Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis staliumi, nevedęs, nepilno vidurinio išsilavinimo, teistas, teistumas išnykęs,

ir V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis- 1-os grupės invalidas, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, anksčiau teistas, teistumas išnykęs

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. ir V. G., veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, pažeisdami nustatytą tvarką - 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių" 2 punkto 2.1 ir 2.1.1 papunkčių reikalavimus, numatančius, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais banderolėmis, t. y. 2010 m. birželio 30 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) garažų kooperatyvo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje V. G. parengė ir M. R. susitarė neteisėtai gabenti cigaretes su (duomenys neskelbtini) banderolėmis. Sutarė, jog M. R. turės nusikaltimo padarymo priemonę automobilį Fiat Tempra, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), sutarė cigarečių gabenimo laiką - 2010-07-10, jų paėmimo vietą - automobilių stovėjimo aikštelę, esančią šalia (duomenys neskelbtini) turgavietės, (duomenys neskelbtini) m., gabenimo maršrutą - iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) garažų kooperatyvą, esantį (duomenys neskelbtini). 2010 m. liepos 10 d. nuo 12 val. iki 15.20 val. M. R. iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios šalia (duomenys neskelbtini) turgavietės, (duomenys neskelbtini) m., automobiliu Fiat Tempra, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno 8481 pakelį cigarečių „Saint G. L." su (duomenys neskelbtini) banderolėmis, kurių bendra vertė 55550,55 Lt iki garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) garažų kooperatyve, (duomenys neskelbtini). V. G. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. liepos 10 d. apie 15.20 val. šiame garaže iš automobilio Fiat Tempra, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), iškrovė 8481 pakelį cigarečių „Saint G. L." su (duomenys neskelbtini) banderolėmis, kurių bendra vertė 55550,55 Lt, jas pernešdamas iš automobilio į garažą ir taip neteisėtai gabendamas, po to šias cigaretes tame pačiame garaže neteisėtai laikė iki 2010 m. liepos 10 d. 15.40 val., kol jas rado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) rinktinės pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytas neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis laikomas akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, naudojimas ar realizavimas, pažeidžiant nustatytą tvarką. Tabako gaminių gabenimo Lietuvos Respublikoje tvarką fiziniams asmenims nustato Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymas ,,Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“, kurio 2.1.1 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius.

BK 199² straipsnyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Nusikaltimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais: įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu akcizais apmokestinamų prekių. Nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas iš šių įstatymo dispozicijoje numatytų veiksmų. Baudžiamoji atsakomybė už minėtus veiksmus atsiranda tada, kai jie atliekami pažeidžiant nustatytą tvarką. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 05 26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintas fiziniams asmenims taikomų tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, kurių 3.3 punktas draudžia gabenti tabako gaminius, viršijančius nustatytas normas. Nusikaltimo dalyku gali būti prekės, apmokestinamos akcizais. Šių prekių sąrašą nustato Akcizų įstatymas („Valstybės žinios“, 2004, Nr. 26-802), prie tokių prekių priskiriamas apdorotas tabakas, tame tarpe ir cigaretės. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199² straipsnį nustatyta, jeigu šių prekių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagal BK 212 straipsnio 2 dalį 199² straipsnyje nurodytų daiktų (prekių) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. G. suplanavo iš (duomenys neskelbtini) parsigabenti cigarečių su rusiškomis banderolėmis. 2010 m. birželio 30 d. telefonu ir asmeniškai bendrauja su kaltinamuoju M. R., aptaria nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tai matyti iš telefoninių pokalbių išklotinės (1 t., 78 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis V. G. neteisėtai tokiomis cigaretėmis prekiavo ir anksčiau, jam už tai buvo taikoma administracinė atsakomybė. Kadangi jis vengė asmeniškai gabenti cigaretes su rusiškomis banderolėmis, nes jau buvo sulaikytas tokias cigaretes gabenant, todėl sugalvojo surasti kitą asmenį, kuris tas cigaretes iš (duomenys neskelbtini) pargabentų. Jis žinojo, jog kaltinamajam M. R. reikalingi pinigai, todėl pasiūlo jam savo transportu pargabenti iš (duomenys neskelbtini) krovinį ir už tai pažada sumokėti 500 Lt. Kaltinamasis M. R. su pasiūlymu sutinka ir pasiskolina automobilį „Fiat Tempra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Prieš vykstant į (duomenys neskelbtini) bendrauja su kaltinamuoju V. G. ir supranta, jog reikės gabenti neteisėtą krovinį – cigaretes su rusiškomis banderolėmis, nes buvo girdėjęs, kad kaltinamasis V. G. jomis prekiauja. Kaltinamasis M. R. savo veikos nenutraukia ir iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pargabena 8481 pakelį cigarečių „Saint G. L.“ su (duomenys neskelbtini) banderolėmis. Atvykęs į (duomenys neskelbtini) telefonu apie tai informuoja kaltinamąjį V. G., kuris nurodo atvykti į (duomenys neskelbtini) garažų kooperatyvą, kaltinamajam V. G. atėjus į garažų kooperatyvą ir nurodžius į kurį garažą įvaryti automobilį, automobilį įvaro į garažą ir pargabentas cigaretes kaltinamajam V. G. perduoda, kaltinamasis V. G. cigaretes su rusiškomis banderolėmis iškrauna į garažą. Kaltinamasis M. R. su automobiliu išvyksta, o kaltinamasis V. G. garažą su iškrautomis cigaretėmis su rusiškomis banderolėmis, užrakina ir jam pasišalinant iš garažų kooperatyvo teritorijos, jis pareigūnų sulaikomas. Atliekant įvykio vietos apžiūrą (duomenys neskelbtini) garažų kooperatyve esančiame garaže Nr. (duomenys neskelbtini) rasta ir išimta 8481 pakelis cigarečių „Saint G. L.“ su (duomenys neskelbtini) banderolėmis. Cigaretes iš (duomenys neskelbtini) pargabeno kaltinamasis M. R. ir perdavė kaltinamajam V. G..

Iš 2010-08-03 Kauno teritorinės muitinės pažymos „Dėl cigarečių vertės“ Nr. 1 B-l9.5731-9795 (1 t., 70 b. l.) matyti, kad 8481 pakelio cigarečių „Saint G. L.“ muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius 55550,55 Lt, iš jų muitine vertė - 4664,55 Lt, iš viso importo mokesčiai - 50886 Lt, iš jų: muitas - 2713,92 Lt, akcizas - 38503,74 Lt, PVM - 9668,34 Lt, kas viršija nustatytos atsakomybės ribą, t. y. padarytas ne administracinis pažeidimas, o nusikaltimas.

Teismas atmeta kaltinamojo V. G. parodymus, kad krovinį iš (duomenys neskelbtini) užsakė parvežti O. G.. Ši versija nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Iš byloje esančių telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad kaltinamasis su kitais asmenimis kalba apie cigarečių pardavimą, už prekybą cigaretėmis su rusiškomis banderolėmis baustas administracine tvarka, intensyviai ieško asmens, galinčio parvežti krovinį iš (duomenys neskelbtini), iš anksto numato patalpą, kurioje laikys parvežtą krovinį, kaltinamajam M. R., prieš išvykstant į (duomenys neskelbtini), nurodinėja kur važiuoti, kur ir kokioje būklėje palikti automobilį, kur atvežti krovinį, o atvežus krovinį, jį pats iškrovė, užrakino garažą, pareigūnams jį sulaikius ir pareikalavus atrakinti garažą, nurodė kitą garažą, o ne tą, kuriame iškrovė krovinį.

Šių išnagrinėtų ir aptartų įrodymų visetas ir jų vertinimas, juos lyginant tarpusavyje jų sąsajumo prasme, leidžia teismui konstatuoti, jog kaltinamieji M. R. ir V. G., veikdami bendrininkų grupėje, kaltinamajam V. G. suorganizavus nusikalstamą veiką, neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes, o kaltinamasis V. G. tas prekes neteisėtai laikė.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t.

Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad iš anksto numatytas, detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų paskirstymas ir pan., nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Tai sudėtingesnės ir pavojingesnės bendrininkavimo formos – organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) požymiai.

Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (Kasacinės bylos Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-170/2011)

Nors byloje nenustatyta, kad kaltinamieji M. R. ir V. G. būtų išlanksto susitarę, kad M. R. už atlygį, savo transportu vyks į (duomenys neskelbtini) ir iš ten parveš V. G. įgytas cigaretes su rusiškomis banderolėmis, tačiau iš tolesnių jų veiksmų seka išvada, kad jie veikė bendrininkų grupėje. Tokias teismo nustatytas aplinkybes pagrindžia byloje esantys duomenys, iš kurių matyti, kad M. R. prieš išvykstant į (duomenys neskelbtini), V. G. jam nurodė kaip jam elgtis. M. R. parodė, kad jis suprato, kad atliks neteisėtus veiksmus, veš cigaretes su rusiškomis banderolėmis, tačiau savo veikos, siekdamas atlygio, nenutraukė, o vykdė V. G. nurodymus, parvežė cigaretes į (duomenys neskelbtini), apie tai pranešė V. G., pastarasis, atėjęs į garažų kooperatyvą, parvežtas cigaretes iškrovė iš automobilio į garažą. Teismas konstatuoja, kad kaltinamieji M. R. ir V. G. bendrais veiksmais gabeno akcizais apmokestinamas prekes neturėdami tam leidimo. Kiekvienas iš jų atliko konkrečius veiksmus siekdami vieno tikslo – neteisėtai iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pargabenti akcizais apmokestinamas prekes ir tą tikslą pasiekė, t. y. veikė kaip bendravykdytojai.

Kaltinamajam V. G. iš kaltinimo išjungtina tai, kad jis parengė nusikalstamą veiką bei vadovavo ir koordinavo M. R. veiklą - organizavo neteisėtą 8481 pakelio cigarečių „Saint G. L.“ su (duomenys neskelbtini) banderolėmis, kurių bendra vertė 55550,55 Lt, gabenimą automobiliu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

Organizatorių, kaip vieną iš bendrininkų rūšių, apibūdina BK 24 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad organizatorius – tai asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Taigi įstatymų leidėjas, pateikdamas nusikaltimo organizatoriaus sampratą, nurodo baigtinį alternatyvių veiksmų sąrašą, kurių bent vieną atlikęs asmuo laikomas organizatoriumi. Asmuo laikomas organizatoriumi ne tik tada, kai: suburia organizuotą grupę, ar jai vadovauja, ar koordinuoja jos narių veiklą; suburia nusikalstamą susivienijimą, ar jam vadovauja, ar koordinuoja jo narių veiklą, bet ir tada, kai parengia nusikalstamą veiką ar jai vadovauja.

Nusikaltimo organizatorius – bendros nusikalstamos veikos vadovas, pasižymintis aktyviais organizaciniais veiksmais. Esminis tokio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus, priemones (kasacinė byla Nr. 2K-102/2009).

Gi šioje nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad veikė organizuota grupė ar nusikalstamas susivienijimas. Nenustatyta, kas konkrečiai parengė ir vadovavo šiam nusikaltimui, nes nenustatyta, iš kur gautas šis krovinys, kaip jis pateko į Lietuvą, kas šių cigarečių savininkas ir kad kaltinamieji iš anksto būtų sutarę, kad bus gabenamas konkretus kiekis cigarečių, nes kaltinamieji neigia išankstinį susitarimą apie cigarečių gabenimą. Kaltinamasis M. R. parodo, kad jis darė prielaidą, kad bus gabenamos cigaretės.

Pagal susiformavusią teismų praktiką - uždraustų apyvartoje prekių (daiktų) laikymas – tai uždraustų apyvartoje prekių (daiktų) buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). (kasacinė byla Nr. 2K-P-218/2009).

Byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamajam M. R. iš (duomenys neskelbtini) pargabenus cigaretes su rusiškomis banderolėmis, jis jas perdavė kaltinamajam V. G., kuris tas cigaretes iš automobilio iškrovė į garažą, po to garažą užrakino ir norėjo pasišalinti iš garažų kooperatyvo teritorijos. Taigi kaltinamojo V. G. nusikalstamojoje veikoje yra ne tik neteisėtas akcizais apmokomų prekių gabenimas, bet ir jų neteisėtas laikymas.

Bylos teisminio nagrinėjo metu nustatyta, kad byloje ištirti duomenys gauti teisėtais būdais ir laikytini įrodymais Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio prasme.

Pagal BPK 140 straipsnį ikiteisminio tyrimo pareigūnai turi teisę sulaikyti asmenį, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu. Kaltinamasis V. G. buvo sulaikytas nusikaltimo padarymo vietoje. Bylos duomenys neduoda jokio pagrindo manyti, kad kaltinamasis į vietą, kurioje jis buvo sulaikytas, atvyko ikiteisminio tyrimo pareigūnų paskatintas ar kaip nors kitaip neteisėtai išprovokuotas. Kaltinamojo kaltė neįrodinėtina jokiais kitais įrodymais, išskyrus surinktus atliekant BPK numatytus veiksmus. Dėl nurodytų priežasčių nėra jokio pagrindo manyti, kad nagrinėjamoje byloje galėjo būti pažeistos kaltinamojo teisės netinkamai taikant Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas.

