- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-26
- Bylos Nr.
- 1A-295-18-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladas Nikitinas (pirm.), Alvyra Ona Kvaraciejūtė, Virginija Švediene
- Nuteistasis
- V.L.
- Nukentėjusysis
- N.S.
- Advokatai
- Danguolė Mikalauskaitė
- Kategorijos
Pranešejas Vladas Nikitinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-295/2010 m.
Teiseja Irena Vapsviene Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1., 1.2.4.1., 2.4.7.
Vilnius, 2010 m. gegužes 26 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal pagal nuteistojo V.L. apeliacini skunda del Visagino miesto apylinkes teismo 2009 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V.L. nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. laisves atemimu 2 metams 4 menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.
Priteista iš V.L. Panevežio teritorinei ligoniu kasai prie LR SAM 4 591,00 Lt N.S. gydymo išlaidoms atlyginti, nukentejusiajam N.S. 382,89 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustate:
V.L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario 5 d., apie 16 val. 25 min., garaže Nr. 166, esanciame garažu bendrijoje „Motoras“, Visagine, tycia suduodamas nukentejusiajam N.S. ne mažiau kaip tris smugius rankomis i veida ir tuo padarydamas nukentejusiajam akiu voku kraujosruvas, muštines žaizdas dešinio žando ir smakro srityje, apatinio žandikaulio lužima kaireje puseje, galvos smegenu sumušima, kraujo išsiliejima po galvos smegenu dangalais, hematoma tarp kaulo ir kietojo galvos smegenu dangalo kaireje kaktineje dalyje, sunkiai sutrikde nukentejusiojo N.S. sveikata, nes padaryti sužalojimai sudare pavoju nukentejusiojo gyvybei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V.L. prašo pakeisti Visagino miesto apylinkes teismo nuosprendi del netinkamai pritaikyto baudžiamojo istatymo ir neteisingai paskirtos bausmes, perkvalifikuoti jo padaryta nusikalstama veika pagal LR BK 136 str. ir skirti bausme, nesusijusia su laisves atemimu.
Apeliantas teigia, jog teisminio nagrinejimo metu ištirti irodymai ir nustatytos faktines bylos aplinkybes neatitinka LR BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudeties, nes didelis susijaudinimas del neteisetu nukentejusiojo veiksmu eliminuoja tycine kaltes forma ir subjektyviosios puses sudetine dali – motyva. Taciau apylinkes teismas neivertino apibrežtos ir neapibrežtos tycios itakos padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui bei laiko faktoriaus tarp ižeidžiancio nukentejusiojo N.S. elgesio ir smugiu sudavimo jam momento.
V.L. nurodo, jog apylinkes teismas nustate, kad jis padare nusikaltima del didelio susijaudinimo, kuri nuleme neteiseti N.S. veiksmai, teismo pripažinti tik kaip kaltininko atsakomybe lengvinanti aplinkybe. Taciau butent šios aplinkybes ir sudaro LR BK 136 str. numatyta nusikaltimo sudeti, nes N.S., savo iniciatyva išsikvietes ji (V.L.) i garaža, budamas neblaivus, noredamas tokioje bukleje aiškintis tarpusavio santykius, ne tik ne viena karta pavartojo grasinimus susidoroti bei itin ižeidžiancius žodžius, bet ir pirmas smoge i veida po ranka pasitaikiusiu ant stalo gulejusiu veržliu raktu, prakirsdamas nosi. Nuteistojo teigimu, tokie nukentejusiojo veiksmai aptemde jam samone ir spontaniškai išprovokavo atsakomaja reakcija, todel gindamasis nuo N.S., kurio rankoje buvo veržliu raktas, galimai pakartotinio smugio, stipriai susijaudines sudave nukentejusiajam i veido sriti keleta smugiu, taciau del didelio susijaudinimo negali pasakyti, kiek tu smugiu buvo. Be to, laiko tarpas tarp nukentejusiojo ižeidžianciu žodžiu ir neteiseto veiksmo bei jo (V.L.) atsakomosios reakcijos buvo vos dalis sekundes. Apeliantas mano, kad tuo momentu jis veike budamas fiziologinio afekto busenoje, didžiai susijaudines, netiesiogine ir neapibrežta tycia, nes tokiu pasekmiu, kurios kilo N.S. sveikatai, nenorejo ir negalejo numatyti. Nuteistojo teigimu, del šiu priežasciu apylinkes teismas turejo pagrinda pripažinti jo nusikalstama veika privilegijuota, kvalifikuojant ja pagal LR BK 136 str., nes pagal teises teorija esant privilegijuotu ir kvalifikuotu nusikalstamu veiku požymiu konkurencijai, pranašumas suteikiamas privilegijuotai nusikalstamos veikos sudeciai.
V.L. teigia, kad jo išdestytas ivykio aplinkybes patvirtino ir liudytojai J.K., M.E., D.T., nukentejusiojo sesuo N.S., kurie mate, kad po ivykio garaže ir policijos komisariato patalpose jo (V.L.) nosis buvo prakirsta ir kraujavo. Tai neabejotinai irodo, kad N.S., budamas neblaivus, pirmas sudave smugi i nosi nurodytomis aplinkybemis.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis visiškai prisipažino padares jam inkriminuota nusikalstama veika pagal LR BK 135 str. 1 d., ir aiškina, kad pasitikedamas paskirtu advokatu, kuris teige, jog prisipažinus teismas tai vertins kaip atsakomybe lengvinancia aplinkybe ir sušvelnins bausme, taip ir padare (t.y. prisipažino). Taciau matydamas, kad jam neteikiama kvalifikuota teisine pagalba, V.L. teisminio nagrinejimo metu teigia pareiškes, kad del inkriminuoto nusikaltimo prisipažista iš dalies, nes jo veiksmus N.S. atžvilgiu išprovokavo itin ižeidžiantys žodžiai ir neteisetas poelgis, todel mano, kad ivykio kaltininkai yra abu. Nuteistasis nurodo, kad už savo poelgi atsipraše nukentejusiojo, pastarasis atsiprašyma prieme ir atsisake civilinio ieškinio dalies del 10 000 Lt atlyginimo bei nepareiške nuomones del bausmes skyrimo. V.L. manymu, tokie N.S. veiksmai rodo, kad jam taip pat kelia abejoniu veikos kvalifikacija pagal LR BK 135 str. 1 d.
Nuteistasis teigia, kad trejus metus gyvena su M.E., kuri niekur nedirba, savo atsitiktiniais uždarbiais išlaiko ja ir jos mažameti sunu, todel nesutinka su teismo išvada, jog legalaus pragyvenimo šaltinio neturejimas neigiamai apibudina jo asmenybe. Be to, atkreipia demesi, kad daugiau nei dvejus metus nera baustas už administracinius teises pažeidimus, yra neteistas. Tokiu budu atliekant paskirta laisves atemimo bausme šeima atsidurtu sunkioje padetyje, o neteisingos bausmes paskyrimas aiškiai prieštarautu teisingumo principui.
V.L. manymu, išdestytos aplinkybes rodo, kad jo padaryta veika kvalifikuotina pagal LR BK 136 str., o vadovaujantis LR BK 55 str., jam skirtina bausme, nesusijusi su laisves atemimu.
Teismo posedyje nuteistojo gyneja praše apeliacini skunda tenkinti.
Prokurore praše apeliacini skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyres byloje esancius irodymus, teisingai juos ivertino ir pagristai nuteistojo V.L. veiksmus kvalifikavo pagal LR BK 135 str. 1 d., t.y. kaip sunku sveikatos sutrikdyma, bei skyre teisinga bausme.
Nors apeliantas teigia, jog byloje nustatytos faktines aplinkybes neatitinka LR BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudeties, kadangi jis padare nusikaltima del didelio susijaudinimo, nulemto neteisetu nukentejusiojo N.S. veiksmu, budamas fiziologinio afekto busenoje, taciau kvalifikuoti V.L. veiksmus pagal LR BK 136 str., t.y. kaip sunku sveikatos sutrikdyma labai susijaudinus, nera pagrindo.
Pagal LR BK 136 str. atsako tas, kas sunkiai sužalojo žmogu staiga labai susijaudines del neteiseto ar itin ižeidžiancio ji ar jo artima asmeni nukentejusio asmens poelgio. Taigi, šiame baudžiamajame istatyme numatyta privilegijuota sunkaus sveikatos sutrikdymo sudetis, kai nusikalstamos veikos subjektyvioji puse pasireiškia specifine tiesiogines tycios forma – afektine tycia, t.y. kai veika padaroma staiga labai susijaudinus. Sunkus sveikatos sutrikdymas laikomas padarytu fiziologinio afekto busenoje ir kvalifikuojamas pagal LR BK 136 str. tik nustacius aplinkybiu, nurodytu minetame straipsnyje, visuma: 1) nukentejusiojo asmens neteisetas ar itin ižeidžiantis kaltininka ar jo artima asmeni poelgis, 2) staiga kiles kaltininko didelis susijaudinimas del tokiu nukentejusiojo veiksmu (afektines tycios buvimas), 3) kaltininko veiksmai yra nedelsiant ivykdytas atsakas i nukentejusiojo asmens neteiseta ar ižeidžianti poelgi.
Neteisetais asmens veiksmais laikomas bet koks prieš kaltininka ar jo artima asmeni nukreiptas priešingas teisei nukentejusiojo elgesys, kuris gali pasireikšti kesinimusi i asmens gyvybe, sveikata, turta, smugiu sudavimu, kankinimu, laisves atemimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurta, tyciojimusi, šantažu ir kitaip. Spresdamas, ar nukentejusiojo poelgis yra itin ižeidžiantis, teismas, atsižvelgdamas i bylos aplinkybes, vertina tai, kiek nukentejusiojo tyciniai veiksmai prieštarauja morales bei doroves principams, pažeidžia žmogaus garbe ir oruma ir kokia itaka tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualiu savybiu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155/2007). Baudžiamasis istatymas nenurodo konkretaus laiko, per kuri kaltininkas turi padaryti savo veiksmus, taciau kaltininko atsakas i neteiseta ar ižeidžianti poelgi turi sekti iš karto po nukentejusiojo veiksmu, nes fiziologinio afekto busena, kai asmuo jaucia dideli susijaudinima, tesiasi labai trumpa laika. Konkrecioje byloje tai, ar buvo kaltininkas didžiai susijaudines ir ar praejes tarp ižeidimo ir sunkaus kuno sužalojimo padarymo laiko tarpas turejo itakos kaltininko afektines tycios išnykimui, yra teisminio vertinimo dalykas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 1999 m. gegužes 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-275/1999). Jeigu tokio kaltininko atsako pasekme yra nukentejusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal LR BK 136 str.
Pirmosios instancijos teismo nustatytos V.L. padarytos veikos faktines aplinkybes rodo, kad nukentejusiajam N.S. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, taciau tai - vienintele aplinkybe, atitinkanti LR BK 136 str. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Jokiu kitu duomenu apie itin kritiška, be kitokios išeities situacija, i kuria pateko V.L. ir kuri sukele pastarajam afekto busena, byloje nera.
V.L. parode, kad nukentejusysis N.S. ateidaves pas ji i namus vadindavo visokiais negražiais žodžiais. Ivykio diena N.S., pakvietes ji (V.L.) ateiti ir pasišneketi i garaža, pradejo grasinti, kad bus blogai, reikalavo palikti sugyventine M.E. ir važiuoti iš Visagino i Salaka, vadino ivairiais negražiais žodžiais, be to, stvere automobilini rakta ir trenke. Nuteistasis aiškina, kad tuomet iš iniršio sudave nukentejusiajam ranka tris – keturis kartus, N.S. nugriuvo be samones. Nukritusio ant žemes nukentejusiojo nemuše.
Nukentejusysis N.S. teige, jog kas vyko garaže – nepamena, taciau nera tikimybes, kad jis pirmas pradejo muštynes. Aiškina, kad negalejo paskambinti V.L. ir pakviesti ji aiškintis santykiu, kadangi neturi pastarojo telefono.
Liudytoja N.S. (nukentejusiojo N.S. sesuo) parode, kad jai M.E. pasake, jog jai paskambines V.L. sake sumušes N.S.. Nuvažiavusi i garaža mate jame kraujo demes. Be to, po ivykio mate ir V.L., kurio nosis buvo sumušta, rankos – kruvinos.
Liudytoja M.E. paaiškino, kad nukentejusysis N.S. ateidavo i jos ir V.L. namus aplankyti savo sunaus, vartodavo necenzurinius žodžius, taciau apsieidavo be muštyniu. Ivykio diena jai paskambines V.L. pasake, jog garaže susimuše su N.S.. Mate, kad V.L. nosis buvo sumušta. Nuteistasis aiškino, kad N.S. pirmas jam trenke, todel ivyko muštynes.
Liudytojas J.K. teige, kad užejes i garaža pamate, jog nukentejusysis N.S. guli ant žemes, o šalia stovintis V.L. pyle ant nukentejusiojo vandeni. V.L. nosis buvo nubrozdinta. Kaip vyko muštynes, liudytojas nurode nemates.
Liudytojas O.A. parode, kad kartu su J.K. ateje i garaža pamate ant žemes gulinti kruvina žmogu, todel iškviete greitaja medicinos pagalba. Ant paties V.L. kraujo nemate.
Liudytojas D.T. teige, kad pagal iškvietima nuvykes i ivykio vieta pamate garaže be samones gulinti žmogu. Ten pat buves V.L. neatrode sumuštas ar kruvinas, pastarasis iš karto prisipažino, kad sumuše nukentejusiji, nes šis nemoka už garaža.
Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Utenos poskyrio 2009-04-08 specialisto išvadoje Nr. G 122 / 09(08) (b.l. 49) konstatuota, kad N.S. padaryti šie sužalojimai: akiu voku kraujosruvos, muštines žaizdos dešinio žando ir smakro srityje, apatinio žandikaulio lužimas kaireje, galvos smegenu sumušimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenu dangalais, hematoma tarp kaulo ir kietojo galvos smegenu dangalo kaktineje dalyje. Šie sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, bukais kietais daiktais, kontakto su kunu metu, galimai nurodytomis aplinkybemis ir laiku (2009-02-05). N.S. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas del galvos smegenu sumušimo, kraujo išsiliejimo po galvos smegenu dangalais, epidurines hematomos, nes tai sudaro pavoju gyvybei.
Tokiu budu iš byloje esanciu duomenu matyti, kad ivykio vietoje (garaže) smugiu sudavimo nukentejusiajam metu buvo tik V.L. ir N.S.; tiesioginiu ivykio liudytoju, kurie butu mate muštyniu eiga ir patvirtine nuteistojo parodymus, kad N.S. iš tiesu pirmas sudave smugi V.L., byloje nenustatyta. Be to, pažymetina, kad byloje nera duomenu apie kokius nors sužalojimus, padarytus V.L. konflikto su N.S. metu. Nukentejusysis konflikto eigos, jo dinamikos bei savo veiksmu neprisimena, o apie kivirco kilimo priežastis galima spresti iš paties V.L., liudytoju N.S., J.K., O.A., D.T. parodymu (t.y. kad nuteistasis sumuše nukentejusiji del garažo). Taigi, nukentejusiojo ir nuteistojo santykiai vertintini komplikuotais del isiskolinimo už garaža; tokie konfliktiški santykiai tesesi pakankamai ilga laika (nuteistasis su buvusia nukentejusiojo sugyventine M.E. gyvena kartu apie pora metu, augina N.S. ir M.E. sunu). Esant šioms aplinkybems kolegija mano, jog nors nukentejusiojo suduotas smugis nuteistajam automobiliniu raktu, keiksmažodžiai, nepadoriu žodžiu vartojimas ir išprovokavo nuteistojo pykti, taciau tai nesudaro pagrindo laikyti nuteistaji V.L. itin ižeidžianciais veiksmais, del kuriu jis atsidure kritineje, be jokios išeities situacijoje, sukelusioje jam ypatinga emocine busena su samones aptemimu, t.y. kad suduodamas N.S. keleta smugiu i gyvybei pavojinga kuno dali – galva, nuteistasis V.L. veike fiziologinio afekto busenoje.
Apelianto teiginiai, jog tam tikri nukentejusiojo N.S. veiksmai (prieme atsiprašyma, atsisake civilinio ieškinio dalies del neturtines žalos atlyginimo, nepareiške nuomones del bausmes skyrimo) taip pat rodo, kad nukentejusiajam kyla abejoniu del veikos kvalifikavimo pagal LR BK 135 str. 1 d., yra subjektyvi V.L. nuomone.
Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, darytina išvada, jog V.L. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d. Nenustacius fiziologinio afekto požymiu, nuteistojo veika kvalifikuoti pagal BK 136 str. nera pagrindo.
Iš bylos duomenu matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu V.L. visiškai pripažino savo kalte, teisminio nagrinejimo metu teige prisipažistantis iš dalies, taciau visumoje parodymu nekeite ir savo kaltes neneige. Taigi, nuteistasis padaryto nusikaltimo aplinkybes paaiškino savo noru, o ne verciamas byloje surinktu duomenu. Tokiu budu apylinkes teismo išvada, jog V.L. kaltu prisipažino visiškai ir tai laikytina jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe, nera iš esmes neteisinga.
Kolegija atkreipia demesi, kad apylinkes teismas, svarstydamas nuteistojo V.L. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu klausimus, pripažino V.L. atsakomybe lengvinancia aplinkybe tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta del susijaudinimo, kuri tam tikru laipsniu nuleme neteiseti nukentejusiojo veiksmai. Taciau parinkdamas šia aplinkybe atitinkancia baudžiamojo istatymo bendrosios dalies norma, apylinkes teismas remesi LR BK 59 str. 1 d. 6 p., kurioje itvirtinta atsakomybe lengvinanti aplinkybe, kai veikos padarymui itakos turejo provokuojantis ar rizikingas nukentejusio asmens elgesys. Tuo tarpu ta lengvinanti aplinkybe, jog veika padaryta del didelio susijaudinimo, kuri nuleme neteiseti nukentejusio asmens veiksmai, numatyta kitame šio straipsnio punkte. Šis neatitikimas nuosprendžio aprašomojoje dalyje vertintinas kaip rašymo klaida, neturinti itakos teismo sprendimo teisetumui ir pagristumui. Tokiu budu laikytina, kad V.L. atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažinta aplinkybe, numatyta LR BK 59 str. 1 d. 10 p.
Skirdamas bausme, pirmosios instancijos teismas LR BK 54 str. numatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide. V.L. padare viena tycini sunku nusikaltima. Jis anksciau neteistas, baustas administracine tvarka, niekur nedirba. Apylinkes teismas pripažino jo atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis tai, kad jis prisipažino padares nusikaltima ir nuoširdžiai gailisi, teisiamojo posedžio metu atsipraše nukentejusiojo, bei tai, kad veika padaryta del didelio susijaudinimo, kuri nuleme neteiseti nukentejusiojo N.S. veiksmai. Nuteistojo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta. Paskirtos laisves atemimo bausmes trukme yra žymiai mažesne, nei sankcijoje už padaryta nusikaltima numatytas šios bausmes vidurkis. Pažymetina, kad alternatyviu bausmiu mineta sankcija nenumato, skirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme nera salygu visumos, bausmes vykdymo atidejimas (LR BK 75 str. ) šiuo atveju taip pat negali buti taikomas. Taigi, paskirtoji bausme nera aiškiai per griežta, dar labiau ja švelninti del apelianto nurodytu šeiminiu aplinkybiu (atsitiktiniais uždarbiais išlaiko savo drauge ir jos mažameti sunu) taip pat nera pakankamo pagrindo.
Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisetas ir pagristas, ji keisti ar naikinti nera jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutare:
Atmesti nuteistojo V.L. apeliacini skunda.