Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant vertėjai V. R., ieškovei G. K., jos atstovei advokatei Liucijai Bagačiovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovėms A. V., O. M. dėl išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovės atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, nors apie iškeltą bylą ir paskirtą teismo posėdį joms pranešta tinkamai (b. l. 42-45, 47-50, 63-65), todėl byla nagrinėtina joms nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė turi dvi dukteris: (duomenys neskelbtini) gimusią O. M. (b.l. 6), bei (duomenys neskelbtini) gimusią A. V. (b.l. 5). Kitų vaikų ieškovė neturi, yra išsituokusi (b.l. 7), buvęs sutuoktinis ir atsakovių tėvas yra miręs (b.l. 8). Ieškovė G. K. nuo 1998 m. yra neįgali (b.l. 16), neįgalumas jai nustatytas neterminuotai (b.l. 15), taip pat neterminuotai nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis (b.l. 23). Ieškovės gaunamas pajamas sudaro 643,56 Lt invalidumo/netekto darbingumo pensija (b.l. 27). Ieškovė nurodo, kad gaunamų pajamų neužtenka būtiniems poreikiams patenkinti, todėl prašo iš atsakovių priteisti po 200,00 Lt išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis.

Pažymėtina, kad vaikų ir tėvų tarpusavio prigimtiniai ryšiai sukuria atitinkamas teises ir pareigas. Viena tokių pareigų yra tarpusavio išlaikymo, grindžiama šeimos ryšių bei socialinės tarpusavio atsakomybės kategorija. Kasacinis teismas vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus klausimu yra pasisakęs, kad LR Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis ir CK 3.162 straipsnis įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, t. y. savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kai asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį, kurio yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams. Alimentinė prievolė yra asmeninio pobūdžio, o tai reiškia, kad asmenys yra individualiai atsakingi už išlaikymo teikimą bei negali prievolės perleisti kitiems asmenims. CK 3.205 straipsnis numato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-886/2003).

Pagal CK 3.205 straipsnio 1 dalį tėvams teisė reikalauti priteisti išlaikymą iš pilnamečių vaikų yra siejama su kelių juridinių faktų egzistavimu, t.y. pirma, išlaikymo reikalaujantys tėvai turi būti nedarbingi ir, antra, jų materialinė padėtis turi objektyviai neleisti jiems patenkinti savo poreikių. Todėl teismas spręsdamas klausimą, ar vieno iš tėvų pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą iš pilnamečio vaiko yra pagrįstas, privalo nustatyti CK 3.205 str. 1 d. nurodytus faktus, su kuriais sietinas tokio pobūdžio reikalavimų tenkinimas. Be to, teismas turi nustatyti, ar tėvas tinkamai atliko, nevengė tėvo pareigų vaikų atžvilgiu, po to, privalu įvertinti tiek tėvų, tiek vaikų šeiminę ir turtinę padėtį ir kitas byloje reikšmingas aplinkybes. Ir galiausiai būtina nustatyti, ar nėra pagrindo atleisti vaikus nuo prievolės išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus dėl to, kad pastarieji vengė atlikti savo pareigas vaikams.

Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 1998 m. neterminuotai yra nedarbinga dėl neįgalumo (b.l. 9-16), jai neterminuotai nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis (b.l. 23). Be to, ieškovė yra sulaukusi senatvės pensijinio amžiaus (b.l. 28), o tai reiškia, jog ji yra nedarbinga ir dėl savo amžiaus. Vertinant ieškovės materialinę padėtį bylos duomenimis matyti, kad jos gaunamas pajamas sudaro 643,56 Lt invalidumo/netekto darbingumo pensija (b.l. 27). Ieškovė iki 2012-04-27 asmeninės nuosavybės teise turėjo bei gyveno dviejų kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 51). Pastarąjį pardavusi ieškovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo vieno kambario bendrabučio tipo butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 24, 52-54). Už turimam būstui suteiktas namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros bei administravimo paslaugas, atliktus remonto darbus bei kitas komunalines paslaugas ieškovė palyginti su gaunamomis pajamomis turi ženklų įsiskolinimą, kuris 2014 m. kovo mėn. sudarė 2911,54 Lt (b.l. 55). Ieškovė serga įvairiomis smegenų kraujagyslių, nervų sistemos, širdies, akių ligomis (b.l. 17-22), dėl ko akivaizdu patiria papildomų išlaidų gydymui, sveikatos priežiūrai ir palaikymui. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių, teismas sprendžia, jog egzistuoja abi sąlygos, dėl kurių atsiranda būtinumas vaikams mokėti išlaikymą savo tėvams, t.y. ieškovė yra nedarbinga tiek dėl neįgalumo, tiek dėl senatvės amžiaus, jos materialinė padėtis yra sunki, ir ji jos pati pagerinti bei gauti papildomų lėšų poreikių patenkinimui neturi jokių galimybių, kadangi dėl amžiaus ir sveikatos būklės negali dirbti bei savo jėgomis užsidirbti, be to objektyviai nebegali gauti papildomų pajamų poreikių patenkinimui iš turimo turto, kadangi turėtą didesnį būstą pardavė, bei įsigijo mažesnį, vieno kambario bendrabučio tipo butą, kurio išlaikyti iš gaunamų pajamų taip pat nepajėgia, ir nebėra erdvės, kur būtų galima mažinti būsto plotą, jo tipą, dislokacijos vietą, ir taip gauti turto pardavimo pajamų. Vertinant atsakovių šeiminę ir turtinę padėtį (CK 3.205 str. 4 d.) pažymėtina, kad jos teismui duomenų apie turimą, turtą, gaunamas pajamas, turimus nepilnamečius vaikus nepateikė, atsakovės yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, jos abi gyvena užsienyje, kur visuotinai žinoma, jog pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, turi visas galimybes dirbti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo senstančiai, neįgaliai motinai, kuri jas užaugino, išlaikė ir rūpinosi; aplinkybių, kurios leistų atsakovėms nusišalinti nuo prievolės išlaikyti savo motiną byloje nenustatyta (CK 3.206 straipsnis). Pažymėtina, kad aplinkybę, jog išlaikymo reikalaujantys tėvai vengė vykdyti savo pareigas vaikams, turi įrodyti pilnametis vaikas (CPK 178 straipsnis). Be to, išaiškintina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką orientaciniu kriterijumi gali būti LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 1000,00 Lt. Tačiau bet kuriuo atveju priteisiamo išlaikymo dydis turi būti apskaičiuojamas taip, kad išlaikymą gaunančio asmens visų rūšių jo pajamų suma leistų užtikrinti to asmens oraus gyvenimo galimybę. Šiuo atveju ieškovės pajamos yra 643,56 Lt dydžio pensija, kuri logiška yra nepakankama save išlaikyti, todėl vienintelės ieškovės dukterys - atsakovės turi vykdyti prigimtinę prievolę ir materialiai paremti nedarbingą motiną. Atsižvelgiant į byloje aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei paminėtą teisinį reglamentavimą, į tai, kad atsakovė O. M. po bylos iškėlimo teisme pradėjo teikti motinai iš esmės jos prašomo dydžio išlaikymą (CPK 187 straipsnis) (b.l. 56, 68), konstatuotina, jog ieškovės ieškinys kaip pagrįstas tenkintinas, atsakovės, būdamos darbingo amžiaus, privalo būti finansiškai pajėgios skirti po 200,00 Lt materialinę paramą savo motinai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka nuo ieškinio padavimo dienos iki gyvos galvos (CK 3.200, 3.205, 3.208 straipsniai).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovių į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-10-16 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1574-13 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b.l. 29). Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, įvertinus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas pagal teismui pateiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos pažymą apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą, t.y. 820,00 Lt (b.l. 69), ieškovės atstovės parengtus procesinius dokumentus, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina 144,00 Lt žyminio mokesčio (200 Lt x 12 mėn. x 3 proc.) bei 820,00 Lt išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei G. K. iš kiekvienos atsakovės A. V. ir O. M. po 200,00 Lt išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2014-02-04) iki gyvos galvos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovių A. V. ir O. M. po 72,00 Lt žyminio mokesčio bei po 410,00 Lt išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.