- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Teismo sprendimas
- Data
- 2009-02-06
- Bylos Nr.
- I-803-171/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška (pirm.), Irena Paulauskienė (pran.), Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- E.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 8.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas), Irenos Paulauskienės (pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Mindaugui Kazlauskui ir atsakovės atstovei Inai Stepanovai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. (E. K.) skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Vilniaus AVMI) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 8–11) ir patikslintu skundu (b. l. 4–7), kuriuose prašo:
1. panaikinti atsakovės Vilniaus AVMI 2008-08-14 sprendimą Nr. (14.3)-46-21613;
2. įpareigoti atsakovę Vilniaus AVMI pakeisti areštą žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į areštą kiemo aikštelei, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus AVMI, vadovaudamasi LR mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 15 punktu, 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsniu, LR civilinio proceso kodeksu, siekdama užtikrinti mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių tinkamą ir savalaikį įvykdymą už 342 009,83 Lt sumą, areštavo pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Žemės sklypas).
Pareiškėjas pažymėjo, kad jo turtas buvo areštuotas, susidarius mokestinei nepriemokai, kuri buvo nustatyta 2008-03-04 VMI sprendimu. Dėl šių mokesčių vyksta ginčas.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2008-07-16 jis kreipėsi į atsakovę, prašydamas pakeisti turto arešto objektą, t. y. vietoje Žemės sklypo areštuoti kiemo aikštelę. Tokį prašymą pareiškėjas motyvavo tuo, kad areštas Žemės sklypui apriboja galimybę tęsti pradėtus projektavimo darbus, derinimo ir galimo statybos leidimo išdavimo procedūras. Atsakovė 2008-08-14 raštu informavo pareiškėją, kad nesutinka tenkinti jo prašymo.
Pareiškėjas su tokiu atsakovė sprendimu nesutinka, nes mano, kad jis yra teisiškai nepagrįstas, neteisingas ir pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (LR CPK 145 straipsnio 2 dalis), o atsakovė šiuo principu nesivadovavo.
Pareiškėjas nurodė, kad šiuo atveju turi būti vadovaujamasi LR CPK nuostatomis, nes LR mokesčių administravimo įstatyme nėra nustatyta teisė pakeisti laikinąją apsaugos priemonę, o LR CPK 146 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta teisė pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita.
Pareiškėjas paaiškino, kad jis pateikė visus oficialius dokumentus, kurie įrodo, kad prašomo pakeisti turto vertė yra lygi 785 000 Lt, t. y. siūlomo įkeisti turto vertė yra pakankama pakeisti areštuotą turtą ir užtikrinti tinkamą mokestinių prievolių įvykdymą.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad mokesčių administratorius turėjo atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį ir tikslą, kruopščiai ištirti faktines aplinkybes ir nustatyti, ar šios priemonės užtikrina mokestinių prievolių tinkamą įvykdymą, ar pagrįstai neriboja ir nevaržo dalyvaujančių byloje asmenų teisių, atitinka šalių interesų pusiausvyrą.
Pareiškėjas pažymėjo, kad mokesčių administratorius, atsisakydamas tenkinti jo prašymą ir reikalaudamas pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius mokesčių mokėtojo nurodytų faktinių aplinkybių egzistavimą, viršijo savo įgaliojimus ir vilkino spręsti klausimą.
Atsiliepimas
Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 23–26) nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jo prašymas pakeisti arešto objektą atsakovės sprendimu buvo atmestas. Atsakovė paaiškino, kad ji tik pasiūlė pareiškėjui pateikti papildomos informacijos.
Atsakovė paaiškino, kad ji, tam, kad užtikrintų pareiškėjo mokestinės nepriemokos pagal patikrinimo aktą, patvirtintą Vilniaus AVMI 2008-03-04 sprendimu Nr. (21.26)-256-60, išieškojimą, areštavo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį. 2008-01-30 išsiuntus pareiškėjui raštą Nr. (14.3)-46-3908, kuriuo buvo informuojama apie po patikrinimo akto nustatytos mokesčio nepriemokos įvykdymo užtikrinimui numatomo turto arešto taikymą, pareiškėjas atsakovei pateikė prašymą netaikyti jo atžvilgiu turto arešto ir pasiūlė atsakovės naudai antrine hipoteka įkeisti 3 703 m² ploto žemės sklypo dalį, esančią 52 523 m² ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovė informavo pareiškėją, kad sutinka, kad būtų įkeistas pareiškėjui priklausantis turtas. 2008-03-27 pareiškėjas pateikė pasiūlymą, kad jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso neįkeista automobilių stovėjimo aikštelė ir kiemo statiniai, taip pat pakartotinai nurodė, kad antrinei hipotekai gali pateikti 3 703 m² ploto žemės sklypo dalį, esančią 52 523 m² ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2008-04-22 raštu atsakovė informavo pareiškėją, kad neprieštarautų, kad tam, kad būtų užtikrintas mokestinės nepriemokos sumokėjimas, būtų įkeistas pirmine sutartine hipoteka žemės sklypas, ant kurio stovi kiemo aikštelė ir kiti statiniai, ir paprašė iki 2008-04-30 pateikti visus dokumentus, reikalingus hipotekai įforminti. Kadangi jis nustatytu terminu nepateikė prašomų dokumentų, reikalingų hipotekai įforminti, 2008-05-30 raštu buvo kviestas atvykti pasirašyti turto arešto akto, tačiau jį surašant nedalyvavo. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nepasinaudojo teise apskųsti turto arešto aktą, vadinasi, su juo sutiko.
