Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-12-12 · Byla Nr. N-62-859-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-12
Bylos Nr.
N-62-859-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Vaida Urmonaitė
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-62-859/2008Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.2; 53 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. J. (R. J. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 25 d. nutarties R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) pareigūno 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu R. J. už pažeidimą, numatytą L. R. administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 124² str. 1 d. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesiams. R. J. nubaustas už tai, kad 2007 m. kovo 26 d., apie 12 val. 57 min. Vilniuje, Savanorių prospekte, vairuodamas automobilį J. G. Cheroke, v.n. (duomenys neskelbtini) staigiai stabdė, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui, sukėlė pavojingą situaciją, privertė kitą eismo dalyvį, A. B. , vairuojantį automobilį Audi A 4, v.n. (duomenys neskelbtini) staiga stabdyti, keisti judėjimo kryptį, imtis kitų veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 53, 179.4 punktų reikalavimus.

II.

R. J. prašo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad nutarime nurodyto pažeidimo nepadarė. 2007-03-26, apie 12.57 val. automobiliu J. G. Cheroke važiavo Žemaitės gatve, pirma eismo juosta Savanorių prospekto link. Privažiavus Savanorių pr. ir Žemaitės g. sankryžą, jam degė žalios spalvos šviesoforo signalas, todėl pradėjo sukti į dešinę - į Savanorių pr. Tuo pačiu metu, į kairę (į Savanorių pr.) suko autobusas, atvažiavęs nuo V. Pietario g. Kadangi autobusas buvo bebaigiąs posūkio manevrą, jį jis praleido ir šiam pasukus į Savanorių pr., baigė posūkio į dešinę manevrą ir pavažiavęs apie 20 m, maždaug 15 km/h greičiu, važiavo paskui šį autobusą. Minėtam autobusui pristabdžius, jis, siekdamas neatsitrenkti į jį ir nesukelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, taip pat pristabdė savo automobilį ir pajuto smūgį į savo transporto priemonės galinę dalį. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis Audi, vairuojamas A. B. . R. J. pažymi, kad jis KET nepažeidė, laikėsi visų būtinų saugumo reikalavimų, vairavo atidžiai ir atsargiai, o automobilio Audi vairuotojas, akivaizdžiai nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams ir jų turto saugumui, neįvertino situacijos, nepasirinko saugaus atstumo tarp automobilių, todėl nespėjo laiku sustabdyti ir sukėlė eismo įvykį. Mano, kad eismo įvykio kaltininkas yra ne jis, o A. B. , pažeidęs KET 50, 53, 171 p. reikalavimus. Pažymi, kad kai bylą Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-06-18 nutartimi grąžino Institucijai nagrinėti iš naujo, nebuvo atliktas joks papildomas tyrimas.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 25 d. nutartimi R. J. skundą atmetė ir paliko nepakeistą Institucijos paskirtą nuobaudą. Teismas nurodė, jog skundžiamą nutarimą priėmęs policijos pareigūnas teisingai išsiaiškino bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymą. R. J. kaltė įrodyta įvykio vietos schema, nukentėjusiojo A. B. paaiškinimais, kuris nurodė, kad atvažiavęs Pietario gatve, prieš sukdamas į kairę, į Savanorių prospektą, įsitikino, kad gali saugiai atlikti posūkio manevrą ir pradėjo sukti. Tuo metu, priešais jo automobilį, taip pat sukdamas į kairę, joks autobusas nevažiavo. Pradėjus sukti, staiga, netikėtai, atvažiavęs Žemaitės gatve nuo kalno, pusės metro atstumu prieš jo vairuojamą automobilį, sudaręs avarinę situaciją, sukdamas į dešinę įvažiavo džipas, kuris neleido baigti manevro. Jis praleido šią transporto priemonę ir iš netikėtumo įjungė garso signalą, o tada, pasukęs į kairę, nedideliu greičiu, važiavo paskui džipą, tačiau pavažiavus apie 12 m, džipo vairuotojas, be jokio reikalo, staiga sustabdė automobilį. Jis bandė išvengti susidūrimo, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko ir jo vairuojama transporto priemonė atsitrenkė į staiga sustojusį džipą. Pažymėjo, kad prieš džipą joks automobilis nevažiavo, mano, kad R. J. , supykęs dėl to, kad išgirdo garso signalą, staigiai stabdydamas nutarė jį „pamokyti“. L. D. Savicka, kuri nėra suinteresuota bylos baigtimi, nuosekliai parodė, kad džipas dideliu greičiu važiavo Žemaitės gatve ir suko į dešinę, į Savanorių pr., antrą eismo juostą, tuo metu į kairę, į Savanorių pr. sukęs mėlynos spalvos automobilis Audi pristabdė. Automobilio Audi vairuotojas garsiniu signalu bandė įspėti džipo vairuotoją, tačiau po garsinio signalo džipas pradėjo didinti greitį ir staiga visiškai sustojo, o automobilio Audi vairuotojas nespėjo sureaguoti ir atsitrenkė į staiga sustojusį džipą. Tuo metu kelyje priešais džipą jokios kliūties - nei pėsčiųjų, nei automobilių nebuvo. R. J. paaiškinimus dėl tos aplinkybės, kad jis važiavo pirma juosta paskui autobusą, ir pastarajam pristabdžius, stabdė imdamasis priemonių eismo saugumui užtikrinti, teismas vertino kritiškai, nes šie paaiškinimai neatitinka objektyviai bylos medžiagai. Eismo įvykis įvyko ne pirmoje eismo juostoje, o antrojoje. Teismas pažymėjo, kad iš prijungtoje prie nagrinėjamos bylos byloje Nr. 2-1501-7-07 esančio vaizdo įrašo kopijos matyti, kad priešais nukentėjusiojo vairuojamą automobilį, V.Pietario gatve važiavo autobusas, kuris pasuko į kairę, į Savanorių prospektą, o R. J. vairuojamas automobilis į dešinę, į Savanorių prospektą, pasuko paskui šį autobusą ir tik po to į kairę pasuko nukentėjusiojo vairuojamas automobilis, šis įrodymas nėra vertingas, kadangi, eismo įvykis įvyko ne pirmoje eilėje, kuria važiavo autobusas, bet antroje Savanorių prospekto eismo juostoje. Kadangi R. J. per vienerius metus įvykdė pakartotinai tos pačios rūšies pažeidimą, todėl Institucijos paskirta nuobauda yra pagrįsta.

