Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-22 · Administracinė byla Nr. I-3094-162/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-12-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-10-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-22
Bylos Nr.
I-3094-162/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02272-2015-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Atsakovas
N. M.
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3094-162/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02272-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5; 1.8.2; 3.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 22 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,dalyvaujant atsakovui N. M.,vertėjai L. D.,

2015 m. gruodžio 21 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui N. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 246,30 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenimis, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų.

Nurodo, kad vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota pagal viešojo registro duomenis, pagal kuriuos jis yra nekilnojamojo daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas.

Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 11).

Atsiliepimas

Nors atsakovas prieš teismo posėdį pateiktame atsiliepime (b. l. 13-15) nurodė nesutinkantis su reikalavimu dėl vietinės rinkliavos priteisimo argumentuodamas tuo, kad pirmąjį pranešimą dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą gavo tik 2015 m. gegužės 15 d., kad tam tikrais laikotarpiais buvo išvykęs, todėl turėjo teisę būti atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, kad pareiškėjas pažeidė ieškinio senatį, tačiau teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino su prašymu sutinkantis iš dalies, t. y. prašo taikyti ieškinio senatį ir sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis pusei metų dėl sunkios turtinės padėties.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant pareiškėjo atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251) (minėti aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu Nr. 50/166723 (b. l. 6) nustatyta, kad atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 36,34 kv. m. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2015 m. liepos 29 d. pažyma Nr. (4.4.2.)KLS-810 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 29) patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), N. M. vardu Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro registracinėje knygoje nuosavybės teise įregistruotas 1994 m. sausio 11 d., įrašo Nr. 10663, o duomenys į Nekilnojamojo turto registrą perkelti 2009 m. balandžio 21 d., registro įrašo Nr. 50/166723. Atsakovui nuosavybės teise valdant nekilnojamąjį daiktą, jis yra vietinės rinkliavos mokėtoju, todėl pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai atsakovui apskaičiavo vietinę rinkliavą už minėtą objektą ir pateikė mokėjimo pranešimus sumokėti vietinę rinkliavą. Pažyma apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-3798 (b. l. 5) patvirtina, kad įsiskolinimas už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. yra 246,30 Eur.

Duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo, nėra. Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto objekto paskirtį.

UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro Vietinės rinkliavos administravimo skyrius 2015 m. gegužės 18 d. raštu Nr. (8.5)-5R-1194 (b. l. 16) ir 2015 m. liepos 7 d. raštu Nr. (8.5)-5R-11998 (b. l. 28) atsakovui pateikė informaciją dėl jo kreipimųsi. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi atsakovo 2015 m. birželio 29 d. skundą (b. l. 25), 2015 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. (31.22)-R12-759 „Dėl Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro veiksmų“ (b. l. 26-27) skundo netenkino. Atsakovas šio sprendimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neskundė.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra akcentavęs, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Atitinkamai Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos (pvz., 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje A-1360-575/2015, 2015 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-899-442/2015, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A01785-573/2015 ir kt.), kad šiuo atveju taikytina Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 d. Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex-officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje A-1360-575/2015, 2015 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-899-442/2015).

Pareiškėjas į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo kreipėsi 2015 m. lapkričio 27 d. ir ši data laikytina MAĮ 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia. Todėl, vadovaujantis nustatytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava apskaičiuojama už einamuosius metus (2015 metus) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus pagal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d.

Įvertinus, kad vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. už aptariamą turto objektą yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje pateikta pažyma apie skolą dėl vietinės rinkliavos įrodo, kad atsakovui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), apskaičiuotas 46,10 Eur įsiskolinimas. Teismui konstatavus, kad yra pasibaigęs įvardijamų sumų, t. y. 46,10 Eur priverstinio išieškojimo senaties terminas, reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, todėl atitinkamai mažintina priteistinos vietinės rinkliavos suma už šį nekilnojamojo turto objektą iki 200,20 Eur (246,30 Eur – 46,10 Eur).

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo

Teismo priimtas sprendimas turi būti toks, kurį būtų galima realiai įvykdyti, tuo pačiu nesukeliant neproporcingų ir reikšmingų visuomenei ar jos daliai sunkumų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 85¹ straipsnis (2013 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. XII-632 redakcija) nustato, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis (2013 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. XII-633 redakcija) nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutai taikytini tik išimtinais atvejais, todėl sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, svarbu nustatyti, ar atidėjus, išdėsčius sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas ateityje, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją. Atsižvelgiant į tai, prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą atidėjimo ar išdėstymo būtinumas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-252/2011, 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-902-822/2015). SODROS pažyma apie atsakovui priskaičiuotas pensijas, kompensacijas ir pašalpas patvirtina, kad atsakovo gaunamas pajamas sudaro 272,75 Eur senatvės pensija (toks pensijos dydis paskaičiuotas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) bei 46,78 Eur kompensuojamoji išmoka (b. l. 36). Atsakovas yra neįgalus asmuo, kuriam neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 37-38). Atsakovo paaiškinimu nustatyta, kad jis gyvena vienas, dalį gaunamos pensijos tenka išleisti vaistams. Įvertinus atsakovo turtinę padėtį bei sveikatos būklę, prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkintinas, išdėstant priteistos 200,20 Eur sumokėjimą šešiems mėnesiams (po 33,36 Eur kas mėnesį). Įvertinus priteistos sumos dydį spręstina, kad sprendimo vykdymo išdėstymas nepažeis lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principo bei išieškotojo interesų,

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85¹ straipsniu, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) 200,20 Eur (du šimtus eurų ir 20 centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą.

Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimo vykdymą išdėstyti šešiems mėnesiams, mokant lygiomis dalimis po 33,36 Eur (trisdešimt tris eurus ir 36 centus) kas mėnesį.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė