- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-26
- Bylos Nr.
- N-444-295-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Romanas Klišauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo F. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutarties F. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūnas 2008 m. rugsėjo 30 d. surašė F. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. rugsėjo 30 d., 15 val. 40 min., Šiaulių raj., kelio Šiauliai – Palanga 8 km, vairavo automobilį važiuodamas 122 km/h greičiu, kai leistinas greitis – 90 km/h. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad F. J. šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 136.1 punkto reikalavimus, atsakomybė už šį pažeidimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 4 dalyje.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2008 m. spalio 21 d. nutarimu F. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirta 500 Lt bauda.
II.
F. J. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2008 m. spalio 21 d. nutarimą ir bylą nutraukti.
Nurodė, kad galėjo greitį viršyti, tačiau prieš stabdant policijos pareigūnui, jis pasižiūrėjo į prietaisų skydelį ir matė, jog jo vairuojamo automobilio greitis yra 100 – 110 km/h, greitį jis padidino, nes norėjo baigti lenkimo manevrą. Pažymėjo, kad jį aplenkė kiti greičiau važiuojantys automobiliai, tačiau sustabdytas ir greičio viršijimu apkaltintas buvo būtent jis. Taip pat jis mano, kad greičio matavimo prietaisas Berkut, kuriuo buvo fiksuojamas jo automobilio greitis, naudotas neteisėtai ir remtis jo parodymais negalima, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartimi Nr. N3-1679/2007 ir teigė, kad greičio matavimo prietaiso Berkut techninė charakteristika neatitinka nustatyto standarto greičio matavimo prietaisams, todėl netinkamu prietaisu gauti įrodymai pagal teisės teoriją bei susidariusią praktiką negali būti laikomi tinkamais įrodymais. Taip pat pažymėjo, kad nebuvo supažindintas su greičio matavimo prietaiso parodymais ir tik iš surašyto protokolo sužinojo, jog užfiksuota, kad jis važiavo 122 km/h greičiu.
III.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 29 d. nutartimi F. J. skundą atmetė, Institucijos 2008 m. spalio 21 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Teismas laikė nepagrįstu F. J. argumentą dėl greičio matavimo Berkut tinkamumo naudoti, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartyje nurodyti greičio matavimo prietaiso Berkut trūkumai buvo pašalinti išduodant 2007 m. liepos 4 d. leidimą naudoti radijo ryšio stotis Nr. (12.21)-4R-00649-3 ir šį greičio matavimo prietaisą leista naudoti visoje Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgęs į šią aplinkybę, taip pat į tai, kad greičio matavimo prietaisas Berkut, naudotas greičio fiksavimui buvo metrologiškai patikrintas ir jam išduotas patikros sertifikatas Nr. 0041490, galiojantis iki 2009 m. sausio 18 d., teismas nusprendė, kad nėra jokio pagrindo suabejoti tuo, kad greitis buvo nustatytas objektyviai, leidžiamu greičio matavimo prietaisus, nepažeidžiant nustatytos tvarkos. Teismas taip pat laikė nepagrįstu F. J. argumentus dėl policijos pareigūnų pažeidimų, kadangi šias aplinkybes paneigia teismo posėdžio metu apklaustų liudytojais policijos pareigūnų parodymai. Teismo nuomone, netikėti pateiktais policijos darbuotojų parodymais pagrindo nėra, nes jie pažeidimą užfiksavo tarnybos metu, nurodė su F. J. asmeniškai nepažįstami, todėl abejoti jų parodymų objektyvumu pagrindo nėra, tuo labiau, kad šie parodymai atitinka kitą objektyvią administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pats F. J. įvykio vietoje teikdamas paaiškinimus neneigė pažeidimo fakto, nurodė, jog į spidometrą nežiūrėjo, važiavo kolonoje kitų automobilių, tačiau manė, jog automobilio greitis galėjo būti apie 100 – 110 km/h.
Teismo posėdžio metu F. J. prašymu apklaustų kartu su juo važiavusių liudytojų S. J. , I. Ž. ir T. J. parodymus teismas laikė neinformatyviais, kadangi liudytojai nematė greičio automobilio spidometre, o tik išreiškė savo subjektyvią nuomonę dėl greičio.
Teismas atsižvelgdamas į įrodymus, jų vertinimą, konstatavo, jog pagrindo tenkinti F. J. skundą ir keisti jo padaryto teisės pažeidimo kvalifikaciją nėra, nes greitis buvo fiksuotas nustatyta tvarka įregistruotu ir Lietuvos Respublikoje legaliai naudojamu greičio matavimo prietaisu Berkut, fiksuojant greitį, pažeidimų nenustatyta, kvalifikuojant padarytą pažeidimą atsižvelgta į galimą greičio matavimo prietaiso paklaidą.
III.
F. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartį, Institucijos 2008 m. spalio 21 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti ir jo veiką perkvalifikuoti pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad ir policijos pareigūnams, ir teismui aiškino, jog norėjo baigti manevrą, t. y. aplenkti pirmąja eismo juosta važiuojantį mikroautobusą, todėl padidino greitį iki 110 km/h, kairiąja eismo juosta greičiau nei jo automobilis važiavo du automobilio, vieno kurių greitis ir galėjo būti užfiksuotas, tačiau teismas šio fakto neištyrė. Pažymi, kad nebuvo supažindintas su greičio matavimo prietaiso parodymais ir tik iš surašyto protokolo sužinojo, jog užfiksuota, kad jis važiavo 122 km/h greičiu. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartimi bei mano, kad registravimo, dažnių leidimų, patikros procedūros turi būti atliktos po to, kai prietaisu leista naudotis Lietuvoje. Leidimas išduotas 2007 m. liepos 4 d., tačiau po to kitos registracijos procedūros neatliktos. Taip pat mano, kad yra persekiojamas policijos pareigūnų už tai, kad jis konsultuoja kitus vairuotojus, padeda apginti jų teises. Teigia, kad policijos pareigūnų parodymai teisme buvo nenuoseklūs, jie painiojosi ir melavo, o teismas konstatavo, kad jų parodymais netikėti nėra pagrindo. Mano, kad pareigūnų parodymai vertintini kaip subjektyvi nuomonė, neparemta jokiais objektyviais įrodymais. Teigia, jog jautė teismo šališkumą, pareigūnų pozicijos palaikymą. Mano, kad buvo fiksuotas antrąja eismo juosta važiavusio automobilio greitis, o jis buvo sustabdytas tik dėl to, kad buvo eismo juostoje arčiau policijos pareigūnų. Teismas nukrypo nuo ATPK 256 ir ABTĮ 57 straipsnių reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti, Institucijos 2008 m. spalio 21 d. nutarimą ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartį palikti galioti. Nurodo, kad važiavimo greitis buvo fiksuotas Vilniaus metrologijos centre patikrintu greičio matuokliu, didžiausiu greičiu automobilių sraute važiavo F. J. vairuojamas automobilis, kuris važiavo antrąja eismo juostas ir lenkė pirmąja eismo juosta važiuojančią transporto priemonę, kiti automobiliai važiavo už F. J. vairuojamo automobilio. Mano, kad pažeidimas yra įrodytas pilnai, nuobauda paskirta teisingai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartyje atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė jam inkriminuotą ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, kad jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutartį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog F. J. padarytą pažeidimą įrodo rašytinė bylos medžiaga bei liudytojų policijos pareigūnų R. M. ir T. J. parodymai teismo posėdžio metu. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, iš esmės sutampa su jų tarnybiniuose pranešimuose pateiktais paaiškinimais, liudytojai detaliai ir įtikinamai nupasakojo įvykį, teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių šie asmenys galėtų sakyti netiesą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šių liudytojų parodymais. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad apeliantas yra persekiojamas policijos pareigūnų laikytinos nepagrįstomis. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad F. J. 2008 m. rugsėjo 30 d., 15 val. 40 min., Šiaulių raj., kelio Šiauliai – Palanga 8 km, vairavo automobilį važiuodamas 122 km/h greičiu, kai leistinas greitis – 90 km/h, ir šiais veiksmais padarė jam inkriminuotą, ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatytą, administracinį teisės pažeidimą.
Apelianto argumentai, susiję su greičiui fiksuoti naudoto prietaiso patikimumu, nelaikytini pagrįstais. Greičio viršijimas nustatytas greičio matavimo prietaisu Berkut R. Byloje yra Ryšių reguliavimo tarnybos 2006 m. vasario 20 d. leidimas naudoti radijo dažnius (kanalus) Nr. (12.21)-4R-00649, taip pat Ryšių reguliavimo tarnybos 2007 m. liepos 4 d. leidimas naudoti radijo ryšio stotis Nr. (12.21)-4R-00649-3, iš kurių matyti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba minėtuose leidimuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka leido naudoti radijo dažnius bei radijo ryšio stotis, naudojant radiolokacinius greičio matavimo prietaisus Berkut R, vykdant eismo priežiūros funkcijas. Byloje taip pat yra pažeidimui nustatyti naudoto greičio matavimo prietaiso Berkut R patikros sertifikatas Nr. 0041490, kuris galiojo nuo 2008 m. sausio 18 d. iki 2009 m. sausio 18 d. (taigi galiojo ir pažeidimo fiksavimo metu), naudotam greičio matavimo prietaisui taip pat yra išduotas tipo patvirtinimo pažymėjimas (sertifikatas) (2004-10-11 Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124) (Lietuvos matavimo priemonių registro duomenys, prieiga per http://www.lvmt.lt). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad greičio matavimo prietaisas naudotas neteisėtai, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl šiuo matavimo prietaisu gautų duomenų patikimumo.
Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl bylos aplinkybių. Apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, paskirta laikantis ATPK 30 straipsnyje numatytų nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklių, ATPK 30² straipsnyje numatytų baudų skyrimo taisyklių, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis ir Institucijos nutarimas turėtų būti panaikinti ar pakeisti, teisėjų kolegija nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
F. J. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.