Kauno apylinkės teismo sprendimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Romaldas Šuliokas, teismo posėdyje rašytinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. S. ir N. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jonavos rajono apylinkės teisme 2016-02-18 priimtas pareiškėjos J. V. pareiškimas suinteresuotiems asmenims D. S. ir N. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2003 m. kovo 9 d. mirė A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimo AA Nr. 160475). Sutuoktuvių liudijimo kopija (I-?? No. 345227) nustatoma, kad pareiškėja yra A. V. sutuoktinė, o suinteresuoti asmenys D. S. ir N. P. (išrašas apie asmenis) yra mirusio A. V. dukros. Byloje esantis 2015-05-19 Jonavos rajono 3-iojo notaro biuro notaro Z. B. išduotas liudijimas patvirtina, kad po A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2003-03-09 mirties, paveldėjimo byla nepradėta, pareiškimų apie palikimo priėmimą negauta. Gyventojų registro tarnybos išrašu apie asmenį nustatyta, kad A. V. nuo 1974-03-01 iki mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatoma, kad šis butas įgytas pareiškėjos ir jos sutuoktinio A. V. santuokos metu pagal 1992-03-03 pirkimo-pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374. UAB „Jonavos paslaugos“ informacija nustatyta, kad abonentas, adresu (Duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2003-03-09 iki 2003-06-09, t.y. po A. V. mirties, buvo sumokėjęs komunalinius mokesčius už suteiktas paslaugas. Testamentų registro išrašu nustatyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo ar palikėjo palikimo atsisakymo faktų.

Taigi J. V. savo aktyviais faktiškais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio mirties, todėl laikytina, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ji priėmė palikimą, likusį po jo sutuoktinio A. V. mirties.

Suinteresuoti asmenys D. S. ir N. P. sutinka su pareiškėjos prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu (b.l. 29).

Remiantis LR CK 5.1 str. 1 d. paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t.y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (LR CK 5.3 str.).

LR CK 5.51 str. 1 d. nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, t.y. valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, suinteresuotų asmenų atsiliepimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja J. V. po sutuoktinio A. V., mirusio 2003-03-09, mirties, palikimą priėmė, pradėdama faktiškai valdyti jam nuosavybės teise priklausantį turtą, nes toliau naudojosi butu, rūpinosi turto saugumu, toliau nepertraukiamai gyveno minėtame bute, mokėjo visus su šiuo nekilnojamuoju turtu susijusius mokesčius, tai yra visu turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo, tvarkė, elgėsi kaip paveldėto turto savininkė. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 str. 2 p.), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2003 m. kovo 9 d., mirties, faktiškai pradėdama valdyti jam nuosavybės teise priklausantį turtą.

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, sukelsiantis teisines pasekmes, yra įrodytas, todėl nustatytinas (LR CPK 444 str. 8 p., 445 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2003 m. kovo 9 d., mirties, faktiškai pradėdama valdyti jam nuosavybės teise priklausantį turtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.