- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-13
- Bylos Nr.
- 1K-173-468/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
teismo posėdyje išnagrinėjusi suimtojo įtariamojo B. E., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, turinčio aukštąjį išsilavinimą, nevedusio, neteisto, gynėjo advokato R. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 02 15 d. nutarties, kuria įtariamajam B. E. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2013 02 14 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. E. įtariamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno bei pardavė narkotinę medžiagą, o būtent: jis, 2012 10 01 d. susitikimo metu susitaręs su liudytoju Nr. 8-12, veikiančiu pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, dėl narkotinės medžiagos heroino pardavimo pastarajam, 2012 10 03 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens už 600 Lt neteisėtai įsigijo narkotinę medžiagą – heroiną, kurio bendra masė 0,742 g, neteisėtai nugabeno ją iki savo namų (duomenys neskelbtini) kur neteisėtai laikė iki 2012 10 04 d. 16.00 val., kai (duomenys neskelbtini) namo požeminiame garaže, Vilniuje už 600 Lt neteisėtai perdavė ją liudytojams Nr. 8-12 ir Nr. 9-12, veikusiems pagal NVIM. Tokiais veiksmais B. E. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d.
Taip pat B. E. įtariamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai pardavė narkotinę medžiagą, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje su Z. R., 2012 10 11 d. susitikimo metu susitaręs su nusikalstamą veiką imituojančiu liudytoju Nr. 8-12 dėl narkotinės medžiagos – heroino, pardavimo pastarajam, 2012 10 15 d. apie 15.00 val. susitiko su liudytoju Nr. 8-12, kartu su juo nuvyko į čigonų taborą, esantį Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, kur už 70 Lt iš Z. R. neteisėtai įsigijo ir perdavė liudytojui Nr. 8-12 narkotinę medžiagą – heroiną, kurio bendra masė 0,065 g. Tokiais veiksniais B. E. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 1 d.
Taip pat B. E. įtariamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai pardavė didelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje su Z. R., 2012 10 16 d. telefonu susitaręs su nusikalstamą veiką imituojančiu liudytoju Nr. 8-12 dėl didelio kiekio – 10 g narkotinės medžiagos – heroino, pardavimo pastarajam, 2012 10 17 d. apie 14.15 val. susitiko su nusikalstamą veiką imituojančiais liudytojais Nr. 8-12 ir Nr. 9-12, kartu su jais nuvyko į čigonų taborą, esantį Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, kur už 1400 Lt iš Z. R. neteisėtai įsigijo ir perdavė liudytojams Nr. 8-12 ir Nr. 9-12 didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, kurio bendra masė 2,539 g. Tokiais veiksmais B. E. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 2 d.
Taip pat B. E. įtariamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai pardavė narkotinę medžiagą, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje su M. S., 2013 01 17 d. apie 13.00 val. susitiko su nusikalstamą veiką imituojančiais liudytojais Nr. 8-12 ir Nr. 9-12, kartu su jais nuvyko į čigonų taborą, esantį Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, kur už 150 Lt iš M. S. neteisėtai įsigijo ir perdavė liudytojams Nr. 8-12 ir Nr. 9-12 narkotinę medžiagą – heroiną, kurio bendra masė 0,072 g. Tokiais veiksmais B. E. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 1 d.
B. E. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 str. tvarka sulaikytas 2013 02 14 d. 14.16 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 02 15 d. nutartimi įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2013 02 14 d. (BPK 121 str. 1 d. 1 p., 3 p. numatytais pagrindais).
Šalies argumentai
Skundu įtariamojo B. E. gynėjas advokatas R. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 02 15 d. nutartį kaip nepagrįstą ir nurodo, kad teismas, skirdamas kardomąją priemonę – suėmimą, paviršutiniškai ir formaliai įvertino bylos duomenis. Nors suėmimo taikymo pagrindai formuluojami kaip spėjimas, prognozė, kad įtariamasis gali imtis negatyvių, trukdančių proceso eigai veiksmų, tačiau įstatymas reikalauja, jog prognozė būtų pagrįsta.
