Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja A. Naujokienė Proceso Nr. 20-1-00253-06 Procesinio sprendimo kategorija:

2010 m. gruodžio 15 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Ievai Jegorovaitei, Ingai Levinskienei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Edvinui Sergaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-09 nuosprendžio, kuriuo H. A. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. – 30 MGL (3900 Lt) bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., paskirtos bausmės subendrintos, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 30 MGL (3900 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu nuteista ir D. M., kuri nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. A. nuteistas pagal BK 222 str. 1 d. už tai, kad nuo 2003-01-01 iki 2005-09-23 ir nuo 2005-10-19 iki 2006-01-01, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Dalmeta“ direktoriumi, pažeisdamas LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-575) 4 str., 12 str., 13 str., 15 str. 10 d., 25 str., 28 str. 2 d., LR Buhalterines apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 str., 7 str. 3 d., 12 str. 1 d., 4 d., 14 str. 1 d., 2 d., 16 str. 1 d., 3 d., 4 d., 19 str. 1 p., 2 p., 4 p., 21 str. 1 d., 2 d. (tyrimui pateikė pirminius apskaitos dokumentus, tačiau nepateikė apskaitos registrų; kasos knygose nenurodė iš ko gavo ir kam išdavė pinigus; uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos bankas“ Kauno filialui teikė tikrovės neatitinkančią finansinę atskaitomybę, kiekvienais metais nepagrįstai pagerino bendrovės ekonominius rodiklius; tikrovės neatitinkančią finansinę atskaitomybę teikė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, į apskaitą neįrašė iš fizinių asmenų skolintų lėšų; neatspausdino ir nepatvirtino sąskaitų planą; neįrašė į apskaitą gautų paskolų, išduotų vekselių, Didžiosiose knygose nesurašytos kasos, atsiskaitomųjų sąskaitų apyvartos, nėra vasario-lapkričio mėnesių apyvartų, nenustatė tvarkos dėl piniginių lėšų inkasavimo ir užpajamavimo iš EKA aparatų, dėl ko pinigų užpajamuojama daugiau arba mažiau; tyrimui nepateikė sąrašo darbuotojų, galinčių pasirašyti bendrovės apskaitos dokumentus, jų parašų pavyzdžių; nepateikė apskaitos registrų už 2003 m., 2004 m., 2005 m., išskyrus 2003 m., 2004 m. ir 2005 m. Didžiąsias knygas; tyrimui nepateikė nei įsakymų, nei potvarkių, numatančių dokumentų saugojimo tvarką, nėra jokių dokumentų perdavimo aktų, neišsaugojo paskolų sutarčių, vekselių, sudarytų su fiziniais asmenimis); LR Vyriausybės nutarimo 1999-06-03 Nr. 719, LR Vyriausybės 2004-07-12 nutarimo Nr. 876 „Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“ 3 p., 8 p., 9 p., 60 p., 61 p. (įsakymuose nesudarė inventorizavimo komisijų ir nenumatė inventorizuoti gautinas ir mokėtinas skolas; tyrimui nepateikė skolų suderinimo aktų), apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio.

Be to, jis nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. už tai, kad 2003-07-23, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Dalmeta“, įm. k. 132930322, direktoriumi, pagal UAB „Dalmeta“ 2003-07-16 įsakymą Nr. 253, būdamas eilinėse apmokamose atostogose, Raudondvario k., Kauno r., tiksliai nenustatytoje vietoje, sudarė su V. K. pinigų paskolos sutartį ir, teigdamas, kad pasiskolintus pinigus panaudos įmonėje prekių užpirkimui, pinigus sumoje 48000 Lt paėmė, bendrovės apskaitoje neapskaitė, pinigų V. K. negrąžino, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, H. A. 2003-07-23, esant toms pačioms sąlygoms ir toje pačioje vietoje, įmonės „Dalmeta“ vardu sudarė su A. K. pinigų paskolos sutartį ir teigdamas, kad pasiskolintus pinigus panaudos įmonėje prekių užpirkimui, pinigus sumoje 32000 Lt paėmė, bendrovės apskaitoje neapskaitė, pinigų A. K. negrąžino, tuo apgaule savo naudai įgijo didelės vertės – 80 000 Lt svetimą turtą.

Pagal paskolos sutartį jis visiškai atsiskaitė su V. K. ir A. K.. Teisme jis, V. K. ir A. K. vienareikšmiai nurodė, kad tokį atsiskaitymą supranta ne kaip žalos atlyginimą, o kaip atsiskaitymą pagal sudarytas paskolos sutartis, t.y. V. K. ir A. K. akivaizdžiai pripažino, kad jis savo prievolę įvykdė. Todėl tarp jo ir V. K. bei A. K. buvo civiliniai teisiniai santykiai. Vien ta aplinkybė, kad jis su jais atsiskaitė vėliau, nei buvo sutarta, nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 182 str., sudėties, tuo tarpu teismas atsiskaitymą su V. ir A. K. vertino kaip žalos atlyginimą, tuo pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nuostatas.

Nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašydamas nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas neatskleidė BK 182 str. numatyto nusikaltimo sudėties būtinojo požymio - apgaulės pobūdžio. Teismas nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė apgaulė, ar pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją, ar nuslepiant objektyviai egzistuojančius konkrečius faktus, apie kuriuos jis turėjo pranešti, ar dar kokia kita forma. Sudarydamas paskolos sutartis jis neklaidino nei V. K., nei A. K., nesiekė užvaldyti jų turto. Formalių faktų, kad jis buvo atostogose, paskolos pinigų neįtraukė į UAB „Dalmeta“ apskaitą, negalima laikyti apgaule, nes šios aplinkybės visiškai neįtakojo V. K. ir A. K. apsisprendimo skolinti jam pinigus, nei pinigų grąžinimo ar negrąžinimo.

