Šiaulių apylinkės teismo nutartis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje prokurorė teismui perdavė nutarimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsiskyrusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), dėl psichikos sveikatos būsenos ji negali dalyvauti teismo procese, neteista, galimai padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje uždraustą veiką.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. 2017 m. gegužės 13 d., apie 11.15 val., viešoje vietoje - Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje, esančioje (duomenys neskelbtini), matant aplinkiniams, įžūliu elgesiu - paleisdama nuo pavadžio šuniuką, spirdama K. G. ne daugiau 8 kartų į kojas, taip sukeldama nukentėjusiajam K. G. fizinį skausmą ir sutepdama jo albą, besispardydama išpurvino sieną, taip sugadindama 160 eurų vertės Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedros turtą, atsigulusi ant žemės plūdosi, spardėsi, tokiais savo veiksmais demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

A. P. dėl sveikatos būklės teisiamuosiuose posėdžiuose nedalyvavo.

A. P. nebuvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Tai įrodo asmens negalėjimo dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolas (b. l. 144).

Nukentėjusysis K. G. apklaustas teisme parodė, kad atlikdamas savo pareigą, gynė kleboną nuo A. P., nes ji bandė pas jį apsigyventi. Nurodo, kad kai A. P. ateina į bažnyčią, jie turi problemų. Ji pasirodydavo ne pamaldų metu ir keldavo scenas. Jie ją išprašydavo gražiuoju. A. P. ateidavo į klebonijos raštinę, kur gyvena klebonas ir atsinešdavo savo daiktus. Kai A. P. ateidavo į bažnyčią, ji sakydavo, kad yra „(duomenys neskelbtini)“. Apie įvykį parodė, kad buvo šeštadienis ir po mišių, kai visi žmonės išeidinėjo, A. P. atvyko su automobiliu. Automobilį pastatė neleistinoje vietoje bei atėjo į bažnyčia su šuniu ir nešuliu. Kai A. P. buvo pasakyta, kad į bažnyčią negalima eiti su šunimi, ji pradėjo plūstis, spardytis ir ištepliojo sieną. Siena iki šiol palikta nenuvalyta, nes nenusivalo. Jie laukia teismo sprendimo, kad žinotų, kaip elgtis dėl žalos atlyginimo.

Liudytojas A. S. apklaustas teisme parodė, kad jis kartais nueina iki bažnyčios pažiūrėti, ar automobiliai tvarkingai sustoja, nes kartais reikia, kad būtų vietos atvykti policijai ir greitajai pagalbai. Nurodo, kad yra tikintis, į bažnyčią eina. Moteris atvyko su mašina. Jis pasakė, kad negalima statyti mašinos šone. Ji nieko neatsakė ir paliko mašiną. Moteris pasiėmė šuniuką ir nuėjo į katedrą. Zakristijonas du kartus pasakė: „mergaite, su šuniukais negalima eiti“. Moteris spyrė zakristijonui į „užpakalį“ ir į šlaunį. Zakristijonas paėmė ir iš peties palenkė moterį, o ji šaukė, kad jai „viskas galima“. Zakristijonas jo paklausė, ar jis negalėtų iškviesti policijos ir greitosios pagalbos. Jis iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Kai atvyko greitoji pagalba, jis pasakė, kad ją reikia išvežti į ligoninę.

Liudytojas M. K. apklaustas teisme parodė, kad labai sunkiai atsimena įvykio aplinkybes. Prisimena, kad gavo iškvietimą. Prie kunigo buvo moteris, kuriai matėsi, kad sutrikusi sveikata, nes elgėsi neadekvačiai. Moteris šaukė bei gulėjo išskėstomis rankomis. Moteris turėjo šuniuką, kuris lakstė bažnyčioje. Pačioje bažnyčioje buvo kunigas, moteris, jis, kolegė ir lyg senyvo amžiaus žmogus.

Liudytoja D. A. apklausta teisme parodė, kad yra patrulių rinktinės vyr. patrulė. Nurodo, kad 2017-05-12 atvykus į bažnyčią, prie pagrindinių durų rado ant žemės gulinčią moterį. Paprašė jos atsisėsti ant suolo. Ji atsisėdo. Pradėjo kalbėtis. Ji jai papasakojo, kad yra atvykusi iš miesto, ruošiasi gyventi Šiauliuose ir tuoktis su kunigu, „(duomenys neskelbtini)“. Neneigė, kad spyrė kunigui kelis kartus į tarpkojį. Jos rankose matė šuns pavadėlį. Kunigas pasakė, kad šuo yra uždarytas kitoje patalpoje. Ji paėmė pavadėlį, nuėjo į patalpą, kurioje buvo uždarytas šuo ir išėjo lauk. Atvyko greitoji. Su kitais asmenimis, buvusiais bažnyčioje, bendravo jos kolega.

