Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant asmeniui kaltinamam nusikalstamos veikos padarymu F. R., jo atstovei advokatei Ramutei Veronikai Šalaviejūtei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

F. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, vedęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2016 m. vasario 1 d., apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) vykusio konflikto metu užpuolė A. I., griebė jai už drabužių, ištempė į lauką ir pargriovęs ant žemės spardė į kairę ranką ir abi kojas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

F. R. kaltinamas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2016 m. vasario 1 d., apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) konflikto metu užpuolė A. I., griebė jai už drabužių, ištempė į lauką ir pargriovęs ant žemės spardė į kairę ranką ir abi kojas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis F. R., sakė kad suprato kaltinimo esmę ir kaltinimo ribas, kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną, vasario 1 d., jokio fizinio smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo, tik rėkė, barėsi, tuomet buvo iškviesta policija. Nurodė, kad kitoje namo pusėje gyvena jo dukterėčia M. G.. Minėtą dieną pas ją atėjo A. I., jos kartu gėrė, triukšmavo, kartu buvo ir M. G. tėvas. F. R. juos perspėjo, kad netriukšmautų, nes aplink bėgiojo vaikai. Jis pradėjo bartis, rėkti, liepė A. I. išeiti. Nukentėjusiosios pradėjo rėkti. Vėliau dar atbėgo jo dukra su žmona. Buvo iškviesta policija dėl to, kad jis varo jas iš namų. F. R. nurodė, kad negalėjo sumušti nukentėjusiosios naktį, kaip tai pažymėta tarnybiniame pranešime, kadangi naktį jis miegojo. Vasario 1 d. apie 18.00 val. buvo atvažiavusi policija ir medicinos darbuotojai, tačiau nukentėjusioji nepranešė apie prieš ją naudotą smurtą, policija jo neišsivežė. Policiją atvažiavo kitą dieną, apie 15.00-15.20 val. ir tuomet išsivežė. Vasario 1 d. jis nebuvo išgėręs, išgėrė kitą dieną ryte, nes buvo susijaudinęs dėl to, kad vakare buvo atvažiavusi policija. Nukentėjusioji tiesiog ieško kaltu, todėl kaltina jį. Gal vakare jos ėjo prie kioskų ir pakeliui kažkur susimušė, o kaltę nori kažkam suversti.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. I. pasakojo, kad minėtą dieną ji atėjo į svečius pas M. G., adresu (duomenys neskelbtini). Jos gėrė alkoholį, kalbėjosi, tyliai buvo įjungtas televizorius, jokio triukšmo nebuvo. Tuomet atėjo F. R. ir paklausė „ką tu čia darai?“ ir liepė jai „eit iš ten“, varė ją ne pirmą kartą. Jai nesutikus išeiti, prasidėjo konfliktas, po konflikto F. R. išėjo, tačiau po pusvalandžio sugrįžo, griebė ją už plaukų, pradėjo mušti rankomis, ištempė į lauką, spardė kojomis, suplėšė jos striukę. Ji šaukė, kad M. G. kviestų policija. F. R. ją mušė tol, kol šiek tiek apsiramino, tada jis išėjo namo. Jai skaudėjo kai ją mušė. Visi aprašyti sužalojimai buvo padaryti šio įvykio metu. Atvykus policijai ir paklausus ar reikia pagalbos, M. G. atsakė, kad nereikia, kodėl ji taip pasakė nežino. Tą dieną jos toliau sėdėjo pas M. G., ji liko pas ją nakvoti. Kitą rytą vėl atėjo F. R. ir griebė ją už striukės. Vėl buvo iškviesta policija, tada greitoji ją pasiėmė iš policijos. Ji buvo sumušta, jai skaudėjo, F. R. prieš ją smurtavo pirmą kartą. Konfliktai kildavo dėl to, kad jis neleisdavo užeiti į kiemą, sakydamas, kad tai jo žemė. Pareiškimą parašė būdama policijoje, dėl to, kad ją F. R. sumušė. Greitąją iškvietė policija ir ją išvežė į ligoninę. Nebuvo taip, kad rašydama pareiškimą specialiai siekė atkeršyti F. R.. Dėl įvykio patytė finansinių išlaidų ir moralinę žalą. F. R. žmona nei karto nebuvo užėjusi. Ten nurodyta kaina už specialisto išvadą. Tris kartus mokėjo 11 eurų, 19 eurų ir 21 eurą už specialisto išvadą, pirko vaistus „Ketanovas“ nuo skausmo, dar pirko bintų. 1000 eurų neturtinė žala nurodė, todėl, kad namie daugiau kaip mėnesį nieko negalėjo daryti, buvo nedarbinga, tai pat patyrė pažeminimą.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja M. G. parodė, kad nukentėjusioji yra jos draugė, kaimynė. Vasario 1 d. ji atėjo apie 12.00 val. į svečius, sėdėjo virtuvėje, kalbėjosi, gėrė kavą ir alkoholį. Nurodė, kad kaltinamajam nepatinka kai kas nors ateina pas ją į svečius, dėl ko nežino, gal dėl to, kad garsiai kalba, groja muzika, jis ateina ir išvaro jos draugus. Vasario 1 d. F. R. atėjo vakare, pradėjo varyti iš namų A. I.. Įsiplieskė konfliktas. F. R. ją trenkė į sieną. Ji matė, kaip F. R. pradėjo stumdyti A. I., paėmė ją už striukės, išvarė ją į lauką, kas ten vyko nematė, matė, kad po to I. striukė buvo suplėšyta, kad I. verkė, jai su ranka kažkas buvo, taip pat matė, kad jis buvo nubrozdinęs A. I. šoną. Kai A. I. atėjo pas ją, ji buvo sveika, nubrozdinimų nebuvo, nesiskundė, kad buvo sumušta.

Policijai paskambino iš karto po muštinių, policija atvažiavo maždaug po 15 minučių. Policijai atvykus pasakė, kad F. R. visada ją užsipuola, neleidžia atsivesti draugų, pranešė, kad F. R. sumušė A. I.. Pareigūnai nurodė atvykti parašyti pareiškimą kitą dieną. A. I. liko pas ją nakvoti, kitą rytą vėl atėjo F. R., pradėjo fotografuoti, vėl prasidėjo konfliktas, buvo iškviesta policija, išsivežė A. I. ir F. R..

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja R. R. parodė, kad F. R. yra jos vyras, M. G. jos dukterėčia. Vasario 1 d. įvykio ji nematė. Tą vakarą negirdėjo jų triukšmo, jie sėdėjo tyliai, ramiai. Galbūt F. R. girdėjo triukšmą, o ji ne, todėl jis nuėjo jų apraminti. Nežino ar F. R. buvo nuėjęs pas M. G., nematė, kad būtų atvažiavusi policija. Mano, kad jos sutuoktinis nebūtų mušęs nukentėjusiosios. Kai pas M. G. būna triukšmas pas juos gerai girdisi. Tą dieną buvo labai tylu.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas M. G. parodė, kad F. R. yra jo uošvis, jie gyvena tame pačiame name. Vasario 1 d. įvykio nematė, kai policija jau buvo išvažiavusi jis su žmona kaip tik grįžo namo. Nurodė, kad kaimynė M. G. nuolat geria alkoholį, buvo kartą parašęs jos atžvilgiu pareiškimą policijai, ji buvo apspardžiusi jų namų duris, uošvio automobilį. Nemano, kad uošvis galėtų pakelti ranką prieš moterį. Namie konfliktų būna, tačiau be smurto ir agresijos. A. I. nuolat ateina pas M. G., gyvena kaimynystėje, jis nėra tuo patenkintas. Jis su žmona turi 2 vaikus, pas M. G. yra nuolat girtaujama, triukšmaujama.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. S. parodė, kad yra VPK mobilios kuopos vyr. patrulis. Parodė, kad prisimena geltoną namą adresu (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, atvykus, ten vyko išgertuvės, visi buvo neblaivūs. Kitame namo gale gyvena pilietis, kuris skundėsi triukšmu ir nuolatiniu girtavimu. Kai atvažiavo, jų niekas nepasitiko, patys užėjo pro vartus, matė išgertuves, buvo 3-4 žmonės. Asmenys nurodė, kad jie policijos nekvietė. Nuėjo į kitą namo butą, ten buvęs žmogus paaiškino, kad kaimynai nuolat geria, triukšmauja. Grįžo į butą, kuriame buvo girtaujama, išpylė likusį alkoholį, liepė skirstytis. Akivaizdžių smurto žymių nesimatė, dėl sumušimo nieks nesikreipė. Su A. I. bendravo. Atvažiavę apklausė tame name buvusius žmones, niekas nesiskundė, vizualiai sumušimo žymių nesimatė, todėl taip ir nurodėme. A. I. su jais bendravo. Atrodo, tuo metu A. I. nesiskundė, kad buvo sumušta.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas D. Š. parodė, kad yra VPK mobilios kuopos vyr. patrulis. Jis parodė, kad ten buvo daug žmonių. Atvykę pirmiausiai į namą įėjo iš kairės pusės, ten sutiko A. I., trys asmenys vartojo alkoholį. Kitoje namo pusėje sutiko F. R., kuris sėdėjo ant laiptų ir rūkė, nuo jo alkoholio kvapo nesijautė, gal ir buvo išgėręs porą alaus butelių. Iš pradžių A. I. teigė, kad ją sumušė, ji turi pretenzijų, tačiau vėliau medicininės pagalbos atsisakė. Ji nurodė, kad F. R. davė jai per galvą, bet smurto žymių nesimatė. Apžiūrėjo A. I. galvą, kur ji sakė, kad jai trenkė, bet sužalojimų nematėme. Jai buvo pasiūlyta kitą dieną atvykti į komisariatą ir parašyti pareiškimą. Jei A. I. būtų prašiusi suteikti jai medicininę pagalbą, F. R. jie būtų išsivežę į komisariatą.

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK rinktinės „Vytis“ vyr. patrulės A. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-02-02 patruliuojant, apie 14.00 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją nakties metu sumušė jos dėdė, o dabar atėjęs vėl grasina sumušti. Atvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko pranešėja M. G. ir paaiškino, kad F. R. grasina, stumdo ją ir jos draugę A. I.. A. I. nurodė, kad ją vakar (2016-02-01) sumušė minėtas F. R.. Nuo visų įvykio dalyvių sklido alkoholio kvapas, jie kalbėjo nerišliai. Tolimesniam įvykių aiškinimuisi A. I. ir F. R. pristatyti į 2 PK. A. I. dėl rankos ir kojos sužalojimų pristatyta į RVUL (b.l. 39)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 329/2016 (01) matyti, kad A. I. padarytos abiejų žastų, dešinės alkūnės srities, abiejų dilbių, dešinio riešo, abiejų plaštakų, dešinio klubo, dešinės blauzdos, kairio kelio srities poodinės kraujosruvos, dešinio kelio poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu būdu ir laiku (2016-02-01). Medicinos dokumentuose nurodytos kairės plaštakos I-o delnakaulio, kairės plaštakos I-o piršto galinio ir pamatinio pirštakaulių lūžių diagnozės, remiantis VTMT Vilniaus skyriaus gydytojo radiologo konsultacijos išvada, nepatvirtintos, todėl sužalojimais nevertinamos. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 4).

Iš A. I. pareiškimo, kuris parašytas 2016-02-02, matyti, kad 2016-02-01 apie 18 val. (duomenys neskelbtini), ją užpuolė kaimynas F. R., pradėjo ją muši kojomis. Dėl minėto įvykio kreipėsi į medikus. (b. l. 43)

Iš Policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad nurodyta informacijos gavimo data ir laikas 2016-02-01 18.20 val. Nurodytos aplinkybės, kad prieš 30 minučių draugės dėdė užpuolė ir sumušė, apspardė, bandė fiziškai išstumti iš namo. Pranešėja ir draugė galimai neblaivios, vyras pasišalino nežinoma linkme. GMP atsisakė. Pateikta papildoma informacija apie patikrinimą ir šioje skiltyje nurodyta, kad įvyko konfliktas tarp kaimynų, visi girti, pretenzijų neturi, sumuštu nėra (b. l. 37).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad nurodyta informacijos gavimo data ir laikas 2016-02-02 14.03 val. nurodytos aplinkybės, kad namuose pranešėją nakties metu sumušė jos dėdė, dabar atėjęs vėl grasina sumušti. Mažamečių nėra GMP nereikia. Papildomos informacijos apie patikrinimą skiltyje nurodyta, visus konflikto dalyvius pristato į 2 PK. Pranešėja neblaivi, sužalota ranka. Į 2PK vyksta GMP (b. l. 38).

Iš VPVPK vyriausiosios patrulės A. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), pranešėją nakties metu sumušė jos dėdė, dabar atėjęs vėl grasina sumušti. Atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėja M. G. ir paaiškino, kad atėjęs dėdė F. R. grasina, stumdo ją ir jos draugę A. I.. A. I. teigė, kad vakar (2016-02-01) ją sumušė F. R.. Nuo visų įvykio dalyvių sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Tolimesniam aiškinimuisi A. I. ir F. R. pristatyti į 2 KP. A. I. medikų brigada 0895 dėl rankos ir kojos sužalojimų išvežta į RVUL (b. l. 39)

Iš alkotesterio parodymu matyti, kad 2016-02-02 15.12 val. A. I. nustatytas 2,47 promilės girtumas (b. l. 40), o F. R. 2016-02-02 15.09 val. nustatytas 1,54 promilės girtumas (b. l. 41).

Iš paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo Nr. 9370, matyti, kad nurodyta traumos data 2016-02-01 apie 18 val. apžiūrėta A. I.. Būklė nurodyta patenkinama, įtariama kairės plaštakos I-o delnakaulio, kairės plaštakos I-o piršto galinio ir pamatinio pirštakaulių lūžiai. (b. l. 6)

Iš VAVPK Vilniaus m. 2 PK viešosios prevencijos skyriaus prevencijos poskyrio 2016-04-05 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, (pakartos tos pačios faktinės aplinkybės, kurios buvo nurodytos VPVPK vyriausiosios patrulės A. S. tarnybiniame pranešime, policijos registruojamų įvykių registre apie 2016-02-01 ir 2016-02-02 dienos įvykius, alkotesterio parodymuose, bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 329/2016 (01)), bei konstatuota, kad iš surinktos medžiagos matyti, kad formaliai gali būti įžvelgiama nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“ požymių, tačiau tokio pobūdžio nusikalstamos veikos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsniu, nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka.

Kaltinamojo F. R. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo F. R. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Pats kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigė ir apklausiamas teisme paaiškino, kad įvykio dieną jis buvo nuėjęs raminti girtaujančių asmenų į savo dukterėčios butą, sudrausmino jos griežtu tonu, tačiau smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo. Atvykę policijos pareigūnai jam pretenzijų neturėjo, kadangi A. I. apie jokius sužalojimus nepranešė. Nurodyti F. R. paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu paneigti kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Apklausta teisme nukentėjusioji A. I. paneigė kaltinamojo išdėstytas įvykio aplinkybes, nurodydama, kad jai 2016 m. vasario 1 d. svečiuojantis pas draugę M. G. vakare apie 18 val. atėjo aršiai nusiteikęs kaltinamasis, klausė ką ji čia veikia, vijo ją iš namų, po ko griebęs už plaukų, išsitempė į lauką, pargriovė ant žemės ir spardė kojomis. Nukentėjusios parodymus palaikė ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja M. G., kurios akivaizdoje prasidėjo žodinis konfliktas, vėlai F. R. pastūmė M. G., o A. I. pradėjo stumdyti ir paėmęs už striukės ją išstūmė į lauką. Konfliktas baigėsi nukentėjusiosios sumušimu. Liudytoja apklausta M. G. nurodė mačiusi kaip dėdė pradėjo stumdyti A. I. bei išsitempė ją į lauką, kas vyko lauke tiksliai nurodyti negalėjo, nes liko namuose, tačiau po muštynių matė A. I. verkiančią, jos drabužiai buvo suplėšyti ir purvini, ji skundėsi rankos skausmu, tada jai buvo akivaizdu, kad draugė patyrė smurtą. Tai kad nukentėjusioji A. I. iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnas nepranešė apie sužalojimus, dėl jų kreipėsi tik kitą dieną, nepaneigia fakto dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, kad įvykio dieną su drauge ir jos tėvu vartojo alkoholį, buvo neblaivi, todėl pareiškimą ketino rašyti kitą dieną, išsiblaiviusi. Kaltinamojo teiginiai, kad galbūt nukentėjusiąją naktį sumušė kas nors kitas, teismo atmestini ir vertintini kaip pasirinkta gynimosi taktika, kadangi tiek pati nukentėjusioji, tiek M. G. nurodė, kad nei tą patį vakarą, nei naktį niekur nebuvo išėjusios, išvykus policijos pareigūnams toliau buvo pas M. G. namuose, A. I. liko pas ją nakvoti. Kad nukentėjusioji buvo sumušta 2016 m. vasario 1 d. apie 18 val. patvirtina ir liudytojo D. Š. parodymai, kuris nurodė, kad A. I. pasakė, kad ją sumušė, F. R., ji turi pretenzijų, tačiau medicininės pagalbos atsisakė.

Kad nukentėjusioji buvo sumušta nurodytu laiku patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 329/2016 (01), kurioje nurodyta, kad A. I. padarytos abiejų žastų, dešinės alkūnės srities, abiejų dilbių, dešinio riešo, abiejų plaštakų, dešinio klubo, dešinės blauzdos, kairio kelio srities poodinės kraujosruvos, dešinio kelio poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu būdu ir laiku (2016-02-01). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai R. R. ir M. G. negalėjo patvirtinti, kad įvykio metu F. R. nenaudojo smurto prieš nukentėjusiąją, kadangi tuo metu jų namuose nebuvo. Remdamasis teismo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais, teismas konstatuoja, kad F. R. 2016 m. vasario 1 d., apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) konflikto metu užpuolė A. I., griebė jai už drabužių, ištempė į lauką ir pargriovęs ant žemės spardė į kairę ranką ir abi kojas, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl F. R. skirtinos bausmės

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teismas, skirdamas kaltinamajam F. R. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. F. R. anksčiau teistas nebuvo, artimųjų charakterizuojamas teigiamai, yra pensinio amžiaus, įvykio metu buvo blaivus. F. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl, teismo nuomone, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskyrus jam trumpesnį nei vidurkis laisvės apribojimo terminą nustatant įpareigojimus. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė už padarytą veiką atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamojo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

F. R. kardomoji priemonė nepaskirta, jam kardomosios priemonės neskirti.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji A. I. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti 64,08 eurus turtinės ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 str. 2 d. numato, kad suluošinus ar kitaip sužalojus fizinį asmenį už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl 64,08 eurų turtinės žalos atlyginimo už gydymo priemones teismas daro išvadą, kad reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymas (vaistinių kvitais) (b. l. 5) apie patirtus nuostolius, patirta žala susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, todėl prašoma suma priteistina iš kaltinamojo.

Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Specialistų nustatytas kūno sužalojimas, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai patvirtina, kad A. I. dėl įvykio sukeltų pasekmių savo sveikatai patyrė fizinį skausmą, įprasto gyvenimo būdo nepatogumus, diskomfortą dėl to. Dėl šios priežasties teismas pripažįsta, kad nukentėjusiosios pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau teismas spręsdamas patirtos neturtinės žalos dydžio klausimą atsižvelgia į F. R. veika sukeltas pasekmes nukentėjusiajai, kurios kvalifikuotos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltinamojo turtinę padėtį, pačios nukentėjusiosios elgesį įvykio metu. Tokiu būdu atsižvelgiant į nukentėjusiosios nurodytą neturtinės žalos turinį, kitas jau minėtas ir reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies priteisiant A. I. 100 eurų sumą.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos nagrinėjimui nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 ir 303 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

F. R., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Iš dalies patenkinti A. I. civilinį ieškinį ir iš F. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti A. I. 64,08 eurų turtinei žalai atlyginti.

Taip pat iš F. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti A. I.100 eurų patirtai neturinei žalai atlyginti.

F. R. priteistą A. I. turtinę ir neturtinę žalą turi sumokėti į jos nurodytą banko sąskaitą ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios, nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti Teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis Teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.