Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-229-386/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-02-05
Bylos Nr.: I-229-386/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-01127-2017-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Remigijaus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas: A. A. P.
Atsakovas: Kretingos rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus

Administracinė byla Nr. I-229-386/2018Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01127-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 5 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,dalyvaujant pareiškėjui A. A. P.,atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovei Daiva Vaikėnienė,

2018-01-17 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. P. skundą atsakovėms Kretingos rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi (I t., b. l. 70-73) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-945-756/2017 (I t., b. l. 119-126) priimta pareiškėjo A. A. P. (toliau – ir pareiškėjas) patikslinto skundo atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus (toliau – ir NŽT Kretingos skyrius), ir Kretingos rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) (I t., b. l. 47-54) dalis, kuria prašoma:

1) panaikinti Administracijos 2017 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. (4.1.14)-D3-4083 „Dėl skundo“ (toliau – ir 2017 m. liepos 26 d. sprendimas);

2) panaikinti NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 14SS-11-(14.14.45.) „Dėl atsakymo į skundus“ (toliau – ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas);

3) įpareigoti Administraciją pradėti administracinę procedūrą ir priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo 2017 m. liepos 17 d. skundo „Dėl 5-III-6 kelio ir 2 bendrojo naudojimo kelių suniokojimo“ (toliau – ir 2017 m. liepos 17 d. skundas).

Šalies argumentai

Pareiškėjas paaiškina, jog yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir jame esančių pastatų savininkas. Teigia, kad gretimybėje besiribojančių žemės sklypų savininkų neteisėtais veiksmais apariant ir užsėjant buvo suniokoti tarp privačių žemės sklypų įsiterpę 5-III-6 kelias ir 2 bendrojo naudojimo keliai, tokiu būdu pareiškėjui atimant galimybę patekti prie savo žemės sklypo. Nurodo, kad šie keliai įtraukti į Vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, patvirtintą Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T2-193. Nurodo, kad 2017 m. liepos 17 d. skundu kreipėsi į Administracijos direktorių ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūną dėl minėtų kelių suniokojimo.

Pareiškėjas teigia, kad Administracija 2017 m. liepos 26 d. sprendimu jo 2017 m. liepos 17 d. skundą persiuntė NŽT Kretingos skyriui ir policijai. Nurodo, kad kelių priežiūra, taisymas, tiesimas yra išimtinė savivaldybės kompetencija ir nepriskirta NŽT kompetencijai. Teigia, kad administracinę procedūrą turėjo atlikti Administracija.

Nurodo, kad NŽT Kretingos skyrius, priimdamas 2017 m. liepos 26 d. sprendimą, viršijo kompetenciją. Teigia, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie faktinių duomenų patikrinimą vietoje, todėl negalėjo dalyvauti šios procedūros metu, pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija, pateikti papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus, pareikšti nušalinimą. Pareiškėjui visiškai neaišku, kaip nagrinėjamu atveju nustatytas 5-III-6 kelio ir dviejų bendrojo naudojimo kelių faktinis buvimas vietoje, jei pateiktos foto nuotraukos patvirtina, jog jokių kelių nėra – jie apsodinti ir apaugę žolėmis, nenurodytos kelių koordinatės LKS-94 sistemoje. Teigia, jog NŽT Kretingos skyrius nepateikė duomenų, kad yra ištaisęs 19,5 metrų paklaidą dėl 5-III-6 kelio buvimo vietos pagal Kretingos skyriaus 2016 m. liepos 27 d. kreipimąsi Nr. TR-8162-(5.34) į NŽT Rizikų vertinimo departamento Veiklos kokybės užtikrinimo skyrių, kuriame nurodoma esanti paklaida, be to, neatstatyti riboženkliai. Nurodo, kad faktinių duomenų patikrinimo vietoje atlikusioms specialistėms ankstesnių procedūrų metu buvo pareiškęs nušalinimą, tačiau šis klausimas iki šiol neišspręstas. Mano, jog nurodyta sprendimo apskundimo tvarka visiškai neaiški, kadangi nenurodyta teismo ar administracinių ginčų komisijos buveinės adresas, pavadinimas ir apskundimo terminas. Nurodo, kad 2017 m. liepos 26 d. sprendimu informuojama, jog NŽT kompetencijai nepriskirtina savivaldybių kelių priežiūra, tačiau nepersiuntė skundo nagrinėti pagal kompetenciją ir nepaaiškino kam priskirtina ši kompetencija.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiami sprendimai bei NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-175-(14.14.141) yra nemotyvuoti ir neargumentuoti, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, juos priėmė nekompetentingi administravimo subjektai, juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, todėl juos priimant pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos.

Atsiliepimas

Atsakovė Administracija atsiliepimais (II t., b. l. 4-7, 32-33) į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Administracija teigia, kad pareiškėjas 2017 m. liepos 17 d. skundu reikalavo: „nedelsiant imtis priemonių nustatyti kaltus asmenis, suniokojusius 5-III-6 kelią ir 2 bendrojo naudojimo kelius, priimant jų atžvilgiu atitinkamas poveikio priemones; nedelsiant nugrederiuoti sunaikintus kelius, pareiškėjui sudarant galimybę privažiuoti prie gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir žemės sklypo, gyventi ir vykdyti ūkinę veiklą, išvežti produkciją ir t. t.; apie gautą skundą, priimtas priemones ir sprendimą informuoti pareiškėją registruotu laišku, nurodant tikslią apskundimo tvarką, institucijos pavadinimą, adresą ir terminus, pateikiant kartu visas susijusios medžiagos kopijas“. Teigia, kad pareiškėjo minimi keliai nėra įrengti, inventorizuoti. Nurodo, kad privažiavimo prie pareiškėjo sklypo klausimas yra išspręstas tik NŽT Kretingos skyriaus 2011 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1252 nustatytais Kelio servitutais – teise važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis, tarnaujantis) per kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (žemės ūkio paskirties), žemėtvarkiniu projektu suprojektuotas pravažiavimas tarp toliau esančių žemės ūkio paskirties sklypų iki pat pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.

Administracija paaiškina, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo NŽT, o Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu nustatyta, kad policija pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti. Teigia, jog, atsižvelgiant į minėtas įstatymų nuostatas ir vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjo 2017 m. liepos 17 d. skundą pagal kompetenciją persiuntė NŽT Kretingos skyriui, vykdančiam žemės naudojimo valstybinę kontrolę bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatui.

Administracija pažymi, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1770-583/2015 atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo skundą, kurio vienas iš reikalavimų buvo įpareigoti Kretingos rajono savivaldybės merą priimti naują sprendimą dėl kelio 5-III-6 įrengimo.

Atsiliepimas

Atsakovės NŽT Kretingos skyrius atsiliepimu (I t., b. l. 129-133) į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog palieka teismui spręsti, ar Administracija, priimdama 2017 m. liepos 26 d. sprendimą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Sutinka, kad, vadovaujantis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punkto ir 36 punkto nuostatomis, NŽT vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę. Teigia, kad NŽT Kretingos skyriaus specialistai, atsižvelgdami į daugkartinius pareiškėjo skundus, 2016 m. spalio 26 d. atliko pakartotinį patikrinimą dėl visų suprojektuotų kelių toje teritorijoje privažiuoti prie pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ir nustatė, kad privažiavimas patikrinant bendro naudojimo kelią Nr. 5-III-6 nuo rajoninio kelio Nr. 2323, užtikrintas. Taip pat nurodo, kad NŽT Kretingos skyrius 2017 m. balandžio 24 d. atliko patikrinimą dėl valstybinės žemės juostos, skirtos bendro naudojimo keliams, ties keturiais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad bendro naudojimo keliai pažymėti (suprojektuoti) projektui prilyginamame plane, patvirtintame NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 14VĮ-569-(14.14.2.), yra laisvi (neužimti) ir neužsėti, pravažiavimas užtikrintas. Teigia, kad NŽT Kretingos skyrius, 2017 m. rugpjūčio 8 d. atlikęs faktinių duomenų patikrinimą vietoje, nustatė, jog nuo 2017 m. balandžio 21 d. atlikto patikrinimo situacija keliuose nepasikeitusi, t. y. valstybinės žemės juosta neužimta – skirtumas tik toks, kad kelias apaugęs žole. NŽT mano, kad ginčijamas 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas yra tik informacinio pobūdžio raštas, kuriuo informavo pareiškėją, kad NŽT kompetencijai nepriskirta savivaldybių kelių priežiūra. Teigia, jog šiuo raštu taip pat informavo, kad atsižvelgiant į pareiškėjo 2017 m. liepos 17 d. skunde išdėstytas galimai naujas aplinkybes, NŽT Kretingos skyrius 2017 m. rugpjūčio 8 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje dėl valstybinės žemės juostos, kurioje yra suprojektuoti bendro naudojimo keliai, pažymėti projektui prilyginamame plane, patvirtintame NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 14VĮ-569-(14.14.2.), ir 2017 m. rugpjūčio 8 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-175-(14.14.141.). Nurodo, kad pagal Lietuvos erdvinės informacijos portalo 2016 metų duomenis visuose deklaruojamų pasėlių laukuose (žemės ūkio paskirties žemės sklypuose) vykdoma ūkinė veikla, kas įrodo, kad bendro naudojimo keliai ūkinei veiklai užtikrinti yra pravažiuojami.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė tenkinti jį jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Administracijos atstovė teismo posėdžio metu atsiliepimą į pareiškėjo skundą palaikė ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

NŽT atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta šios atsakovės atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. (4.1.14)-D3-4083 „Dėl skundo“ (I t., b. l. 57), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 14SS-11-(14.14.45.) „Dėl atsakymo į skundus“ (I t., b. l. 11-12) bei Kretingos rajono savivaldybės administracijos įpareigojimo pradėti administracinę procedūrą ir priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo A. A. P. 2017 m. liepos 17 d. skundo „Dėl 5-III-6 kelio ir 2 bendrojo naudojimo kelių suniokojimo“ (I t., b. l. 55-56).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2012 m. spalio 10 d. nuosavybės teise priklauso 26000/47900 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas). Nuo 2012 m. spalio 3 d. pareiškėjui taip pat priklauso pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys ginčo sklype.

