- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-09
- Bylos Nr.
- 2-1462/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00141-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Noble Group“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „BIC Capital“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Noble Group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Noble Group“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „BIC Capital“ dėl bankroto bylos iškėlimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „BIC Capital“, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Actualis“. Nurodė, kad yra atsakovo kreditorius, perėmęs reikalavimo teisę iš UAB „Mineraliniai vandenys“; atsakovo įsiskolinimas sudaro 5 393,75 Lt. Ieškovas Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka įspėjo atsakovą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu atsakovas neatsiskaitys, tačiau atsakovas įsiskolinimo nepadengė.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 25 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „BIC Capital“. Teismas nustatė, jog reikalavimas dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo grindžiamas ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – atsakovo nemokumu. Teismas įmonės nemokumo būseną nustatinėja pagal visas įmonės skolas, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, svarstytini ir lygintini ne tik tie kreditoriniai reikalavimai, dėl kurių yra reiškiamos pretenzijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1002/2008). Išanalizavęs byloje surinktus duomenis iš valstybinių institucijų, teismas nustatė, kad UAB „BIC Capital“ įsiskolinimo valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams neturi; su Valstybine mokesčių inspekcija atsakovas atsiskaitė 2013 m. kovo 4 d., kas teismo vertinimu sudaro pagrindą spręsti apie įmonės gebėjimą padengti savo įsiskolinimus. Įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui suma nėra didelė – 3 377,64 Lt; tai kad valstybiniu socialiniu draudimu apdrausti du atsakovo darbuotojai teismui leido daryti išvadą, kad įmonė tebevykdo veiklą. Teismas pažymėjo, jog tai, kad atsakovas nesumoka pareiškėjui 5 393,75 Lt skolos, savaime neįrodo įmonės nemokumo fakto, o kitų įrodymų, pagrindžiančių reikalavimą iškelti atsakovui bankroto bylą, pareiškėjas teismui nepateikė. Teismas nustatė, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro 8 771,39 Lt sumą, tačiau duomenų, kad įmonė nevykdo finansinių įsipareigojimų ir jos pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, byloje nėra. Be to, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas įvertino ir aplinkybę, kad atsakovas įsteigtas 2011 metais, todėl laikė jį tik pradedančia savo veiklą įmone ir ne pilnai rinkoje įsitvirtinusiu dalyviu. Tokiu atveju teismas konstatavo, kad įmonei turint tam tikrų laikino pobūdžio finansinių sunkumų prioritetas turi būti teikiamas atkuriamiesiems arba reabilitaciniams tikslams, įmonei suteikiant galimybę toliau vykdyti verslą. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys neleidžia daryti neabejotiną išvadą apie atsakovo nemokumą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; skirti atsakovo UAB „BIC Capital“ vadovui 10 000 Lt baudą už teismo nutarties pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus nevykdymą; iškelti bankroto bylą UAB „BIC Capital“, nes nustatyti akivaizdūs nemokumo požymiai. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas privalo vertinti juridinių asmenų registrui pateiktą įmonės balansą arba išreikalauti aktualius dokumentus iš atsakovo. 2011 m. finansinės atskaitomybės dokumentai rodo, kad atsakovo įsipareigojimai ženkliai viršija turimą turtą. Nesant kitų duomenų (atsakovas nepateikė teismo reikalautų dokumentų), laikytina, kad įmonės finansinė situacija labai bloga.
2. Viešai pateikiami VSDF duomenys rodo, kad atsakovas visiškai nemoka privalomų socialinio draudimo įmokų nuo 2012 m. birželio 22 d. Tai leidžia spręsti, kad įmonės finansinės problemos nėra laikinos. Teismas neteisingai bylos duomenis įvertino ir dėl to nepagrįstai konstatavo, kad 3 377,64 Lt skola VSDFV yra nedidelė, nors šis įsiskolinimas sudaro beveik pusę atsakovo įstatinio kapitalo. Bendras atsakovo įsiskolinimas siekia 8 771,39 Lt.
3. Teismas neįvertino, kad nemokus rinkos subjektas toliau kenkia mokiems rinkos subjektams bei nemokėdamas mokesčių daro žalą valstybei. Sutinka, kad prioritetas teiktinas atkuriamiesiems ir reabilitaciniams tikslams, tačiau tokių požymių nagrinėjamoje byloje nėra.
4. Apelianto teigimu, teismas nebuvo pakankamai aktyvus, kaip to reikalauja Įmonių bankroto įstatymas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.).
ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą bankroto byla keliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, sudarant sąlygas jiems patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, ar įmonė tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti nekeliant bankroto bylos ir išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tam, kad teismas, nagrinėdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, galėtų spręsti dėl įmonės finansinės padėties ir jos mokumo, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pareiga įmonės, kurios atžvilgiu inicijuojama bankroto byla, vadovui pateikti teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus.
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė iškelti atsakovui UAB „BIC Capital“ bankroto bylą, remdamasis VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje esančio įmonės balanso už 2011 metus duomenimis, VMI, VSDFV duomenimis, padaręs išvadą, jog įmonė vykdo veiklą, yra nelabai seniai įsteigta, turi laikinų finansinių sunkumų, su valstybiniu biudžetu atsiskaito, o pradelsta skola ieškovui ir VSDFV nėra ženkli.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, siekiant tinkamai įvertinti įmonės mokumą/nemokumą, atsižvelgiant į tikėtinus įmonės turto vertės pokyčius, šis klausimas turi būti analizuojamas pagal naujausius įmonės buhalterinės apskaitos duomenis. Būtent dėl to ĮBĮ 8 straipsnio 2 dalyje bei 9 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pareiga įmonės, kurios atžvilgiu inicijuojama bankroto byla, vadovui pateikti teismui skolininkų ir kreditorių sąrašą, kuriame atsispindėtų įmonės įsipareigojimų sumos ir jų įvykdymo terminai, taip pat ne tik praėjusių metų finansines ataskaitas, bet ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos finansinių ataskaitų rinkinį. Tam, kad ši pareiga būtų tinkamai vykdoma, įstatymas suteikia teismui teisę už finansinių dokumentų be pateisinamos priežasties nepateikimą skirti įmonės vadovui iki 10 000 Lt baudą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsiliepimo į ieškinį ir ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatytų finansinės atskaitomybės dokumentų atsakovas teismui nepateikė, atsakovui skirti procesiniai dokumentai įteikti formaliai, pagal CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatas. Byloje nėra duomenų, ar teismas aiškinosi dokumentų nepateikimo priežastis, ar dokumentai buvo siųsti įmonės vadovui, ar buvo svarstytas baudos įmonės vadovui skyrimo klausimas.
Pažymėtina, kad 2013 m. kovo 25 d. priimtoje nutartyje teismo padaryta išvada apie įmonės mokumą, paremta tik 2011 metų balansu ir tuo, kad įmonė neturi įsiskolinimų VMI, negali būti laikoma pagrįsta. Minėta, kad įmonės nemokumo klausimą teismas pirmiausia turi spręsti iš įmonės realios turtinės padėties, nustatytos pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius duomenis, turinčius reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę.
Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad 2011 m. finansinės atskaitomybės dokumentai rodo, jog atsakovo įsipareigojimai ženkliai viršija turimą turtą, todėl atsakovui nepateikus kitokių duomenų įmonės finansinė situacija vertintina kaip bloga. Tai, kad atsakovo registruotos buveinės adresu siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, suponuoja priešingą nei pirmosios instancijos teismo padaryta, išvadą – kad įmonė faktiškai veiklos nebevykdo.
Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai be kita ko reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus (CPK 12 ir 13 str.). Įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, todėl bankroto bylos turi viešąjį interesą. Teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus, gali įpareigoti proceso šalis pateikti konkrečius įrodymus, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės finansinę padėtį, iš kurios būtų galima spręsti apie įmonės (ne)mokumą, tam, kad būtų išsiaiškinta, ar yra pagrindas tenkinti (atmesti) ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Ši aplinkybė suponuoja teismui pareigą reikalauti ir rinkti papildomus įrodymus, būtinus realios atsakovo turtinės padėties atskleidimui ir teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui. Šios pareigos nagrinėjamoje byloje teismas tinkamai neįvykdė. Privalomoms nustatyti faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms sprendžiant dėl įmonės mokumo ar nemokumo, nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti aktualią atsakovo finansinę padėtį.
Išdėstytos aplinkybės kelia abejonių pirmosios instancijos teismo išvados apie atsakovo mokumą ir pagrindo jam kelti bankroto bylą nebuvimą teisėtumu ir pagrįstumu. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, nereikalavo ir nevertino jas pagrindžiančių įrodymų, todėl neteisingai išsprendė bylą ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad neatskleidė bylos esmės (CPK 185, 265 str., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas negali priimti nutarties iškelti įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 10 str. 8 d.), todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui bankroto bylos iškėlimo klausimui nagrinėti iš naujo, kuris yra kompetentingas spręsti ir dėl baudos už teismo reikalautų dokumentų nepateikimą atsakovo vadovui skyrimo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „BIC Capital“ klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.