Išdėstytų duomenų visumos pagrindu, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji M. R. ir V. G. suprato, jog veikė nusikalstamai, suprato savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti – gabenti cigaretes iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir jas gabeno, o kaltinamasis V. G. jas sukrovė į garažą, kurį užrakino ir tokiu būdu jas ten neteisėtai laikė, t. y. neteisėtus aktyvius veiksmus atliko su tiesiogine tyčia.

Ir nors kaltinamieji tiksliai nežinojo cigarečių kiekio, tačiau nei vienas iš jų savo parodymuose nenurodė, jog turėjo tyčią gabenti nedidelį kiekį ir tokių duomenų byloje nėra, todėl jų veika kvalifikuotina pagal faktiškai gabento krovinio apimtį ir jo vertę, o kaltinamasis V. G. cigaretes neteisėtai laikė, todėl darytina išvada, kad kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Todėl, skirdamas bausmę kaltinamiesiems M. R. ir V. G., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamųjų asmenybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji įvykdė nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo priskiriamas prie sunkių, į padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų asmenybes, amžių, jų įvykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus, į atsakomybes lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamųjų asmenybes, jų padarytą konkrečią nusikalstamą veiką ir neigiamų padarinių dydį, bei faktines priežastis, kurios nulėmė jų tyčią nusikalsti, laiko, kad jiems skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

Todėl, skirdamas bausmę kaltinamajam M. R., teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikaltimas yra baigtas, tyčinis, nesukėlęs labai sunkų padarinių. Be to, bausmė kaltinamajam skiriama atsižvelgiant ir į tai, kad jis nuoširdžiai išgyvena ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kad nusikaltimo padaryme atliko antraeilį vaidmenį, todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, jam neskirtina laisvės atėmimo bausmė, skirtina bauda mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. 81-3309 redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu).

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. G., teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikaltimas yra baigtas, tyčinis, nesukėlęs labai sunkų padarinių. Be to, bausmė kaltinamajam skiriama atsižvelgiant ir į tai, kad jis nusikaltimo padaryme atliko pagrindinį vaidmenį, baustas administracine tvarka, tačiau yra neįgalus, 1 grupės invalidas, todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, jam neskirtina laisvės atėmimo bausmė, skirtina bauda didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. 81-3309 redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu).

Dėl BK 72 straipsnio taikymo (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu)

Pagal BK 67 straipsnio nuostatas turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, tam tikrais atvejais privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje BK 72 straipsnio 2 dalies prasme nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo darydamas nusikalstamą veiką. Teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti. Nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas (pavyzdžiui, transporto priemonė, kurioje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui paslėpti) arba toks turtas, be kurio panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas būtų labai apsunkintas (pavyzdžiui, transporto priemonė, panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas), taip pat kai kurių nusikalstamų veikų dalykas ( kasacinės bylos Nr. 2K-636/2007, 2K-500/2010, Nr. 2K-237/2011).

BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatos numato, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog automobilis „Fiat Tempra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), įregistruotas R. K.-J. vardu (1 t., 58 b. l.), tačiau faktiškai priklauso R. S., kuris iš jos jį nupirko už 2000 litų, apie 2005 metus, tačiau savo vardu jo neįregistravo.

Bylos duomenys liudija, kad kaltinamasis M. R., kurio draugė R. S. dukra, minėtu automobiliu, R. S. sutikimu, nekartą naudojosi savo tikslams. Kadangi kaltinamasis M. R. nekartą naudojosi minėtu automobiliu ir dėl to nekildavo jokių problemų, jis anksčiau nei teistas, nei baustas administracine tvarka už KET pažeidimus ar kitų nusikalstamų veikų padarymą, todėl nėra įrodymų daryti prielaidoms, kad R. S. galėjo žinoti, kad M. R. 2010 m. liepos 10 d. panaudos minėtą automobilį nusikalstamai veikai padaryti.

Taigi, baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas R. S. galėjo žinoti, kad jam priklausanti transporto priemonė bus panaudota nusikalstamai veikai daryti, todėl taikyti BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto, nuostatas ir konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią transporto priemonę, nėra teisinio pagrindo.

Tačiau teismas konstatuoja, jog nepanaudojus minėtos transporto priemonės nusikalstamos veikos dalykas - 8481 pakelio cigarečių „Saint G. L.“ su (duomenys neskelbtini) banderolėmis, gabenimas būtų neįmanomas, nes būtų neįmanoma nuvykti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), paimti nurodytą kiekį cigarečių pakelių ir grįžti atgal į (duomenys neskelbtini), todėl automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone.

Esant šioms aplinkybėms, taikytinas BK 72 straipsnio 5 dalis, t. y. iš kaltinamųjų M. R. ir V. G. solidariai priteistina automobilio piniginė vertė.

Iš 2010-12-03 VšĮ (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad automobilio „Fiat Tempra“, 1991 m. vidutinė rinkos vertė yra 1430 Lt (1 t., 63 b. l.). Konfiskuotino turto vertė nustatyta pagal oficialiai pateiktą dokumentą, kurio nepripažinti tinkamu įrodymu teismas neturi jokio pagrindo.

Byloje nustatyta, kad 8481 pakelis cigarečių „Saint G. L.“ su (duomenys neskelbtini) banderolėmis, buvo iškrautos garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) garažų kooperatyve, (duomenys neskelbtini). Šis garažas nuosavybės teise priklauso V. J., kuris garažą išnuomavo kaltinamajam V. G. lengvajam automobiliui laikyti. Jo sutikimas naudoti garažą neteisėtam disponavimui akcizais apmokestinamomis prekėms laikyti, byloje nenustatytas. Byloje nenustatyta, kad minėtame garaže ankščiau neteisėtai būtų laikomos akcizais apmokestinamos prekės. Teismas konstatuoja, jog nepanaudojus minėto garažo nusikalstamos veikos dalykas - 8481 pakelio cigarečių „Saint G. L.“ su (duomenys neskelbtini) banderolėmis, laikymas nebūtų neįmanomas, nes tokį kiekį cigarečių pakelių galima laikyti bet kurioje vietoje, todėl garažas nepripažintinas nusikaltimo padarymo priemone.

Dėl daiktinių įrodymų

8481 pakelis cigarečių „Saint G. L.“ su (duomenys neskelbtini) banderolėmis sunaikintinas, nes jų realizavimas Lietuvos Respublikoje draudžiamas.

Automobilis „Fiat Tempra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), 2 automobilio rakteliai su signalizacijos pulteliu, tarptautinis draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintini teisėtam savininkui R. S..

Iš V. G. paimti ir jam perduoti 2 mobiliojo ryšio telefonai: Nokia 6070, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), Nokia 6020, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintini V. G., nes nenustatyta, kad jie yra nusikaltimo padarymo priemonės.

Iš M. R. paimtas ir jam perduotas mobiliojo ryšio telefonas Nokia 5220, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintini M. R., nes nenustatyta, kad jie yra nusikaltimo padarymo priemonės.

2 garažo raktai, kurie saugomi VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apsaugos rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos specialiose saugojimo patalpose, grąžintini V. J..

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikino nuosavybės teisių apribojimo, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 299 straipsniais, 303 straipsniu, 307 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą baudą M. R. turi sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą. Nuteistajam per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesumokėjus baudos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Šiaulių apygardos teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškota priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalį ir nuteisti 154 MGL (20020 Lt) dydžio bauda.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010-07-10 iki 2010-07-12 (2 paras), pritaikius BK 66 straipsnį ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio taisykles, suėmime išbūtą laiką prilyginus 4 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad V. G. yra jau sumokėjęs dalį - 520 Lt jam paskirtos baudos.

Likusią paskirtos baudos dalį (19500 Lt) V. G. turi sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą. Nuteistajam per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesumokėjus baudos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Šiaulių apygardos teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalimi išieškoti solidariai iš M. R. ir V. G. valstybės naudai konfiskuotinos nusikaltimo priemonės – automobilio „Fiat Tempra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) piniginę vertę – 1430 (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt) litų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktinius įrodymus: 8481 pakelį cigarečių „Saint G. L.“ su (duomenys neskelbtini) banderolėmis, saugomus VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM (duomenys neskelbtini) apsaugos rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos specialiose saugojimo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktinius įrodymus, automobilį „Fiat Tempra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), dokumentus: 2010-07-08 technines apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-01-08 išduoto transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį automobilio savininkė yra R. K., įprastinės transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), tarptautinį transporto priemonės draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM (duomenys neskelbtini) apsaugos rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos specialiose saugojimo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. S. a. k. (duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu daiktinius įrodymus, 2 garažo raktus, saugomus VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM (duomenys neskelbtini) apsaugos rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos specialiose saugojimo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. J. a. k (duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktinius įrodymus, 2 mobiliojo ryšio telefonus: Nokia 6070, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), Nokia 6020, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), perduotus saugoti V. G., grąžintini V. G..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktinius įrodymus, mobiliojo ryšio telefoną Nokia 5220, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), perduotus saugoti M. R., grąžintini M. R..

Nuosprendis per 20 dienų, o nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.