Skundžiamame nuosprendyje nenurodoma, ar 2003-07-23 skolinantis pinigus, ar vėliau, susiformavo jo tyčia padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d. Byloje nėra įrodyta, jog buvo išankstinis sumanymas apgaule įgyti svetimą turtą ir šį sumanymą įgyvendino. Nenustatytas ir priežastinis ryšys tarp apgaulės ir svetimo turto užvaldymo, kurio esmė yra asmens suklaidinimas, todėl baudžiamasis įstatymas pritaikytas neteisingai – nenustačius atsakomybės pagal BK 182 str. kilimui būtinų nusikaltimo požymių. Teismo motyvai dėl kaltės tėra samprotavimai, o ne įrodymais paremtos išvados. Visos abejonės, jei nepavyksta jų pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai, nes priešingu atveju laikytina, jog jam yra perkeliama įrodinėjimo našta, tuo pačiu pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, prašiusią nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir pradėti procesą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nuteistajam, ir nuteistojo gynėją, prašiusį nuosprendį panaikinti ir pradėti procesą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nuteistajam, sprendžia, kad nuosprendžio dalis, kuria H. A. nuteistas, naikintina ir baudžiamoji byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo, jog iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme nuteistasis H. A. susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės (LR BPK 326 str. 1 d. 4 p.).

2010-01-21 apeliantas H. A. neatvyko į paskirtą apeliacinės instancijos teismo posėdį. Jo gynėjas informavo teismą, kad H. A. serga, yra gydomas VšĮ Kauno apskrities psichiatrijos ligoninėje ir pateikė nustatytos formos pažymą, išduotą minėtos gydymo įstaigos (7 t., b.l. 136).

2010-04-12 nutartimi apeliantui H. A. paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie LR SAM Utenos ekspertiniam skyriui (7 t., b.l. 153-154).

2010-10-01 Kauno apygardos teisme buvo gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie LR SAM Utenos ekspertinio skyriaus viršininko pavaduotojos raštas, kuriuo prašoma teismo priimti nutartį dėl H. A. patalpinimo į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę iki įvyks teismas dėl priverčiamųjų medicininių priemonių taikymo, nes jam reikalingas gydymas (7 t., b.l. 168).

2010-10-08 priimta nutartis perkelti H. A. iš Utenos ekspertinio skyriaus į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicininių priemonių taikymo, bet ne ilgiau kaip iki 2011-01-08 (7 t., b.l. 171-172).

2010-10-18 teismas informuotas, kad 2010-10-14 H. A. iš Utenos ekspertinio skyriaus perkeltas į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę (7 t., b.l. 177).

2010-11-05 Kauno apygardos teisme iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie LR SAM Utenos ekspertinio skyriaus gautas teismo psichiatrijos aktas Nr. 75U-II-67, kuriame nurodyta, kad objektyvių duomenų apie tai, jog nusikaltimų padarymo metu H. A. sirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nenustatyta. Nusikaltimų padarymo metu H. A. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tačiau po nusikaltimo padarymo, šiuo metu H. A. serga bipoliniu afektiniu sutrikimu mišraus tipo, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. H. A. rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (7 t., b.l. 182-186).

Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas patvirtina, kad H. A. po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika, jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl būtina pradėti procesą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (LR BPK 393 str. 2 d.).

Vadovaujantis LR BPK 86, 87, 269, 400 str., apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta teismo psichiatrė ekspertė Jolanta Didžiokienė davė išvadą, kad H. A. susirgo bipoliniu afektiniu sutrikimu mišraus tipo po nusikaltimo padarymo, maždaug, nuo 2006 metų ir serga šiuo metu, tai yra, iki 2009-11-09 nuosprendžio priėmimo. Jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Todėl H. A. rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis.

LR BPK 402 str. 1 d. numato, kad jeigu asmens psichika sutriko po bausmės paskyrimo, kol nuosprendis dar neįsiteisėjęs ir nepradėtas vykdyti, bylą nagrinėja nuosprendį priėmęs teismas.

Iš aukščiau aptartų duomenų matyti, kad H. A. susirgo bipoliniu afektiniu sutrikimu mišraus tipo, dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, po nusikaltimo padarymo – 2006-01-01 iki nuosprendžio 2009-11-09 priėmimo. Todėl nurodytu laikotarpiu jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės (LR BPK 326 str. 1 d. 4 p.). Todėl pirmos instancijos teismo 2009-11-09 nuosprendžio dalis, kuria H. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. 30 MGL (3900 Lt) bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, naikintina ir perduotina byla iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

LR BPK 326 str. 1 d. 4 p. nuostata panaikinti nuosprendį nustatytomis aplinkybėmis yra besąlyginė, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų nuteistojo apeliacinio skundo teiginių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p., 393 str. 1, 2 d., 394 str. 2 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno m. apylinkės teismo 2009-11-09 nuosprendžio dalį, kuria H. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. 30 MGL (3900 Lt) bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, subendrinus bausmes BK 63 str. 1 d., 3 d., paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 30 MGL (3900 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui.