- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-12
- Bylos Nr.
- 2-2194-845/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-01090-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Visokavičienė
- Ieškovas
- A.Z.
- Atsakovas
- UAB „Jumbo Transport“
- Trečiasis asmuo
- VšĮ „Studabir – studentų darbo birža“
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, išnagrinėjusi ieškovo A.Z. ieškinio atsakovui UAB „Jumbo Transport“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretysis asmuo VšĮ „Studabir – studentų darbo birža“, priėmimo klausimą, rašytinio proceso tvarka
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas A.Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Jumbo Transport“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, prašydamas pripažinti negaliojančiais ieškovo 2011-01-03 pasirašytus keturis paprastuosius neprotestuotinus vekselius bendrai 220 000 Lt sumai bei Vilniaus m. 19 notarų biuro 2011-12-29 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. MK-6214.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinį atsisakytina priimti.
Ieškovo manymu, ieškinys yra teismingas apylinkės teismui, nes reiškiami reikalavimai yra neturtinio pobūdžio. Tačiau teismas su tokia ieškovo pozicija nesutinka ir ieškinio pareiškimą atsisako priimti, kaip neteismingą Vilniaus m. 3 apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).
Pažymėtina, kad remiantis rūšiniu teismingumu yra atribojama apylinkių teismų bei apygardos teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija. Rūšinio teismingumo nustatymo kriterijus paprastai yra ginčo dalykas (pobūdis). Be ginčo dalyko, galimi ir kiti rūšinio teismingumo nustatymo kriterijai: ginčo suma, ginčo subjekto teisinės padėties ypatumai ir t.t. Rūšinį teismingumą nustatančios normos yra imperatyvios ir šalys savo susitarimu jo pakeisti negali.
Pagal CPK 26 str. 1 d., visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio Kodekso 27, 28 straipsniuose. CPK 27 str. 1 p. nurodyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 150.000,00 Lt, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalinimo. Ši norma nustato, jog bylų teismingumas priklauso nuo turtinio reikalavimo dydžio.
Iš ieškovo pareikšto ieškinio matyti, jog ieškovas buvo sudaręs su atsakovu 2009-03-13 ir 2009-03-31 Paskolos sutartis, pagal kurias pasiskolino iš atsakovo 270.000,00 Lt. Ieškovas pagal Paskolos sutartis 2010-01-29 grąžino atsakovui 50.000 Lt. Kadangi pasibaigus paskolos grąžinimo terminui ieškovas negrąžino paskolos atsakovui, ieškovas 2011-01-03 išrašė atsakovui 4 vekselius 220.000 Lt sumai. Taigi akivaizdu, jog ginčas tarp šalių yra kilęs iš Paskolos sutarčių, kurių įvykdymui užtikrinti ieškovas išrašė atsakovo naudai vekselius. Ieškinyje ieškovas teigia, jog pinigų dėl kurių pasirašė vekselius, negavo iš atsakovo. Nurodyto pobūdžio aplinkybės liudija, jog ginčas tarp šalių yra kilęs dėl prievolės vykdymo, juolab, kad vekseliai buvo išrašyti tai sumai, kurios ieškovas nėra grąžinęs pagal Paskolos sutartis atsakovui. Pažymėtina, kad ir pats ieškovas ieškinyje nurodė, jog vekselius išrašė kaip garantiją, jog įvykdys savo sutartinius įsipareigojimus pagal paskolos sutartis atsakovui. Taigi akivaizdu, jog nagrinėjamojoje byloje ieškovas įrodinės savo prievolės pagal Paskolos sutartis buvimo ar nebuvimo faktą. Ta aplinkybė, jog ieškovas klaidingai formuluoja savo ieškinio pagrindimą, teigdamas, jog pinigų pagal vekselius negavo, o juos pasirašė tikslu užtikrinti skolos grąžinimą pagal Paskolos sutartis bei siekiant išvengti įmonės bankroto, nesudaro pagrindo teismui pripažinti, kad ieškinio reikalavimas dėl vekselių pripažinimo negalinčiais yra neturtinio pobūdžio. Pažymėtina, kad ieškovas ginčija 4 vekselius, kurių suma sudaro 220.000,00 Lt. Taigi ieškovas turės įrodyti, kad savo prievolinius įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį yra įvykdęs, kadangi ieškinyje nurodė, jog vekseliai buvo išrašyti tikslu užtikrinti skolos grąžinimą pagal Paskolos sutartis. Taigi akivaizdu, jog ieškinio suma priklauso nuo vekselių, kuriuos ieškovas ginčija, sumos (CPK 85 str. 1 d. 1 p., 10 p.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, išskyrus dėl 2011-12-29 vykdomojo dokumento panaikinimo.
Ieškovas, nurodydamas, jog ieškinio reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011, kurioje teismas išaiškino, kad tuomet, kai ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis.
Tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti, kad sprendžiant bylas precedento galią teismams turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; ir kt.).
Pažymėtina, kad ieškovas remiasi kasacinio teismo nutartimi, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškinio, pareikšto CK 6.66 str. pagrindu (acto Pauliana), rūšinio teismingumo. Nurodytoje byloje ieškovas prašė pripažinti negaliojančia reikalavimo perleidimo sutartį CK 6.66 str. pagrindu (acto Pauliana). LAT 2011-05-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011 pažymėjo, jog ieškiniu nebuvo prašoma priteisti lėšų ar kito turto, tačiau buvo siekiama atkurti nesąžiningo skolininko (atsakovo) mokumą ir taip apginti kreditoriaus teises. Taigi ginčas nagrinėjamojoje byloje buvo kilęs dėl kreditoriaus teisių gynimo. Tokiu būdu akivaizdu, jog kasacinio teismo nutartyje nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, sąlygojusios ieškinio neturtintį pobūdį, nėra tapačios ar esmingai panašios į šios civilinės bylos dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais faktines aplinkybes, o tai reiškia, kad LAT 2011-05-27 nutartimi išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-264/2011 ir šios civilinės bylos ratio decidendi nesutampa. Ieškovas, remdamasis LAT 2011-05-27 nutartimi ir teigdamas, jog jo ieškinys yra neturtinio pobūdžio, netinkamai aiškina nurodytos teismo nutarties nuostatas, t.y. išimdamas jas iš bendro konteksto, neatsižvelgdamas į teisinių santykių pobūdį, iš kurių kilo ginčas šioje byloje bei kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje. Pažymėtina, kad kasacinio teismo nutartys – precedentai, turi būti aiškinami ne tik remiantis jų pažodiniu teksto, bet ir sisteminiu bei loginiu jo aiškinimu.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas atsisako priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Vilniaus m. 3 apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 2 p., 290 ir 291 str. str., teismas
nutarė:
atsisakyti priimti ieškovo A.Z. ieškinį atsakovui UAB „Jumbo Transport“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretysis asmuo VšĮ „Studabir – studentų darbo birža“.
Išaiškinti ieškovui, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su tuo pačiu ieškiniu.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 3 apylinkės teismą.