Liudytojas A. P. apklaustas teisme parodė, kad su A. P. yra išsituokę. Kai ji vartoja vaistus, viskas būna gerai. Apie įvykį, įvykusį bažnyčioje, sužinojo iš dukros. Jis dirba užsienyje. Ji planavo kartu su juo vykti į užsienį, baigė kursus. Pažymi, kad ji susirgo, atsigulė į ligoninę ir nebeišvažiavo. Supranta, kada jai pradeda progresuoti liga. Mato iš gaunamų žinučių. Ji nepripažįsta, kad serga, sako, kad yra sveika. Jei jis išvažiuos, jos niekas nebeprižiūrės. Ligoninėje išgeria vaistus, būklė pagerėja. Ji nesutinka gulėti ligoninėje. Pabūna kelias dienas namuose ir vėl tenka vežti į ligoninę su policijos pagalba.

Teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs įrodymus, konstatuoja, kad A. P. padarė uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje. Padaryta veika įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai:

2017-05-13 gautas K. G. pareiškimas (b. l. 11);2017-05-13 surašyti pareigūnų, pagal iškvietimą atvykusių į įvykio vietą, tarnybiniai pranešimai (b. l. 12-13);2017-07-11 Bendrojo pagalbos centro pateiktoje garso įraše matyti, kad į BPC skambina A. S. dėl 2017-05-13 įvykio bažnyčioje 11:08 val. Teigia, jog atėjusi į bažnyčią moteris spardo kunigus, nori, kad atvyktų policija (b. l. 21-22);2017-05-13 Kauno Metropolijos Šiaulių Vyskupijos Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedros parapijos pažyma apie sugadintą sieną, nuostolis 160 € (b. l. 24);Liudytojas K. G. apklaustas ikiteisminiame tyrime parodė, kad ta pati moteris buvo atėjusi 2017-05-11 ir 2017-05-13. 2017-05-13 apie 11:15 val. į Katedrą atėjo iš matymo pažįstama moteris, ji rankose laikė šunį. Jis stovėjo prie įėjimo durų šalia staliuko, tvarkė žvakes. Kai pamatė, kad į katedrą įėjo moteris su šunimi. Jis jai į katedrą toliau eiti neleido, užstojo jai kelią. Tada moteris atsegė šuns pavadėlį ir jį paleido. Moteris pradėjo spardytis, bandydama jį šitaip patraukti iš kelio. Besispardydama moteris jam įspyrė į kojas ne daugiau kaip 8 kartus bei išpurvino albą. Dėl išpurvinto rūbo pretenzijų neturi, fizinis skausmas jam sukeltas buvo, tačiau jie niekam apie tai nesakė. Už kojų susiėmęs nebuvo, nes jam rūpėjo tik išvesti moterį lauk. Kai moteris spardėsi, jis bandė ją nustumti nuo savęs. Ji besispardydama ištepliojo bažnyčios sieną, esančią prie įėjimo. Ar ji tyčia ištepliojo, ar atsitiktinai besispardydama, pasakyti negali. Moteris pati atsigulė ant žemės ir toliau spardėsi kojomis. Šalia stovėjo liudininkas, kuris iškvietė pareigūnus. Iškvietęs pareigūnus vyras išėjo lauk, o jis ėjo pagauti ir uždaryti į zakristiją šunį. Atvykę pareigūnai padėjo moteriai atsistoti. Po to atvažiavę medikai ją išsivežė. Moteris savo elgesiu jam sukėlė neigiamas emocijas. Kiek pamena, tuo metu bažnyčioje žmonių nebuvo, visi buvo išėję lauk, išskyrus vieną lankytoją. Civilinio ieškinio jis nereikš, bažnyčia taip pat nereikš. Sienos dar netvarkė, bandė ją nuplauti, tačiau nenusiplauna. Minėta moteris į katedrą buvo atėjusi ir 2017-05-11 apie 15:45 val. Atėjusi į katedrą iš pradžių ji meldėsi, po to atėjo į zakristiją, ten pašaliniams žmonėms eiti negalima. Jis paprašė jos išeiti, tačiau ji nesutiko, pradėjo rankomis mosuoti. Jis pagriebė jai už rankos, ją užlaužė ir išvedė iš katedros. To įvykio niekas nematė, zakristija buvo tuščia, išvedė pro galinį išėjimą, todėl niekas nematė. Įvykis jam jokių neigiamų emocijų nesukėlė, jis dėl to įvykio jai pretenzijų neturi, į policiją nesikreipė (b. l. 27-28, 36-37, 42-43, 49-50).Liudytojas A. S. apklaustas ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2017-05-13 apie 11:00 val., buvo atėjęs į katedrą, pasimelsti. Kai baigėsi mišios visi žmonės išeidinėjo, jis liko paskutinis. Tuo metu į katedrą atėjo moteris su šuniuku. Moteris norėjo eiti su šuniu į katedrą, tačiau prie įėjimo stovėjęs zakristijonas jos neleido, sakė: „mergaitė su šuniu į bažnyčia eiti negalima“. Po tokio pasakymo moteris supyko ir pradėjo spardytis. Matė kaip kelis kartu įspyrė zakristijonui į kojas. Kiek kartų įspyrė, pasakyti negali. Spardydamasi moteris ištepliojo bažnyčios sienos įėjimą. Mano, kad moteris tiesiog besispardydama ištepliojo sieną, o ne specialiai. Zakristijonas moteriai rankos nelaužė, tik uždėjo savo ranką jai ant peties. Tuo metu moteris pradėjo šaukti, kad „man viskas galima“ ir pati specialiai atsigulė ant žemės ir pradėjo keiktis. Mano, kad žmonės nematė įvykio, nes visi išeidinėjo iš mišių. Bažnyčia buvo tuščia. Moteris elgėsi neadekvačiai, buvo sutrikusi, kalbėjo nebūtus dalykus. Zakristijonas paprašė, kad kas iškviestų pareigūnus. Jis sutiko ir iškvietė. Kai atvažiavo pareigūnai ir medikai moteris jau elgėsi ramiai. Pareigūnė padėjo moteriai atsistoti. Pareigūnė bendravo su moterimi, o pareigūnas su zakristijonu. Jam jokių neigiamų emocijų nesukėlė toks moters elgesys, jis nesutriko. Moteriai jokių pretenzijų jis neturi. Daugiau nieko pasakyti neturi (b. l. 54, 60-61).Liudytoja D. A. apklausta ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2017-05-13 apie 11:13 val. iš Šiaulių AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad katedros bažnyčioje yra moteris, kuriai sutriko psichiką. Atvykus į įvykio vietą, jus pasitiko K. G., kuris nurodė, kad bažnyčioje ant žemės guli moteris. Atėjus prie moters, ji gulėjo ant žemės. Priėjusi ji jos paklausė: „ką jūs čia darote?“ Tada ji jai ištiesė ranką ir padėjo atsistoti. Po to moteris jai pasakė: „(duomenys neskelbtini)“. Zakristijonas, t. y. K. G., jiems parodė savo albą. Ji buvo purvina ties kojomis, tiksliai kuri vieta pasakyti negali. K. G. paaiškino, kad moteris su savimi turėjo šunį, kurį ji paleido atėjusi, o zakristijonas jį pagavęs uždarė į patalpą esančia bažnyčioje. Zakristijonas sakė, kad šuo „prisisiojo“ ant altoriaus. Zakristijonas jiems parodė apspardytą bažnyčios sieną. Sieną buvo truputi ištepta palei žemę. Ji daugiau bendravo su moterimi. Ji jai aiškino, kad atvažiavo į bažnyčia susitikti su kunigu, nes ruošiasi su juo kartu gyventi. Ji aiškino, kad zakristijonas neįleido jos į bažnyčią dėl to, ji supykusi apspardė zakristijoną ir bažnyčios sieną. Ji iš moters paėmė pavadėlį ir nuėjo į bažnyčią atsivesti šunį. Su zakristijonu daugiau bendravo jos kolega. Bažnyčia buvo tuščia, žmonių joje ir prie jos nebuvo. Buvo tik pranešėjas, kuris kvietė pareigūnus ir dar vienas žmogus. Žmonės elgėsi ramiai, sutrikę dėl įvykio nebuvo. Su moterimi sunku bendrauti, ji sunkiai aiškino įvykio aplinkybes, matėsi, kad moteriai yra sutrikusi psichika. Atvykę medikai moterį išsivežė kartu su šunimi. Daugiau nieko pasakyti neturi (b. l. 67-69);Liudytojas M. K. apklaustas ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2017-05-13 apie 11:13 val. iš Šiaulių AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad katedros bažnyčioje yra moteris, kuriai sutriko psichiką. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko K. G., kuris nurodė, kad bažnyčioje ant žemės guli moteris. Atėjus prie moters, ji gulėjo ant žemės. Jo kolegė padėjo moteriai atsistoti ir ją išsivedė į lauką, o jis liko bendrauti su zakristijonu. Jis jai paaiškino, kad į bažnyčia atėjo moteris, kartu su savimi turėjo šunį. Šuo buvo palaidas. Jis (šuo) „prisisiojo“ prie altoriaus. Taip pat moteris bažnyčioje šūkavo, trukdė mišias. Zakristijonas paprašė jos išeiti iš bažnyčios, tačiau ji nesutiko. Elgėsi agresyviai. Įspyrė zakristijonui, ištepė jo albą, bei bažnyčios vidinę sieną. Kuriuo metu moteris įspyrė zakristijonui ir ištepė sieną pasakyti negali nepamena. Bažnyčioje žmonių nebuvo, buvo tik pranešėjas. Jis elgėsi ramiai, sutrikęs nebuvo. Moteris buvo akivaizdžiai sutrikusi. Atvykę medikai ją su šunimi išsivežė. Daugiau nieko pasakyti neturi (b. l. 74);Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 86TPK-327/2017 išvadoje matyti, kad A. P. psichikos sutrikimo yra veikiama nuo 2003 metų, jai diagnozuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas. 2017-05-13 darydama baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką buvo lėtinio psichikos sutrikimo - šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, paūmėjimo stadijoje. Dėl šio psichikos sutrikimo ji negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo teisingai juos valdyti. Dėl psichinio sutrikimo A. P. šiuo metu nėra pilnavertė teismo proceso dalyvė, todėl nerekomenduojamas jos dalyvavimas teismo posėdyje, nerekomenduojama su ja atlikti teismo procesinius veiksmus. A. P. negali atlikti bausmės, kadangi yra ne nusikalstamos veikos, o visuomenei pavojingos veikos subjektas. Tikslinga taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b. l. 112-116).

Šios bylos proceso metu surinkti įrodymai patvirtina, jog A. P. nurodytu laiku ir vietoje matant aplinkiniams, įžūliu elgesiu - paleisdama nuo pavadžio šuniuką, spirdama K. G. ne daugiau 8 kartų į kojas, taip sukeldama nukentėjusiajam K. G. fizinį skausmą ir sutepdama jo albą, besispardydama išpurvino sieną, taip sugadindama 160 eurų vertės Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedros turtą, atsigulusi ant žemės plūdosi, spardėsi, tokiais savo veiksmais demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes veika A. P. atžvilgiu kvalifikuota tinkamai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

2017-08-09 Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi A. P. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė (b. l. 108-109). 2017-09-05 – 2017-10-03 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86TPK327/2017 nurodyta, jog A. P. uždraustos veikos padarymo metu, t. y. 2017-05-13 buvo veikiama lėtinio psichikos sutrikimo – šizoafektinio sutrikimo, mišraus tipo, paūmėjimo stadijoje, dėl kurio ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir teisingai jų valdyti. A. P. nuo 2003 m. buvo diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas (F25.2), dėl kurio ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. P. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas. Jai rekomenduojamas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Dėl psichikos sutrikimo A. P. nėra pilnavertė teismo proceso dalyvė, nerekomenduojamas jos dalyvavimas teismo posėdyje, nerekomenduojama su ja atlikti procesinius veiksmus. Ji negali atlikti bausmės, kadangi yra ne nusikalstamos veikos, o visuomenei pavojingos veikos subjektas (b. l. 112-116).

Teisiamajame posėdyje teismo ekspertas S. R. palaikė ekspertizės akte nurodytas aplinkybes ir patvirtino, kad A. P. negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų teisingai valdyti. Siūlė skirti ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis.

A. P. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, todėl ji, darydama įstatymo uždraustą veiką, dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikos pavojingumo, negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. P. yra pripažintina nepakaltinama (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnis), todėl atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką negali. Siekiant užtikrinti, kad A. P. būtų stebima, jai būtų užtikrintas tinkamas gydymas, jai skirtinas ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. Teismas nustato priverčiamąją medicinos priemonę vadovaudamasis šiais argumentais: A. P. padarė uždraustą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, už smurtines veikas nėra teista, padaryta uždrausta veika nėra sudėtinga. Ji nėra teista (b. l. 87), bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 88-91), darbo biržoje registruota (b. l. 92), nedirba (b. l. 93), turi dukrą (b. l. 189). 2017-05-26 VšĮ Šiaulių centro poliklinikos medicininiame pažymėjime Nr. 306 nurodoma, kad A. P. yra įstaigos pacientų registre nuo 2005 m. Pacientei nustatyta diagnozė – šizoafektinis sutrikimas (b. l. 81). 2017-05-29 VšĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės rašte Nr. S-3028 (1.16) nurodoma, kad A. P. yra Psichiatrijos klinikos pacientų registre. Nustatytos diagnozės: nuo 2003-03-04 iki 2003-03-28 F23.0-Ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas be shizofrenijos simptomų. Nuo 2005-03-19 iki 2005-04-06 F32.3-Sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais. Nuo 2005-04-07 iki 2005-05-04 (išskyrus šventine dienas) F32.1-Vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Nuo 2006-01-27 iki 2006-02-09 F33.3-Pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais. Nuo 2006-02-10 iki 2006-02-21 (išskyrus šventines dienas) F33.2-Pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų. Nuo 2006-02-21 iki 2006-03-02 F33.3-Pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais. Nuo 2006-03-03 iki 2006-03-20 (išskyrus šventines dienas) F33.2-Pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais. Nuo 2006-12-15 iki 2006-12-29 F33.3-Pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais. Nuo 2007-01-22 iki 2007-02-13 (išskyrus šventines dienas) F33.3-Pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais. Nuo 2010-11-30 iki 2010-12-17 F33.3-Pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais. Nuo 2013-11-19 iki 2013-12-23 F31.2-Bipolinis afektinis sutrikimas, manija su psichoziniais simptomais. Nuo 2013-12-27 iki 2014-01-27 (išskyrus šventines dienas) F31.2-Bipolinis afektinis sutrikimas, manija su psichoziniais simptomais. Nuo 2014-01-27 iki 2014-01-31 (išskyrus šventines dienas) F31.2-Bipolinis afektinis sutrikimas, manija su psichoziniais simptomais. Nuo 2015-03-12 F31.2-Nepatikslintas bipolinis afektinis sutrikimas. Nuo 2015-03-13 iki 2015-03-23 F25.2-Shizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas. Nuo 2015-06-12 iki 2015-07-28 F25.2-Schizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas. Nuo 2016-04-27 iki 2016-05-27 F25.2-Schizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas. Nuo 2017-03-18 iki 2017-04-06 F25.2-Shizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas. Nuo 2017-05-13 iki 2017-05-26 gydėsi Psichiatrijos klinikos paros stacionare (Ūmių būsenų skyriuje), nustatyta diagnozė – F25.2-Schizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas. Pacientė išrašyta iš stacionaro būklei pagerėjus (b. l. 82-83). 2017-12-28 VšĮ Šiaulių centro poliklinikos rašte Nr. 01-03-2255 nurodoma, kad A. P. nurodė savo vyrą – A. P. kaip asmenį, kuriam būtų galima pavesti ja rūpintis bei pasikviesti jį dalyvauti teismo procese. Psichikos sveikatos centro specialistai neturi duomenų, kad pilietis A. P., gyv. (duomenys neskelbtini), negalėtų rūpintis savo žmona. A. P. dukra gyvena ir dirba užsienyje, todėl dalyvauti teismo proceso jai būtų sudėtinga. Saugant pacientės orumą ir privatumą nėra tikslinga skirti tokią priežiūrą tolimesniems giminėms. 2017-11-24 VšĮ Šiaulių centro poliklinikos rašte Nr. 01-03-2080 nurodoma, kad A. P. iki 2017-11-16 gydėsi VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje. 2017-11-17 pacientė po stacionarinio gydymo atvyko konsultacijai į VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centrą. Gydytojų konsultacinė komisija pateikė išvadą – dėl sveikatos būklės šiuo metu transporto priemonių ji vairuoti negali (b. l. 174).

Apibendrinus, kas pasakyta, teismas, atsižvelgęs į A. P. padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į jos sveikatos būklę, konstatuoja, kad A. P. skirtinas ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalis).

A. P. nutarimu skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 138-139). 2017 m. spalio 24 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Erikos Girgždienės nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo panaikinta (b. l. 141-142).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. P. pripažinti nepakaltinama dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

A. P. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nutarčiai įsiteisėjus: CD su garso įrašu, esantis baltame voke, pridėtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.