Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės J. Š. ir trečiojo asmens R. Š. atstovui advokatui A. K., atsakovui D. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui D. J. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje R. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad 2014 m. birželio 20 d. tarp ieškovės kaip užsakovės ir atsakovo kaip rangovo buvo sudaryta žodinė, susirašinėjant elektroniniu paštu, statybos rangos sutartis dėl pirties įrengimo darbų. 2014 m. birželio 11 d. atsakovas elektroniniu paštu teikė savo pasiūlymą, 2014 m. birželio 17 d. elektroniniu paštu nurodė, kad pirties įrengimas kainuos 17000,00 Lt (4924,00 Eur) bei nurodė, kokie darbai įeina į bazinį pasiūlymą, kokiu būdu galima sumažinti kainą. 2014 m. birželio 20 d. atsakovui taip pat elektroniniu paštu buvo patvirtinta, kad viskas tinka. Todėl vertintina, kad pastaroji data yra šalių žodinės statybos rangos sutarties sudarymo data. Iš byloje esančių bankinių pavedimų matyti, kad ieškovė 2014 m. gruodžio 3 d., 2015 m. vasario 9 d. ir 2015 m. vasario 17 d. pervedė atsakovui medžiagų pirkimui 3724,05 Eur. Konkretus darbų atlikimo terminas nebuvo susitartas, tik 2015 m. rugsėjo 17 d. elektroniniame laiške atsakovas pažadėjo ieškovei iki 2015 metų Kalėdų atlikti darbus. Pinigai atsakovui buvo pervedami pagal jo prašymą. Vykdant pirties įrengimo darbus, tarp šalių kilo ginčas, nes atsakovas pradėjo darbus, bet jų neužbaigė, todėl ieškovė prašo grąžinti jai iš atsakovo 3724,05 Eur, sumokėtus pagal neįvykdytą statybos rangos sutartį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (6.158 straipsnio 1 dalis ). Remiantis CK 6.193 straipsnio 1-2, 4-5 dalimis, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

Šiuo atveju šalys sudarė rangos sutartį dėl statybos darbų atlikimo. Jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis). Pagal šalių sudarytą sutartį buvo atliekami pirties įrengimo ieškovės sodyboje darbai. Ieškovė yra fizinis asmuo, sutartis sudaryta jos asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl ji laikytina vartotoja (CK 1.39 straipsnio 1 dalis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Atsakovas dirba pagal verslo liudijimą, todėl jis yra verslininkas (CK 2.4 straipsnio 2 dalis). Statybos darbų atlikimas yra ūkinė komercinė veikla, už kurią atsakovas gauna pajamas. Taigi, šalių sudaryta žodinė statybos rangos sutartis atitinka rangos sutarties sampratą, be to kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, todėl šalių santykiams, be bendrųjų rangos nuostatų, taikytinos ir specialiosios CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio nuostatos, reglamentuojančios vartojimo rangą.

Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad jis žodinę sutartį sudarė ne su J. Š., o su trečiuoju asmeniu R. Š., kurį laiko tiesioginiu užsakovu. Iš ieškovės bei trečiojo asmens atstovo paaiškinimų nustatyta, kad trečiasis asmuo yra ieškovės sūnus, kuris ieškovės prašymu susisiekė su atsakovu dėl pirties įrengimo. Tačiau ginčo objektas nuosavybės teise priklauso ieškovei, mokėjimus atsakovui atliko taip pat ieškovė, dėl pačių darbų eigos bei dėl vėluojamų atlikti darbų elektroninio susirašinėjimo būdu su atsakovu daugiausia bendravo ieškovė. Šias nurodytas aplinkybes, ieškovės ir atsakovo bendravimą patvirtina byloje esantis šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu. Be to, ir pats atsakovas dar atsiliepime į ieškinį ieškovę įvardija kaip užsakovę. Ieškovo ir trečiojo asmens atstovas įsitikinęs, kad J. Š. yra tinkamas ieškovas šioje byloje. Teismo nuomone, įvertinus byloje esančius įrodymas – pirmiau paminėtą šalių susirašinėjimą, akivaizdu, jog atsakovas suprato, kad užsakovas yra ieškovė J. Š., todėl teismas vertina, kad J. Š. yra tinkamas ieškovas byloje. Atsakovo teiginį, kad jis žodinę sutartį sudarė ne su J. Š., o su trečiuoju asmeniu R. Š., teismas vertina, kaip gynybinę poziciją siekiant išvengti atsakomybės.

Pagal vartojimo rangos sutartį, užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tačiau jeigu užsakovas sutinka, darbų kaina arba avansas gali būti sumokėti sutarties sudarymo metu arba vėliau šalių sutartu laiku (CK 6.676 straipsnio 2 dalis). Jeigu darbai atliekami iš rangovo medžiagos, užsakovas sutarties sudarymo metu sumoka visą ar dalį medžiagos kainos, nustatytos sutartyje, o galutinai atsiskaito su rangovu atlikus darbą (CK 6.675 straipsnio 1 dalis). Ieškovė su ieškiniu pateikė bankinius pavedimus, iš kurių matyti, kad ieškovė 2014 m. gruodžio 3 d., 2015 m. vasario 9 d. ir 2015 m. vasario 17 d. pervedė atsakovui medžiagų pirkimui 3724,05 Eur.

Atsakovas pripažįsta, kad buvo sudaryta žodinė Sutartis, taip pat pripažįsta, kad ieškovė jam sumokėjo 3724,05 Eur, todėl šios aplinkybės vertinamos kaip įrodytos. Tarp šalių nėra ginčo dėl sutartų darbų apimties, dėl to, kad nebuvo nustatytas konkretus darbų atlikimo terminas. Abi šalys patvirtina, jog sutartis neįvykdyta. Tačiau ieškovo tvirtinimu darbai visiškai neatlikti, o atsakovo tvirtinimu jis dalį darbų atliko, įvykdė pirmąjį etapą, t. y. sumontavo medinį karkasą pirties viduje, atliko sienų ir lubų šiltinimą, įrengė savaiminės ventiliacijos sistemą, suvedė elektros sistemos bei garso sistemos laidus, pastatė karkasinę pertvarą padengtą gipso kartonu, padalinančią patalpą į dvi dalis – pirtį ir priešpirtį, susuko gipso kartoną pirties viduje. Likusios dalies darbų neįvykdė dėl ieškovės kaltės, kuri turėjo sumūryti sieną ties pirties krosnele, užtikrinančią priešgaisrinę apsaugą.

Teismo nuomone, tokiu atveju atsakovas turėjo nedelsdamas įspėti ieškovę apie aplinkybes, sudarančias grėsmę jo darbų atlikimo tinkamumui, ir, kol gaus jos nurodymus, sustabdyti darbą (CK 6.659 straipsnio 1 dalis). Jeigu užsakovas nepaiso laiku padaryto ir pagrįsto rangovo įspėjimo apie 6.659 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes ir per protingą terminą nepakeičia netinkamos ar blogos kokybės medžiagų, kito turto ar dokumentų, nepakeičia savo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo arba nepašalina kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.659 straipsnio 3 dalis). Todėl atsakovo argumentas, kad jam atlikti darbus kliudė ieškovės neatlikti įsipareigojimai, atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis atliko bent vieną iš aukščiau nurodytų, įstatymo numatytų veiksmų. Ieškovės atstovas apskritai paneigė, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog ieškovė turėjo pastatyti kokią nors sienelę. Be to, byloje esantis šalių elektroninis susirašinėjimas paneigia atsakovo nurodytas priežastis dėl ko jis neatliko darbų pagal Sutartį. Atsakovo duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu yra prieštaringi byloje esantiems įrodymams, kadangi šalių susirašinėjime nurodoma visa eilė atsakovo asmeninių problemų (skolos, turto pardavimas iš varžytinių, sveikatos problemos), įvairių pasiteisinimų, tačiau nei viename pokalbyje neužsimenama, kad jis negali atlikti darbų dėl ieškovės neįvykdytų įsipareigojimų (pastatyti priešgaisrines sieneles).

Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų atliktų darbų apimtis, patvirtintų atsakovo turėtas 2000,00 Eur išlaidas vykdant rangos darbus (pirmojo etapo darbus) ieškovės pirtyje. Liudytojas L. P. paaiškino teismui, kad apžiūrėjęs ieškovės pirtį, pamatė, kad jokie darbai nebuvo atlikti, savo dirbtuvėse supirktų ieškovės pirčiai medžiagų atsakovas negalėjo parodyti. Atsakovas teismo posėdžio paaiškino, kad už 2500,00 LT (724,05 Eur) nupirko dailylenčių, kurios ir šiuo metu yra sandėliuojamos pas atsakovą. Tačiau atsakovas ir šio fakto patvirtinimui nepateikė jokių nenuginčijamų įrodymų bei negrąžino medžiagų ieškovei. Bei atsakovas neįrodė, kam buvo panaudota dar 1000,00 Eur. Teismas pažymi, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis).

Teikdamas atsiliepimą atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes – atsikirtimus. 2016 m. gruodžio 14 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, 2017 m. sausio 19 d. teismo posėdis buvo atidėtas, sudaryta galimybė atsakovui susirasti atstovą byloje bei atsakovas buvo įpareigotas iki 2017m. vasario 2 d. pateikti įrodymus. Atsakovui pateikus prašymą, teismas pratęsė terminą įrodymams pateikti. 2017 m. vasario 20 d. teismo posėdžio metu atsakovas nereiškė prašymų teismui išreikalauti papildomus įrodymus, tik pateikė teismui elektroninį susirašinėjimą su ieškove.

Atsakovas nepaneigė, kad pirties įrengimo darbų rezultato ieškovei nepridavė, nes darbų ne atliko. CK 6.680 straipsnyje nustatyta, jog jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalį, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme įtvirtinti vartotojo teisių gynimo būdai tiek esant vartojimo pirkimo - pardavimo, tiek ir vartojimo rangos teisiniams santykiams neturi būti diferencijuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Sprendžiant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgtina į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Akivaizdu, kad atsakovo neatlikti pirties įrengimo darbai, dėl kurių šalys buvo susitarusios, yra esminis šios rangos sutarties pažeidimas, todėl pripažintina, kad ieškovė pagrįstai prašo nutraukti sutartį ir reikalauja iš atsakovo grąžinti už medžiagas sumokėtą 3724,05 Eur kainą. Kadangi atsakovas ieškovei gera valia pinigų negrąžino, iš atsakovo priteistina 3724,05 Eur ieškovės naudai. Sutarties nutraukimas ir sumokėtų pinigų grąžinimas ieškovei nagrinėjamu atveju yra proporcinga ir adekvati ieškovės, kaip vartotojos, pažeistų teisių gynimo priemonė. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad tokio ieškovės pažeistų teisių gynimo būdo taikymas sukeltų atsakovui neadekvačių teisinių pasekmių. Rangovo žinioje liekančio gaminio, pagal bylos duomenis, neturinčio kokių nors specialių, nestandartiniams sprendiniams būdingų, vartojamųjų charakteristikų, panaudojimas įprastiniu būdu ir sąlygomis šalina didelių nuostolių verslininkui kilimo galimybę. Juolab, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog jo dirbtuvėse nėra išrūšiuotos medžiagos pagal objektus, viskas vienoje visumoje ir naudojama tam objektui, kuriam prireikia.

Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, užsakovas turi teisę pasirinkti, kuriuo iš įstatyme nustatytų gynybos būdų naudotis – rangovas negali primesti užsakovui savo valios dėl pažeistų teisių gynimo būdo pasirinkimo ar apriboti užsakovo pasirinkimą. Rangovas prisiima riziką ir, žinodamas savo teises ir pareigas, turi žinoti, kad netinkamos kokybės daikto pagaminimo atveju užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų įvairovė, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų.

Kadangi palūkanų dydžio ir skaičiavimo laikotarpio atsakovas neginčijo, todėl laiku neatsiskaičius su ieškove, teismas priteisia iš atsakovo 302,48 Eur palūkanų bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos. Atsakovas 2017 m. sausio 19 d. teismo posėdžio metu, procesinių prašymų stadijoje paprašė nutraukti bylą dėl ieškinio senaties. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą teisinį vartojimo rangos reglamentavimą bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas tarp šalių sudarytą statybos rangos sutartį laiko vartojimo rangos sutartimi, ir ginčo išsprendimui taiko vartojimo rangą reglamentuojančias nuostatas. Rangos darbams įstatymas numato garantiją. Garantijos terminai yra taikomi nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos ir per garantijos laiką galima pareikšti pretenziją (CK 6.666 straipsnis), o po pretenzijos pareiškimo pradedamas skaičiuoti CK 6.667 straipsnyje nustatytas vienerių metų terminas. Šiuo konkrečiu atveju darbai nebuvo atlikti ir atiduoti naudoti, kadangi daikto pagal paskirtį naudoti nebuvo galimybės, todėl teismas vertina, kad nei garantinis terminas, nei ieškinio senaties terminas šiuo atveju netaikomas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovas byloje sumokėjo 165,00 Eur žyminio mokesčio. Tačiau atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus, į tai, kad byla elektroninė, ieškovas byloje turėjo sumokėti 122,00 Eur žyminio mokesčio, todėl ieškovei grąžintina sumokėta per didelė žyminio mokesčio dalis – 43,00 Eur (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistina 122,00 Eur žyminio mokesčio.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3,00 Eur, todėl nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį dėl statybos darbų atlikimo.

Priteisti ieškovei J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 3724,05 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų dvidešimt keturių eurų 05 ct) skolą, 302,48 Eur (trijų šimtų dviejų eurų 48 ct) palūkanas, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-10-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 122,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio.

Grąžinti ieškovei J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 43,00 Eur (keturiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2016-10-06 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660 (mokėtojas advokatas A. K.).

Nutartį pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.