Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2022-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. T-682-610/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-20
Bylos Nr.
T-682-610/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30726-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Brinevičius
Nuteistasis
R. K.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-682-610/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30726-2017-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2.
(S)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gruodžio 20 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr.81/04- 1293 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam R. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis už nepriekaištingą elgesį, stropų darbą ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose Marijampolės pataisos namuose 8 kartus skatintas. Šiuo metu atlieka bausmę paprastosios grupės sąlygomis, užsiima individualia veikla. Aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Atlikdamas bausmę, mokosi suaugusiųjų mokymo centre 12 klasėje, siekia įgyti naujų profesijų. Komisija vertino, kad nuteistasis turės gyvenamąją ir darbo vietas. Komisija, mano, kad nuteistojo pozityvi motyvacija gyvenimui laisvėje, realistiški ateities planai, susiję su šeima bei darbu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą, manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsiliepimas

Teismo nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo netvirtinti Komisijos nutarimo. Prokurorė, mano, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama, mažėja nežymiai, nuteistajam nustatyti vis dar išliekantys kriminogeniniai veiksniai. Prokurorė įvertino nusikalstamos veikos už kurią atliekama laisvės atėmimo bausmė, pavojingumą, įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis bei likusios neatliktos bausmės dalį, padarė išvadą kad šiuo metu dar lengvesne bausmės atlikimo forma nebus pasiekti bausmės tikslai, tuo pačiu pažeidžiant teisingumo principą bei visuomenės interesus.

Komisijos nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad R. K., teistas 2019 m. lapkričio 7 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 165 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,2,4 dalimis, 5 dalies 1,2 punktais, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė 8 metai laisvės atėmimo. 2020-06-04 Kauno apygardos teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,2 dalimis, 5 dalies 2 punktu Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018-05-22 ir 2019-11-07 Kauno apygardos teismo nuosprendžiais skirtos bausmės apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė 8 metai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 9 mėnesiai ir 18 dienos.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip jau minėta, vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis ankščiau teistas du kartus Lietuvos Respublikoje ir keturis kartus Ispanijoje. Jo nauji teistumai įrodo, kad nuteistajam anksčiau skirtos bausmės teigiamo poveikio jo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, nusikaltimai sunkėjo, nusikalstamos veikų darymas yra akivaizdus nuteistojo sisteminio pobūdžio elgesys. Analizuojant bylos medžiagą matyti, kad nuteistasis nusikaltimus darė bendrininkų grupėje. Nusikaltimų darymo metu vyravo impulsyvus jo elgesys, taip pat visiškai pagrįstai nurodyta, kad neteisėtų veiksmų kilimui įtakos turėjo ir kiti asmenys. Taip pat prie to prisidėjo ir vartojamas alkoholis. Analizuodamas savo neteisėtus veiksmus ir padarinius, nuteistasis alkoholio įtaką menkina. Nuteistasis taip pat linkęs menkinti savo nusikalstamą elgesį. Dėl padarytos nusikaltimo jis kaltina kitus, savo kaltės nepripažįsta. Iš bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad jo vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo aktyvus. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už šešių nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių dvi veikos yra labai sunkios, keturios nesunkios. Iki priimant apkaltinamąjį nuosprendį jis buvo charakterizuojamas neigiamai, sistemingai daręs administracinius nusižengimus. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama, į ją turi būti atsižvelgiama visų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumoje. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenines savybes galima teigti, kad nuteistasis linkęs veikti neapgalvodamas savo elgesio pasekmių, rizikuoti, įvykdytuose nusikaltimuose stebimas alkoholio poveikis- nusikalto būdamas neblaivus. Nuteistasis net ir bausmės atlikimo metu už nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimus baustas 2 kartus, dar du kartus, pažeidus taisykles nuobauda neskirta, apsiribota pokalbiu. Tai rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turėjo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugebėjo paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenybines savybes galima teigti, kad nuteistasis linkęs veikti neapgalvodamas savo elgesio pasekmių, rizikuoti. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.

Nuteistasis dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, už mokymąsi ir programų lankymą yra 8 kartus skatintas- jo elgesyje yra korekcijos požymių, ilgą laiką neturi galiojančių nuobaudų, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Teismo nuomone, šie argumentai nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga, pažymint, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad 2022-10-14 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama prie vidutinės rizikos grupės- nustatytas 51 balas (2022-02-23 nustatytas 61 balas). Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, pabrėžtina nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nustatyta, kad 2021 m. kovo 22 d. atliktas nuteistojo nusikalstamos elgesio rizikos vertinimas parodė 64 balus. Stebima nuteistojo rizikos mažėjimo dinamika, tačiau ji yra nežymi. Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto elgesio jam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam atliekančiam laisvės atėmimo bausmę vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis (dinaminis) rizikos veiksnys – sunkėjantys nusikaltimai, oficialaus darbo stoka, apsunkinta finansinė padėtis, netinkamas gyvenimo būdas ir draugų įtaka bei problemų sprendimo lankstumo stoka. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik R. K. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Teismo vertinimu nuteistojo dedamų pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nepakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog anksčiau nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra valdomi, nuteistasis siekia pažangos elgesio ir mąstymo srityje, įgijo specialybę, yra gauti duomenys apie suteiktiną darbo vietą. Tačiau pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko, nustatyti vis dar išlikę riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai nėra efektyviai. Net keli nustatyti kriminogeniniai veiksniai susiję su finansine nuteistojo padėtimi, nuteistasis vis dar turi 24778,69 Eur įvairių įsiskolinimų ir įsipareigojimų, 6613,48 Eur yra įsiskolinimas už vaikų išlaikymą, kurių nuteistasis nesistengia padengti, administracinių nusižengimų registro duomenimis nuteistasis yra nesumokėjęs baudų 1219 Eur sumai. Nors nuteistasis užsiima individualia veikla, šiuo metu vis dar yra remiamas (išlaikomas) artimųjų, įsiskolinimai nėra dengiami. Nors byloje yra duomenų apie darbo vietos suteikimą jam išėjus iš pataisos namų, tačiau tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina to, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlyginimą, bus orientuotas kuo didesnę dalį gaunamų pajamų skirti skolų eliminavimui.

Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko įvertinus aplinkybes susijusias su ankstesniais nuteistojo teistumais, negalima teigti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis linkęs pasiduoti kitų įtakai, netinkamai pasirenka elgesio modelius, kurie sukuria situacijas nusikalsti, supranta poreikį keisti savo elgesį, savo nusikalstamą elgesį menkina, kaltina teisėsaugą, aplinką . Nutarime nurodoma, kad nuteistasis palaiko pilnavertiškus artimus santykius su artimaisiais, turės darbą ir gyvenamąją vietą, kas turėtų veikti kaip apsauginiai faktoriai, įtakojantys pakartotinį nusikalstamumą, tačiau pažymėtina, kad pagal teismui pateiktos medžiagos duomenis, šeiminės ir gyvenimo aplinkybės buvo ir prieš nuteistajam darant nusikalstamas veikas, taigi tiesiogiai su nuteistojo pozityviais pokyčiais bausmės atlikimo metu, jo elgesio, mąstymo, požiūrio korekcija, nėra susijusios. Taigi šias aplinkybes vertinti kaip neabejotinai įrodančias, kad nuteistajam jau šiuo metu taikoma probacija pasieks tikslą, nėra pagrindo.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas.

Sprendžiant BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2022 m. lapkričio 24 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-1293 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. K..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Nutarties kopiją siųsti nuteistajam, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, Marijampolės pataisos namams.

Teisėjas Nerijus Brinevičius