Pareiškėjas 2017 m. liepos 17 d. skundu kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorių bei Kretingos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūną (Administracijoje gautas 2017 m. liepos 19 d., reg. Nr. D1-524) nurodydamas, kad jis yra ginčo sklypo jame esančių pastatų savininkas. Skunde pareiškėjas teigia, jog 5-III-6 kelias ir 2 bendrojo naudojimo keliai visiškai suniokoti, t. y. gretimybėje besiribojančių žemės sklypų savininkai neteisėtai juos aparė ir užsėjo, todėl pareiškėjas neteko galimybės patekti prie ginčo sklypo. Paaiškina, kad vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-265-261/2015, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatomis, VĮ Valstybinio Žemėtvarkos instituto 2009 m. sausio 29 d. vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema, patvirtinta Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T2-193, bei NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. vasario 24 d. žemės naudojimo patikrinimo aklo Nr. 14ŽN-8-( 14.14.78) priedais, t. y. patikrinimo schema (duomenys neskelbtini) Nr. 1, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 4. Nurodo, jog prie skundo pridedamos foto nuotraukos. Šiuo skundu prašoma: 1) nedelsiant imtis priemonių nustatyti kaltus asmenys suniokojusius 5-III-6 kelią ir 2 bendrojo naudojimo kelius priimant jų atžvilgių atitinkamas poveikio priemones; 2) nedelsiant „nugrederiuoti“ sunaikintus kelius, taip pareiškėjui sudarant galimybę privažiuoti prie savo gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir žemės sklypo, gyventi ir vykdyti ūkinę veikla išvežti produkcija ir t. t., 3) apie gautą skundą, priimtas priemones ir sprendimą informuoti raštu, registruotu laišku, nurodant tikslią apskundimo tvarką, institucijos pavadinimą, adresą ir terminus, pateikiant kartu visos susijusios medžiagos patvirtintas kopijas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 1 straipsnyje nurodyta, kad šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis). Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (VAĮ 14 straipsnio 1 dalis). Skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka, tai numato VAĮ 14 straipsnio 3 dalis.

Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d.) (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ 1 punkte nurodyta, kad reglamentuoja asmenų prašymų nagrinėjimą ir jų aptarnavimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose. Taisyklių nustatyta tvarka taip pat nagrinėjami asmenų kreipimaisi į institucijas, kai išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, informuojama apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondo, piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, kitokie asmenų kreipimaisi į instituciją, išskyrus asmenų skundus ir pranešimus, kurie nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Taisyklių 2 punktas).

VAĮ trečiajame skirsnyje reglamentuota administracinė procedūra. Pažymėtina, jog administracinė procedūra – tai pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą (VAĮ 19 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pareiškėjo 2017 m. liepos 17 d. skundas nėra apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Šiame skunde pareiškėjas nurodo, kad jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą padarė gretimybėje besiribojančių žemės sklypų savininkai, todėl pareiškėjo skundas nenagrinėtinas VAĮ trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka, t. y. nenagrinėjamas taikant administracinę procedūrą.

Dėl 2017 m. liepos 26 d. sprendimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Kretingos rajono savivaldybės administracija 2017 m. liepos 26 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjo 2017 m. liepos 17 d. skundą persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti NŽT Kretingos skyriui ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatui. Kopija taip pat išsiųsta pareiškėjui.

VAĮ 14 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui ir apie tai praneša asmeniui; jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis. Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją; jeigu institucija, kuriai pateiktas prašymas, neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo institucijoje išsiunčia prašymą Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai, kartu praneša apie tai asmeniui, paaiškina jo prašymo persiuntimo priežastis. Jeigu asmens prašymo ir (ar) prie jo pridedamų dokumentų turinyje yra nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo požymių, institucija per 5 darbo dienas nuo šio prašymo užregistravimo persiunčia tokio prašymo kopiją ir prie jo pridedamų dokumentų kopijas institucijoms, kompetentingoms tirti šiuos teisės pažeidimus (Taisyklių 13 punktas). Atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį – atsakant į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma priimant įsakymą, potvarkį ar nustatyta tvarka kitą nustatytos formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 47, 47.3 punktai). Asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui; dėl valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje asmuo turi teisę pateikti skundą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka (Taisyklių 49 punktas). Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame, vadovaujantis Taisyklių 12, 38, 39–42 punktais, pranešime apie asmens prašymo nenagrinėjimo priežastis nurodoma tiksli atsakymo apskundimo tvarka ir institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai), taip pat terminas (-ai), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas (Taisyklių 50 punktas).

Pareiškėjas 2017 m. liepos 17 d. skundu, be kita ko, prašė, kad sugadinti keliai būtų sutvarkyti, t. y. prašė savivaldybės priimti administracinį sprendimą dėl kelių sutvarkymo. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nurodyta, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijų. Atsakovė Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad nėra nutiesto vietinės reikšmės kelio, kuriuo būtų galima patekti į ginčo sklypą. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, kad šis įstatymas nustato kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus. Priimant Kelių įstatymą jo aiškinamajame rašte buvo akcentuota, kad šio įstatymo tikslas – nustatyti kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus, buvo pabrėžta, kad Lietuvoje yra daug gyvenviečių kelių ir gatvių, keliai buvusių kolūkių ir tarybinių ūkių, įvairių žinybų ir kurie šiuo metu, galima sakyti, yra be šeimininkų, buvo pažymėta, kad Kelių įstatymas įteisins kelių priklausomybę pagal nuosavybės formas, kelių klasifikaciją ir nustatys kelių šakos valdymo, kelių priežiūros ir naudojimosi jais tvarką Lietuvoje (žr. 1994 m. birželio mėn. Kelių įstatymo aiškinamąjį raštą Nr. 21).

Gatvė – tai kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą. Kelias – tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui; kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Kelio priežiūra – tai nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio ir jo statinių naudojimo laiką. Kelio savininkas – valstybė, savivaldybės, fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, jų padaliniai, kuriems kelias priklauso nuosavybės teise. Kelio taisymas – tai statybos rūšis – darbai, kurių tikslas – iš dalies arba visiškai atkurti statybos techninių reglamentų nustatytas kelio ar jo statinių savybes, pablogėjusias dėl šio kelio ar šių statinių naudojimo, arba jas pagerinti. Kelio tiesimas – tai naujo kelio, jo ruožo su naujais kelio statiniais ar be jų tiesimas. Kelio valdytojas – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, jų padaliniai, kurie valdo kelią ir disponuoja juo teisėtu pagrindu (Kelių įstatymo 2 straipsnio 3, 5, 10, 12, 14-16 dalys).

Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į magistralinius, krašto bei rajoninius kelius. Vietinės reikšmės keliai skirstomi į viešuosius kelius bei vidaus kelius (Kelių įstatymo 3 straipsnis). Savivaldybėms nuosavybės teise priklauso vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės, be to, nuosavybės teise gali priklausyti ir vietinės reikšmės vidaus keliai (Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Keliai numeruojami ir pavadinimai jiems suteikiami sudarant kelių sąrašus. Vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos (Kelių įstatymo 6 straipsnio 1, 4 dalys).

Keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo bei Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais. Keliai projektuojami, tiesiami, statomi, rekonstruojami, taisomi (remontuojami) ir prižiūrimi vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais bei normatyviniais statybos techniniais dokumentais (kelių įstatymo 8 straipsnio 1-2 dalys). Žemė keliams tiesti, statiniams statyti, taip pat statybinių medžiagų ir grunto karjerams įrengti perduodama Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Kelių įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Nutiesti, rekonstruoti, sutaisyti (suremontuoti) keliai pripažįstami tinkamais naudoti Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Kelių įstatymo 14 straipsnis). Kelių priežiūros tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Kelių įstatymo 15 straipsnis).

Kelių priežiūros tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 punktas nustato, kad šis aprašas nustato Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir darbų organizavimą keliuose ir jų apsaugos zonose. Aprašo 3.3 punkte nurodyta, kad gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa ir nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, taisymo ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas atlieka ir jų vertę apskaito savininkai ir (ar) valdytojai. Aprašo 4 ir 5 punktuose nurodyta, kokius darbus vietinės reikšmės kelius (gatves) prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo atlikti, pavyzdžiui: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį (Aprašo 4.1 punktas); organizuoti kelių priežiūrą žiemą, valyti sniegą nuo kelių (Aprašo 5.1 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalį inžineriniai statiniai – tai susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos (kai ji netvirtinama ir neregistruojama).

Pagal Kretingos rajono savivaldybės internetinės svetainės www.kretinga.lt skiltyje „Vietinės reikšmės keliai (https://www.kretinga.lt/node/8805) patalpintą Kretingos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos, patvirtintos Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 30 d. sprendimu T2-193, brėžinį matyti, kad šiame brėžinyje pažymėtas iki ginčo sklypo vedantis kelias, kuris pagal šį brėžinį yra priskirtas kitiems keliams, tačiau jis nepriskirtas nei valstybinės reikšmės, nei vietinės reikšmės keliams, jam nesuteiktas numeris. Vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąraše, patvirtintame Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-7 (pakeistas 2012 m. lapkričio 29 d. tarybos sprendimu Nr. T2-404) išvardinti keliai, kurių numeriai atitinka nurodytus minėtoje schemoje, todėl darytina išvada, kad brėžinyje pažymėtas kelias, vedantis iki ginčo sklypo, į šį sąrašą neįtrauktas.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1770-583/2015 (II t., b. l. 8-13) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1638-502/2016 (II t., b. l. 14-22) atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-265-261/2015, konstatavo, jog pareiškėjas turi galimybę privažiuoti prie ginčo sklypo keliu, kuris 1999 m. žemės sklypo plane yra pažymėtas indeksu 5-III-6 ir kaimyninio žemės sklypo plane bei jo formavimo ir pertvarkymo projekte 6 metrų kelias pažymėtas ties sklypo riba, pažymėta posūkio taškais 5-6 (prijungtos administracinės bylos Nr. I-1770-583/2015 I t., b. l. 22-27). Teismai konstatavo, kad kelio 5-III-6 juridinį ir faktinį egzistavimą taip pat patvirtina (duomenys neskelbtini) Valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių planas bei neprivatizuojamu žemių (kelių) duomenys (duomenys neskelbtini) vietovėje ir kad kelias 5-III-6 kelias buvo suprojektuotas Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 2009 2 punkto 2 papunkčiu (prijungtos administracinės bylos Nr. I-1770-583/2015 I t., b. l. 50-51). Teismai pasisakė, kad pareiškėjas į jam priklausantį žemės sklypą turi galimybę patekti ir kitu keliu – per Konstancijai Kolbienei ir Juozui Butkevičiui nuosavybės teise priklausančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kuriems NŽT Kretingos skyriaus 2011 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1252 nustatytas kelio servitutas. NŽT atsiliepimu nurodė, kad bendro naudojimo keliai pažymėti (suprojektuoti) projektui prilyginamame plane, patvirtintame NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 14VĮ-569-(14.14.2.).

Tai, kad keliai yra pažymėti teritorijų planavimo dokumentuose ir žemėms sklypams nustatyti kelio servitutai dar nereiškia, kad tokie keliai yra realiai nutiesti (įrengti, pastatyti). Kartu su 2017 m. liepos 17 d. skundu pateiktose 8 foto nuotraukose (I t., b. l. 138-140) nutiestų (įrengtų, pastatytų) kelių nematyti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo nurodyti 5-III-6 kelias ir 2 bendrojo naudojimo keliai ar apskritai kokie nors keliai, vedantys iki ginčo sklypo, būtų pripažinti tinkamais naudoti Statybos įstatymo nustatyta tvarka ar kad šie keliai ir jų valdymas nuosavybės teise būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas skunde teismui nurodo, jog jokių kelių nėra, nes jie apsodinti ir apaugę žolėmis. Taigi byloje nėra duomenų, kad kokie nors keliai būtų apskritai nutiesti (įrengti, pastatyti) iki ginčo sklypo. Priešingai, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1770-583/2015, kuris įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1638-502/2016, atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo skundą, kurio vienas iš reikalavimų buvo įpareigoti Kretingos rajono savivaldybės merą priimti naują sprendimą dėl kelio 5-III-6 iki ginčo sklypo įrengimo.

Vadovaujantis paminėtų teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad kelio, kuris nėra nutiestas (įrengtas, pastatytas) kaip inžinerinis statinys, nėra pripažintas tinkamu naudoti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka, nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, į kurį nėra įregistruotos valdymo teisės ir kuris apskritai nėra priskirtas vietinės ar valstybinės reikšmės keliams, priežiūra, taisymas, ir saugaus eismo organizavimas nepriskirtinas savivaldybei. Minėtuose teisės aktuose tokia kompetencija nepriskirta ir kitoms institucijoms. Kadangi nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti nagrinėti pagal kompetenciją pareiškėjo 2017 m. liepos 17 d. skundo dalį dėl kelių sutvarkymo, todėl atsakovė, vadovaujantis VAĮ 14 straipsnio 8 dalimi ,teisėtai ir pagrįstai nenagrinėjo šios pareiškėjo skundo dalies.

Pareiškėjas 2017 m. liepos 17 d. skunde, be kita ko, nurodė, kad buvo visiškai suniokoti bendrojo naudojimo keliai, t. y. buvo sugadintas turtas ir prašė nustatyti kaltus asmenis bei taikyti atsakomybę. Atsakomybė už turto sugadinimą nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnyje. ANK 589 straipsnio 49 punktu nustatyta, kad dėl šio kodekso 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policija. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad policija pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti. Taigi, nustatyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika ar administracinis nusižengimas, kurių metu galimai buvo sugadintas koks nors turtas bei tai padariusius asmenis, priskirtina ne savivaldybėms, o Lietuvos policijos kompetencijai. Vadovaujantis VAĮ 14 straipsnio 8 dalimi, Taisyklių 8, 13 punktu, Administracija teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo 2017 m. liepos 17 d. skundo dalį dėl kelių suniokojimo pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatui.