Skunde atkreipiamas dėmesys i tai, kad B. E. yra susijęs su Lietuva tvirtais socialiniais ryšiais – jis turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, taip pat turto, todėl laikytina, kad jo socialiniai ryšiai yra tamprūs. Be to, B. E. nėra anksčiau teistas. Jokių duomenų, jog įtariamasis B. E. gali slėptis nuo tyrimo, byloje nesurinkta ir teismas jų nenurodė. Be to, svarbu yra tai, kad įtariamasis pripažįsta visas įtarime nurodytas aplinkybes ir jas patvirtina, tačiau nesutinka su jų teisiniu įvertinimu, kadangi, kaip matyti, nusikaltimai padaryti, naudojant NVIM, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių pareigūnai nerealizavo modelio per pirmą ar antrą nusikalstamos veikos epizodą, o leido nusikalstamos veikos dalyviams daryti naujus nusikaltimus. Tokia pareigūnų veikla teismų praktikoje pripažįstama kaip nepagristas nusikaltimų provokavimas arba neleistinas modelio ribų viršijimas.
Skunde įtariamojo gynėjas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką šios kategorijos bylose ir nurodęs, jog suėmimas yra pati griežčiausia išimtinė kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui esmingai apribojamos teisės, todėl teismas, skirdamas ar pratęsdamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą, turi išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. BPK 121 str. 2 d. nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Asmeniui, kuris kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje faktinių duomenų, kurių pagrindu pareiškiamas įtarimas, gali būti mažiau, tačiau kuo ilgiau byloje tęsiasi ikiteisminis tyrimas, bylos nagrinėjimas teisme, tuo daugiau ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos, prokuroras turi galimybių surinkti ir pateikti teismui faktinių duomenų, leidžiančių asmenį įtarti ir kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu. Todėl, kuo asmuo ilgiau yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami įrodymai, pagrindžiantys asmeniui pareikštus įtarimus bei kaltinimus, taip pat konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime. Jeigu tokių faktinių duomenų nėra surenkama pakankamai, didėja tikimybė, kad ilgą laiką asmenį laikant suėmime, bus pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str., taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. įtvirtinta asmens teisė į laisvę ir saugumą.
BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas, atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, remiantis įstatymo formuluote bei teismų praktika, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos taip pat gali pakakti tam, jog asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 str. 1 d. 1 p. Tokia nuostata suformuota ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog suėmimas negali būti skiriamas ar nuolat tęsiamas, remiantis tik formaliais teiginiais, kad asmuo gali bėgti (slėptis) tik dėl to, jog yra įtariamas sunkių nusikalstamų veikų padarymu ir dėl to jam gresia griežta įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas kardomąją priemonę – suėmimą, neatsižvelgė į Lietuvos A. T. Senato 2004 m. gruodžio 30 d. Nutarimą Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“. Šio nutarimo 10 punkte yra įtvirtinta, kad „BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas suėmimas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys“. Byloje nėra jokių duomenų apie įtariamojo teistumą, jo vaidmenį, padarant nusikalstamą veiką, pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamos veiklos ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus visas šiame skunde nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog B. E. gali būti taikoma švelnesnė kardomoji priemonė, o ne suėmimas, kuris yra akivaizdžiai nereikalingas, o taikomas visai kitais tikslais, nenumatytais BPK (siekiant gauti tyrimui palankius parodymus).
Teismo posėdžio metu įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė – skundą atmesti.
Skundas atmestinas.
Išnagrinėjus įtariamojo B. E. gynėjo advokato R. M. skundą ir teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, išklausius proceso dalyvių paaiškinimų, daroma išvada, kad suėmimo paskyrimo pagrindai ir sąlygos yra, suėmimas įtariamajam paskirtas pagrįstai.
Kardomoji priemonė – suėmimas, gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 str. 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad įtariamajam kardomoji priemonė – suėmimas, buvo paskirta, vadovaujantis BPK 122 str. 1 d. 1, 3 p.
Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje faktiniai duomenys, t. y. įtariamųjų apklausos, kratų protokolai, tarnybiniai pranešimai, specialistų išvados ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, leidžia manyti, jog B. E. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Būtina pabrėžti, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo, nevertina byloje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia įtariamojo kaltės klausimo. Kardomosios priemonės – suėmimo, taikymui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje nurodytuose dokumentuose yra duomenų, patvirtinančių, kad įtariamasis B. E. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, juolab, kad ir įtariamasis pripažįsta visas įtarime nurodytas aplinkybes ir jas patvirtina, o tai, kad jis, kaip nurodoma skunde, nesutinka su aplinkybių teisiniu įvertinimu, kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimui lemiamos reikšmės neturi.
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, B. E. yra įtariamas 4 sunkių tyčinių nusikaltimų padarymu, už kuriuos numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės, sankcijose be laisvės atėmimo nenumatant jokių kitų alternatyvių bausmės rūšių. Griežčiausia B. E. gresianti laisvės atėmimo bausmė – iki 10 metų.
Lietuvos A. T. Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.
Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju teismui yra pagrindo abejoti įtariamojo socialinių ryšių tvirtumu, kas tik patvirtina išvadą dėl galimo asmens bėgimo ar slapstymosi. Nors skunde teigiama, kad B. E. turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, taip pat turto, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įtariamasis neturi pilietybės, taip pat būdamas jauno amžiaus, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, kas leidžia teigti, kad įtariamojo socialiniai ryšiai su Lietuva nėra tokie stiprūs. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, aplinkybė, kad B. E. turi šeimą, nesudaro pagrindo besąlygiškai daryti išvadą, kad yra tie socialiniai ryšiai, kurie sumažintų prognozuojamo bėgimo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo tikimybę, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė.
Taigi priešingai nei nurodyta skunde, aukščiau nurodytos aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad B. E., siekdamas išvengti gresiančios bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir dėl to nebus įmanoma pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.
Aplinkybė, kad B. E. įtariamas padaręs sunkius nusikaltimus, leidžia konstatuoti ir kitą kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 3 p. Įtariamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, taip pat ir dideliais kiekiais. Nors įtariamasis anksčiau neteistas, tačiau jis niekur nedirba, pats priklausomas nuo kvaišalų, todėl darytina išvada, kad nusikalstamų veikų darymas galimai yra vienas iš pagrindinių įtariamojo pragyvenimo šaltinių, juolab, kad nusikalstamos veikos, kaip įtariama, buvo vykdomos pakankamai ilgą laiką. Advokatas atkreipė dėmesį, jog veikos, kuriomis yra įtariamas B. E. yra padarytos taikant nusikalstamos veikos imitacijos modelį ir nepagrįstai bei nepateisinimai buvo „tiražuojamos“. Skundą nagrinėjantis teismas advokato išsakytas pastabas priima domėn, tačiau, kaip jau buvo minėta aukščiau, nagrinėjant skundą, byloje surinktų duomenų, įtariamojo kaltės klausimai bei teisinis veikos vertinimas nesprendžiami. Tačiau, svarbu pažymėti ir tai, kad nusikalstamas veikas B. E. galimai padarė ne vienas. Aukščiau išdėstytos aplinkybės pagrįstai teismui leidžia daryti išvadą, kad B. E., būdamas laisvėje, gali ir toliau daryti nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d., ir dėl to nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.
Skunde nurodyti argumentai, kad įtariamasis neteistas, turi šeimą, apygardos teismo nuomone, šiuo atveju nenusveria egzistuojančių kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo pagrindų, o teiginys, kad suėmimas yra akivaizdžiai nereikalingas, o taikomas, siekiant gauti tyrimui palankius parodymus, yra visiškai nepagrįstas.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje proceso stadijoje kardomoji priemonė – suėmimas, įtariamajam B. E. nėra per griežta, jos terminas parinktas tinkamai, todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį apygardos teismui nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 119 str., 121 str., 122 str., 123 str., 125 str., 127 str., 130 str.,
nutarė:
atmesti įtariamojo B. E. gynėjo advokato R. M. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 02 15 d. nutartį, kuria įtariamajam B. E. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 3 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2013 02 14 d.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.