IV.

Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 25 d. nutartimi, R. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti teismo nutartį ir nutraukti jo atžvilgiu administracinę bylą. Nurodo, kad Savanorių prospektu važiavo paskui autobusą maždaug 15 km/h greičiu. Autobusui pristabdžius, jis taip pat pristabdė ir pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Papildomai nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylą pareigūnai neatliko jokio tyrimo, nesiaiškino bylos aplinkybių, tik perkvalifikavo pažeidimą. Automobilio Audi vairuotojas nespėjo laiku sustabdyti ir sukėlė eismo įvykį. Teismas nevertino vaizdo įrašo, kur matyti, kad jis važiavo paskui autobusą, tuo tarpu vadovavosi nukentėjusiojo ir liudytojos melagingais parodymais, kurie nurodė, kad jokios transporto priemonės priešais jo automobilį nebuvo. Patį eismo įvykio kilimo mechanizmą įtakojo priešais jį važiavęs autobusas. Apeliantas pabrėžia, kad nepažeidė jokių KET reikalavimų, bandė išvengti susidūrimo su autobusu. A. B. neįvertino situacijos, nepasirinko saugaus atstumo tarp automobilių ir nespėjo laiku sustabdyti savo automobilio, ką pats pripažino teismo posėdžio metu, tuo pažeisdamas KET 50, 53. 171 punktus. Apie tai, kad įvykis įvyko ne pirmoje, o antroje eismo juostoje, jis nieko paaiškinti negali, tačiau nurodo, kad pirma juosta važiuoti nebuvo įmanoma, kadangi ten vyko kelio remonto darbai.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti teismo nutartį. Nurodo, kad teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus. Apeliantas staigiai stabdė užvažiavęs kitai transporto priemonei iš priekio, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui, dėl šios priežasties privertęs automobilio Audi A 4 vairuotoją staigiai stabdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nutartyje padaryta išvada, kad R. J. kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinktais įrodymais.Apeliantas iš esmės neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, siekia, kad jo atžvilgiu administracinė byla būtų nutraukta. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, jog jis 2007 m. kovo 26 d., apie 12 val. 57 min. Vilniuje, Savanorių prospekte, vairuodamas automobilį J. G. Cheroke, v.n. (duomenys neskelbtini) staigiai stabdė, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui, sukėlė pavojingą situaciją, privertė kitą eismo dalyvį, A. B. , vairuojantį automobilį Audi A 4, v.n. (duomenys neskelbtini) staiga stabdyti, keisti judėjimo kryptį, imtis kitų veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti.ATPK 124² straipsnio 1 dalis nustato, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, - užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (2007m. sausio 16 d. įstatymo Nr. X-1019 redakcija).Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, ir įrodymus tinkamai įvertino, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad R. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 5), eismo įvykio schema (b.l. 19, 20), tarnybiniu pranešimu (b.l. 16), nukentėjusiojo A. B. paaiškinimais, duotais teisme ir pirminiame paaiškinime (b.l. 29), kad pareiškėjas staiga išvažiavo į Savanorių prospekto antrą eismo juostą ir staigiai pradėjo stabdyti, nors priešais jį kliūties nebuvo, D. S. paaiškinimais (b.l. 17), kad pareiškėjo automobilis persirikiavo be posūkio signalo į antrą eismo juostą ir staiga sustabdė automobilį, nors priešais jį jokios kliūties nebuvo.Teismas teisingai vertino apelianto R. J. paaiškinimus, kurie prieštarauja bylos medžiagai. Byloje yra nustatyta, kad eismo įvykis įvyko antroje eismo juostoje, todėl ta aplinkybė, kad apeliantas važiavo pirma eismo juosta paskui autobusą ir bandydamas su juo išvengti susidūrimo pradėjo stabdyti vertintinas kritiškai. Kolegija sutinka, kad iš prijungtoje prie nagrinėjamos bylos byloje Nr. 2-1501-7-07 esančio vaizdo įrašo kopijos (b.l. 38), padarytos iš AB banko “Hansabankas” patalpų vaizdo stebėjimo-įrašymo sistemos Savanorių pr. 19, Vilniuje, kurioje užfiksuotas 2007-03-26 Savanorių pr.