Kaip minėta, pareiškėjas 2017 m. liepos 17 d. skunde, be kita ko, nurodė, kad kaimyninių sklypų savininkams vykdant žemės ūkio veiklą jis apskritai neteko galimybės privažiuoti prie ginčo sklypo. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, kad šis įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje. Žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, o koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai.

Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, 3 punktas nustato, jog žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo paskirti Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai. Nuostatų 10.1 punkte nurodyta, kad neplaninis žemės naudojimo patikrinimas atliekamas NŽT pareigūnų iniciatyva, kai NŽT ar jo įgaliotas asmuo priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus ar pranešimus apie galimai padarytus žemės naudojimo pažeidimus. Nuostatų 11.3 punkte nurodyta, jog žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar laikomasi žemės sklypui nustatytų žemės servitutų, o 11.6 punkte – ar žemės sklypuose, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama žemė ir (ar) nenaudojami vandens telkiniai.

Administracinė atsakomybė už žemės naudojimo reikalavimų pažeidimus nustatyta ANK 261 straipsnyje. Nuostatų 16 punkte nurodyta, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu, atlikus Nuostatų 11.1–11.8 papunkčiuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, pradeda administracinio nusižengimo teiseną. ANK 589 straipsnio 49 punktu nustatyta, kad dėl šio kodekso 261 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Kaip minėta, pareiškėjui galimybė privažiuoti prie ginčo sklypo užtikrinta tiek nustatytais servitutais, tiek teritorijų planavimo dokumentais, todėl darytina išvada, kad tikrinti ar kitiems asmenims laikantis servitutų ir vykdant ūkinę veiklą nepažeista pareiškėjo teisė privažiuoti prie ginčo sklypo ir ar šiais veiksmais nepadarytas administracinis nusižengimas, priskirtina būtent NŽT kompetencijai. Vadovaujantis VAĮ 14 straipsnio 8 dalimi, Taisyklių 8, 13 punktu Administracija teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo 2017 m. liepos 17 d. skundo dalį dėl galimybės privažiuoti prie ginčo sklypo pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti NŽT Kretingos skyriui.

Vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi, 14 straipsnio 8 dalimi, Taisyklių 8 punktu Administracija 2017 m. liepos 26 d. sprendime turėjo paaiškinti pareiškėjo skundo dalių persiuntimo ir nenagrinėjimo priežastis, vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 50 punktu, nurodyti sprendimo dalies dėl nenagrinėjimo tikslią apskundimo tvarką. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į esamą situacija, t. y. kad ginčai dėl kelių ir privažiavimo galimybės iki ginčo sklypo vyksta jau seniai ir visos aplinkybės tiek pareiškėjui, tiek atsakovėms yra žinomos, šiuos pažeidimus laiko formaliais ir neesminiais. Pažymėtina, kad šie pažeidimai nesutrukdė pareiškėjui laiku kreiptis į teismą ir ginti galimai pažeistas savo teises. Teismas konstatuoja, kad Administracijos 2017 m. liepos 26 d. sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl nėra pagrindo Administraciją įpareigoti iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2017 m. liepos 17 d. skundą. Vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo

NŽT Kretingos skyrius 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu priminė pareiškėjui, kad NŽT Kretingos skyriaus sudaryta komisija 2017 m. balandžio 21 d., atlikdama valstybės kontrolę, patikrino valstybinės žemės juostos, kurioje yra suprojektuoti bendro naudojimo keliai, pažymėti projektui prilyginamame plane M1:10000, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 14VĮ-569-(14.14.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo“, esantys gretimybėje žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), suarimo, atliko pakartotinį patikrinimą vietoje. Nurodė, kad pakartotinio patikrinimo metu surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 14ŽN-26-(14.14.78.), kuriame nurodytos patikrinimo vietoje metu nustatytos aplinkybės - patikrinimo metu nustatyta, kad minėtas pažeidimas ištaisytas, t. y. valstybinės žemės juosta neužsėta ir neužsodinta, joje nėra kliūčių pravažiavimui. Priminė, kad apie šio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes pareiškėjas informuotas NŽT Kretingos skyriaus gegužės 2017 m. gegužės 9 d. raštu Nr. l4SD-1600-(14.14.104.), su pridedamu Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 14ŽN-26-(14.14.78.). Nurodė, kad atsižvelgiant į pareiškėjo skunde išdėstytas galimai naujas aplinkybes, NŽT Kretingos skyrius 2017 m. rugpjūčio 8 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje dėl valstybinės žemės juostos, kurioje yra suprojektuoti bendro naudojimo keliai, pažymėti projektui prilyginamame plane M1: 10000, patvirtintame NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 14VĮ-569-(14.14.2.) „Dėl Klaipėdos apskrities Kretingos rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo“, esantys gretimybėje žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. rugpjūčio 8 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-175-(14.14.141.), kuriame nurodyta, jog nuo 2017 m. balandžio 21 d. atlikto patikrinimo metu situacija keliuose nepasikeitusi, t. y. valstybinės žemės juosta neužimta. Skirtumas nuo 2017-04-21 valstybinės kontrolės atlikimo - kelias apaugęs žole. Konstatavo, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl kelių suniokojimo nepagrįstos ir netenkino .skundo dalies, kuria prašoma kaltiems asmenims, suniokojusiems 5-III-6 kelią ir 2 bendro naudojimo kelius, taikyti atitinkamas poveikio (administracines) priemones.

NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-175-(14.14.141.) (I t., b .l. 13-14) nurodyta, kad NŽT vyriausiosios specialistės R. K. ir L. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atliekamų faktinių duomenų patikrinimų vietoje tvarkos aprašu, patvirtintu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-475 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atliekamų faktinių duomenų patikrinimų vietoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir atsižvelgiant į pareiškėjo 2017 m. liepos 7 d. skundą, patikrino valstybinės žemės juostos, kurioje suprojektuoti bendro naudojimo keliai, t. y. kelias Nr. 5-III-6 ir kiti pažymėti projektui prilyginamame plane M1:1000, patvirtintame NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 14VĮ-569-(14.14.2.), faktines aplinkybes. Patikrinimo metu nustatė, kad minėta valstybinės žemės juosta, kurioje suprojektuoti minėti bendrojo naudojimo keliai neužimta, neužstatyta, neužsodinta. Nurodė, kad patikrinimo metu matyti, jog valstybinės žemės juosta nevažinėjama, kadangi auga aukšta žolė – piktžolės. Taip pat nustatyta, kad pavasarį sunkiasvorės žemės ūkio technikos padarytos gilios provėžos taip ir liko. Nurodyta, kad kai kur provėžose sudėti pavieniai akmenys, laikosi vanduo. Teigia, kad tose vietose pravažiavimas lengvuoju automobiliu negalimas. Padaryta išvada, jog nuo 2017 m. balandžio 21 d. situacija keliuose nepasikeitusi, t. y. valstybinės žemės juosta neužimta, skirtumas – užaugusi žolė. Šiame patikrinimo akte nurodytas aplinkybes patvirtina patikrinimo metu padarytos foto nuotraukos.

Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnis reglamentuoja faktinių duomenų patikrinimą administracinės procedūros metu. Kaip minėta anksčiau, pareiškėjo 2017 m. liepos 17 d. skundo nagrinėjimui netaikoma VAĮ trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka, t. y. skundas nenagrinėjamas vykdant administracinę procedūrą.

Pareiškėjas skunde teismui nurodo, jog keliai vedantys iki ginčo sklypo yra užimti, t. y. apsėti ir aparti, apaugę žolėmis. Kartu su 2017 m. liepos 17 d. skundu pateiktose 8 foto nuotraukose matomi apsėti, apaugę žole bei suarti laukai, pievos, kai kuriose iš jų matosi provėžos. Pažymėtina, kad nuotraukos yra su skirtingomis datomis: 2017 m. liepos 15 d., 2017 m. liepos 10 d., 2016 m. spalio 26 d., 2016 m. balandžio 4 d. Nuotraukose, kurios darytos 2017 m. liepos mėnesį, matyti apsėti laukai ir apaugusios žole pievos. VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Taisyklių 12 punkte nurodyta, kad prašymas, su kuriuo tas pats asmuo per vienerius metus kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, kurį institucija jau išnagrinėjo ir pateikė atsakymą, arba jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu sprendimą yra priėmęs teismas, pakartotinai nenagrinėjamas, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu; kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo užregistravimo institucijoje praneša asmeniui nenagrinėjimo priežastis. Teismo vertinimu, tai kad pareiškėjas pateikė naujas foto nuotraukas, kuriose matomi užsėta žemė laikytina, jog pareiškėjas nurodė naujas aplinkybes, sudarančias prašymo pagrindą, t. y. situacija 2017 m. liepos mėnesį galėjo skirtis nuo situacijos 2017 m. balandžio 21 d., kai buvo atlikta valstybės kontrolė.

Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ 5 punkte nurodyta, kad žemės naudojimo patikrinimai atliekami pagal Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintas taisykles, įtvirtinančias šių patikrinimų atlikimo tvarką ir trukmę. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklės (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31d.) (toliau – ir Kontrolės vykdymo ir organizavimo taisyklės), patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių patvirtinimo“ 1 punkte nurodyta, jog šios taisyklės reglamentuoja žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimų organizavimo ir vykdymo, žemės naudojimo patikrinimo aktų (toliau – Patikrinimo aktas) ir administracinių teisės pažeidimų protokolų (toliau – Protokolas) surašymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo ir nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose (toliau – Nutarimas) surašymo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos tvarką. Vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, NŽT teritorinių skyrių darbuotojai atlieka žemės naudojimo patikrinimus pagal fizinių ir juridinių asmenų ir kitų užsienio organizacijų prašymus, skundus ar pranešimus (dėl galimų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų) ir Tarnybos direktoriaus pavedimus (toliau – patikrinimai), taip pat planinius žemės naudojimo patikrinimus (toliau – planiniai patikrinimai), nurodytus teritorinių skyrių metiniuose planuose (toliau kartu – žemės naudojimo patikrinimai) (Kontrolės vykdymo ir organizavimo taisyklių 5 punktas).

Nuostatų 13 punkte nurodyta, jog žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki numatomo žemės naudojimo patikrinimo pradžios, raštu praneša žemės savininkui, naudotojui ir kitiems suinteresuotiems asmenims apie numatomą vykdyti patikrinimą ir nurodo atliekamo patikrinimo pagrindą ir tikslą. Kontrolės vykdymo ir organizavimo taisyklių 7 punkte nurodyta, jog apie planuojamą atlikti žemės naudojimo patikrinimą, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki planuojamo žemės naudojimo patikrinimo, informuojami tikrinamo žemės sklypo savininkas ar naudotojas, tikrinamo valstybinės žemės sklypo ar valstybinės žemės ploto (toliau – tikrinimo objektas) naudotojas, taip pat pareiškėjas (jeigu jis pageidauja ir (ar) jeigu patikrinimo aplinkybės susijusios su jo teisėtais interesais) tam, kad jie galėtų, jeigu pageidauja, dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje. Žemės naudojimo patikrinimai gali būti atlikti nedalyvaujant žemės savininkui, naudotojui, pareiškėjui ar kitiems suinteresuotiems asmenims, jeigu jie buvo informuoti apie numatomą atlikti žemės naudojimo patikrinimą, tačiau numatytu laiku neatvyko (Kontrolės vykdymo ir organizavimo taisyklių 8 punktas). Pareiškėjas nurodo, kad apie patikrinimą nebuvo informuotas ir nebuvo kviečiamas. NŽT Kretingos skyrius šių aplinkybių neneigė ir nepateikė duomenų, kad pareiškėjas apie tai buvo informuotas.

Kiekvienam tikrinamam objektui surašomas atskiras patikrinimo aktas (t. y. žemės naudojimo patikrinimo aktas) (Kontrolės vykdymo ir organizavimo taisyklių 1, 12 punktai). Patikrinimo aktas turi būti užpildytas aiškiai, išsamiai aprašant nustatytas aplinkybes; visos patikrinimo akto dalys ir punktai turi būti užpildyti (Kontrolės vykdymo ir organizavimo taisyklių 13 punktas). Pažymėtina, kad NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-175-(14.14.141.) forma neatitinka Žemės naudojimo patikrinimo akto formos, patvirtintos NŽT direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių patvirtinimo“.

Nesutampant pareiškėjo ir NŽT Kretingos skyriaus pozicijoms dėl valstybinės žemės juostos, kurioje yra suprojektuoti bendro naudojimo keliai, naudojimo – užimtumo, t. y. dėl aplinkybių ar ji yra ar nėra užsėta, ypatingai svarbu, jog žemės naudojimo patikrinimas būtų atliktas teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau NŽT Kretingos skyrius pagal pareiškėjo 2017 m. liepos 17 d. skundo dalį dėl galimybės privažiuoti prie ginčo sklypo išnagrinėjo atlikdamas faktinių duomenų patikrinimą vietoje, t. y. nesilaikydamas Kontrolės vykdymo ir organizavimo taisyklių, pagal kurias turėjo būti atliktas žemės naudojimo patikrinimas, kurio metu turėjo būti surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas, apie patikrinimą turėjo būti informuojamas pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-175-(14.14.141.) laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu. Neteisėto ir nepagrįsto faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto pagrindu priimtas skundžiamas 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas laikytinas prieštaraujančiu Žemės įstatymo 36 straipsnio 1 daliai, Nuostatų 5, 13 punktams ir Kontrolės vykdymo ir organizavimo taisyklėms ir neatitinkančiu VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

Vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu bei 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, pareiškėjo skundo dalis dėl 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 14SS-11-(14.14.45.) „Dėl atsakymo į skundus“ panaikinimo tenkinamas ir šis sprendimas naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams ir kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

tenkinti iš dalies pareiškėjo A. A. P. skundą.

Panaikinti NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 14SS-11-(14.14.45.) „Dėl atsakymo į skundus“.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Remigijaus ArminasLaimutė JokubauskaitėAušrelė Mažrimienė