija įvykio dieną vairavęs jo vadovaujamai bendrovei priklausantį automobilį, nurodo, kad šį automobilį galėjo vairuoti bet kuris kitas bendrovės darbuotojas, nes visi turi teisę tai daryti, o nukentėjusysis kategoriškai jo, kaip asmens įvykio metu vairavusio automobilį, neatpažino.

Pirmosios instancijos teismas į posėdį kvietė ir apklausė iš esmės visus UAB ,,Audata“ darbuotojus, nei vienas iš jų nepripažino, kad įvykio dieną naudojosi šiai bendrovei priklausančiu automobiliu, nurodė, kad automobilio rakteliais disponavo būtent bendrovės vadovas. Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB ,,Audata“ darbuotojai V. D. , R. Stankevičius, D. S. (b. l. 98) yra kur kas jaunesnio amžiaus nei apeliantas, bylos duomenimis nustatyta, kad J. J. įvykio dieną buvo komandiruotėje Vokietijoje (b. l. 94). Panašaus kaip ir apeliantas amžiaus yra tik V. B. , tačiau nukentėjusysis, dalyvavęs teismo posėdyje apklausiant šį liudytoją, į jį, kaip eismo įvykyje dalyvavusį vairuotoją, nenurodė. Nukentėjusysis A. M. iš jam pateiktų trijų asmenų fotonuotraukų, kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, parinktos tinkamai, atpažino būtent E. J. , nurodydamas kaip į labiausiai panašų asmenį, kuris 2006 m. spalio 6 d. vairavo automobilį ,,Citroen Xsara“, (duomenys neskelbtini) (b. l. 41). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad eismo įvykyje dalyvavęs asmuo panašus į E. J. (b. l. 61). Netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina ir kitos pirmosios instancijos teismo nutartyje ištirtos ir įvertintos aplinkybės, nėra jokio pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų, kad eismo įvykio metu bendrovei priklausantį automobilį vairavo kitas bendrovės darbuotojas, ar kad jį galėjo vairuoti bendrovėje iš viso nedirbantis asmuo. Kita vertus, ir apelianto, kaip UAB ,,Audata“ (kurios automobilis dalyvavo eismo įvykyje) vadovo elgesys atliekant eismo įvykio tyrimą (teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymas, vengimas priimti kvietimus ir atvykti į Instituciją, vengimas pateikti automobilį apžiūrai ir pan.) gali būti vertinamas tik kaip asmens siekimas išvengti atsakomybės dėl padaryto pažeidimo, o ne padėti išsiaiškinti byloje objektyvią tiesą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų viseto pagrindu ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstai priėjo išvados, jog E. J. yra tas asmuo, kuris 2006 m. spalio 6 d., vairuodamas UAB ,,Audata“ priklausantį automobilį „Citroen Xsara“, (duomenys neskelbtini) , persirikiuodamas nedavė kelio gretima juosta ta pačia kryptimi važiuojančiam kitam automobiliui, jį kliudė ir abu automobilius sugadino, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 148, 271 punktų reikalavimus. Tad jis pagrįstai patrauktas atsakomybėn ir nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir apelianto motyvus dėl eismo įvykio tyrimo Institucijoje vilkinimo bei kitų Institucijos padarytų procesinių pažeidimų. Bylos duomenys rodo, kad ne Institucija, o būtent apeliantas stengėsi vilkinti tyrimo eigą, ką savo nutartyje argumentavo ir pirmosios instancijos teismas. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios gali būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 29-3, Administracinių teismų praktika Nr. 4, p. 57-59). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dalyvavo, turėjo galimybę susipažinti su visa bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus ir pareikšti prašymus, ir, kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, šiomis teisėmis jis pasinaudojo. Taigi bylos tyrimo institucijoje net ir galimai padaryti procesiniai pažeidimai, buvo ištaisyti pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

E. J. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartį ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. balandžio 6 d. nutarimą palikti nepakeistus.

Nutartis neskundžiama.