- V.Pietario – Žemaitės gatvių sankryžos vaizdas, matyti, kad autobusas pasuko į Savanorių prospekto pirmąją juostą, į kurią pasuko ir apelianto automobilis, tačiau eismo įvykis įvyko antroje eismo juostoje, todėl šis įrodymas nėra vertingas. Ta aplinkybė, kad nei nukentėjusysis, nei liudytoja savo paaiškinimuose nenurodė autobuso, kaip kliūties, dėl kurios, kaip teigia apeliantas, jis ir pradėjo stabdyti, įrodo, kad autobusas ir apelianto vairuojamas automobilis eismo įvykio metu važiavo skirtingomis eismo juostomis, todėl autobusas ir nebuvo užfiksuotas kaip kliūtis apeliantui, ką įrodo byloje surinkti įrodymai. Apeliaciniame skunde R. J. nurodo, kad pirmąją eismo juosta negalėjo važiuoti, kadangi joje vyko kelio remonto darbai. Šis apelianto teiginys taip pat vertintinas kritiškai, kadangi iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos (b.l. 20), kurioje yra R. J. parašas, matyti kad remontuojama pėsčiųjų perėja, aptverta tvora, buvo kliūtimi nukentėjusiajam sukant iš Pietario gatvės į Savanorių prospektą iš kairės pusės. Eismo įvykis įvyko 12 metrų nuo pėsčiųjų perėjos krašto, o tai niekaip negalėjo būti kliūtimi apeliantui važiuoti pirma juosta. Nukentėjusysis ir liudytoja davė nuoseklius, sutampančius, logiškus parodymus iš kurių seka, kad R. J. 2007 m. kovo 26 d., apie 12 val. 57 min. Vilniuje, Savanorių prospekte, vairuodamas automobilį J. G. Cheroke, v.n. (duomenys neskelbtini) staigiai stabdė, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui, sukėlė pavojingą situaciją, privertė kitą eismo dalyvį, A. B. , vairuojantį automobilį Audi A 4, v.n. (duomenys neskelbtini) staiga stabdyti, keisti judėjimo kryptį, imtis kitų veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti. R. J. veika kvalifikuota tinkamai. Teismas esminių procesinių pažeidimų nenustatė. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo byloje surinktus rašytinius įrodymus, nukentėjusiojo, liudytojos parodymus.ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija yra alternatyvi – bauda arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pirmosios instancijos teismas paliko nepakeistą Institucijos nutarimą, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, todėl analizuotina, ar paskiriant nurodytą nuobaudą buvo laikytasi nuobaudų skyrimo taisyklių ir ar paskirta nuobauda yra tinkamai individualizuota. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, jei už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinama, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. N-444-1504-08). ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, o ATPK 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos nustatyta R. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies administracinis teisės pažeidimas, už kurį asmeniui buvo skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad už Kelių eismo taisyklių pažeidimus R. J. nuolat baudžiamas nuo 2003 metų. Už padarytus pažeidimus jam dažniausiai būdavo skiriamos piniginės baudos, tačiau, kaip matyti, tokio pobūdžio nuobaudos ATPK 20 straipsnyje keliamų tikslų nepasiekė.Nors ši aplinkybė negali būti vertinama kaip jo atsakomybę sunkinanti, tačiau ji kartu su jau minėta atsakomybę sunkinančia aplinkybe neabejotinai leidžia daryti išvadą apie pažeidėjo asmenybę bei jo polinkį pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Todėl įvertinus tai, jog už anksčiau padarytus pažeidimus R. J. buvo skirtos baudos, tačiau jis vėl pakartotinai pažeidė Kelių eismo taisykles, darytina išvada, jog anksčiau jam paskirtos baudos nepasiekė ATPK 20 straipsnyje nustatytų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų, tai yra nebuvo efektyvios atsakomybės priemonės, ir teismas skundžiama nutartimi pagrįstai paliko jo atžvilgiu galioti būtent teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudą.

Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pakeisti jos ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi L. R. administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n utaria:

R. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVaida Urmonaitė