Dėl pareiškėjo siūlomo aikštelės arešto vietoje Žemės sklypo arešto atsakovė nurodė, kad areštavus tik kitus statinius – kiemo aikštelę, mokestinės prievolės įvykdymas nebūtų tinkamai užtikrintas, kadangi kiemo aikštelė yra areštuoto žemės sklypo priklausinys, todėl atsakovei, norint patenkinti savo reikalavimus iš areštuoto turto, nurodytų statinių realizavimas būtų apsunkintas, nes pagal LR CK 6.394 straipsnio 2 dalį – pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti tvirtinama notaro. Atsakovė pažymėjo, kad ji turi teisę įvertinti areštuoto turto realizavimo galimybes, kad būtų tinkamai užtikrintas mokestinės prievolės įvykdymas.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad pareiškėjo argumentas, kad Žemės sklypui pritaikytas areštas apriboja ir apsunkina galimybę tęsti pradėtus sklypo projektavimo darbus ir galimo statybos leidimo išdavimo procedūras, yra nepagrįstas. Atsakovė pažymėjo, kad turto areštas – tai priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas, o visi kiti veiksmai su areštuotu sklypu, taip pat ir žemės sklypo projektavimo ar kiti veiksmai, nėra draudžiami.
Atsakovė taip pat nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi LR CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Jei areštą taiko už mokesčių administravimą atsakinga institucija, turi būti vadovaujamasi LR mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis ir LR CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis arešto vykdymą vykdymo procese. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad sutiko svarstyti pareiškėjo prašymą dėl arešto objekto pakeitimo, nors įstatymuose tokių reikalavimų atsakovei nenustatyta.
Atsakovė mano, kad pareiškėjo skundžiamas 2008-08-14 raštas yra informacinio pobūdžio, o ne individualus administracinis aktas ar administracinės procedūros sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad 2008-03-04 Vilniaus AVMI sprendimu Nr. (21.26)-256-60 (b. l. 27–33) patvirtino 2008-01-25 patikrinimo aktą Nr. 21.26-04-77-8 ir jame apskaičiuotus 186 245 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio (toliau – FAPM) ir 93 633 Lt FAPM delspinigių ir skyrė 55 7874 Lt FAPM baudą. 2008-06-28 Vilniaus AVMI surašė turto arešto aktą Nr. 14-28-31354 (b. l. 37–38), kuriuo areštavo 3703/52523 dalies 0,80 dalį pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėjas 2008-07-17 Vilniaus AVMI pateikė prašymą (b. l. 35–36) panaikinti Žemės sklypo areštą ir areštuoti kiemo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus AVMI, atsakydama į pareiškėjo 2008-07-17 raštą, 2008-08-14 rašte Nr. (14.3)-46-21613 (b. l. 34) paprašė pareiškėjo nurodyti institucijas, kurioms Inspekcijos turto arešto aktas apriboja pareiškėjo galimybę tęsti jo 2008-07-17 prašyme nurodytas procedūras. Šiame rašte atsakovė nurodė, kad, gavusi prašomą informaciją, spręs klausimą, ar duoti sutikimą vykdyti turto arešto objekto pakeitimo procedūras, ir dėl pareiškėjo prašymo panaikinti turto areštą.
Teismas nustatė, kad skundo dalykas yra atsakovės 2008-08-14 rašto Nr. (14.3)-46-21613 teisėtumas ir pagrįstumas.
Tam, kad atsirastų procesinės prielaidos šį raštą ginčyti teismine tvarka, būtina nustatyti, ar jis atitinka viešojo administravimo subjektų priimamų teisės aktų kriterijus.
LR administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. LR viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad individualus administracinis aktas – vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei.
Vilniaus AVMI 2008-08-14 raštu pareiškėjo paprašė informacijos apie tai, kokioms institucijoms turto arešto aktas apriboja jo galimybes tęsti 2008-07-17 prašyme nurodytas procedūras. Šiame rašte atsakovė nurodė pareiškėjui, kad, gavusi prašomą informaciją, spręs klausimą, ar duoti sutikimą vykdyti turto arešto objekto pakeitimo procedūras, ir dėl pareiškėjo prašymo panaikinti turto areštą. Kaip matyti iš rašto turinio, šis raštas jokių teisinių pasekmių (teisių ar pareigų) pareiškėjui nesukūrė, taigi jis negali būti laikytinas administraciniu aktu (sprendimu). Administracinių teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai ir imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės ir pareigos.
Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. LR administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai. Į šį sąrašą nepatenka pirmasis pareiškėjų reikalavimas. Administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl viešojo administravimo subjektų informacinio ar aiškinamojo pobūdžio dokumentų, adresuotų asmenims kaip atsakymų į jų paklausimus. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai ir imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, o ne aiškinama subjektui, kaip vienokiu ar kitokiu atveju taikyti teisės aktai.
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-1516-06, 2006 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-966/2006, 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-431/2007, 2008 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-998/2008) teismas daro išvadą, kad Vilniaus AVMI 2008-08-14 raštas Nr. (14.3)-46-21613 yra informacinio pobūdžio aktas ir jis nelaikytinas administraciniu aktu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinės bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Vilniaus AVMI 2008-08-14 raštą Nr. (14.3)-46-21613 nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121-04).
Antrajame skundo reikalavime pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovę Vilniaus AVMI pakeisti areštą žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į areštą kiemo aikštelei, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė 2008-08-14 raštu Nr. (14.3)-46-21613 nesutiko patenkinti pareiškėjo prašymo pakeisti areštuotą turtą kitu. Teismas nustatė, kad Vilniaus AVMI 2008-08-14 raštu jokio sprendimo pareiškėjo atžvilgiu nepriėmė ir jam jokių teisinių pasekmių (teisių ar pareigų) nesukūrė. Teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų priėmusi sprendimą atmesti pareiškėjo prašymą dėl turto arešto pakeitimo. Taigi teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovę Vilniaus AVMI pakeisti areštą žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į areštą kiemo aikštelei, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovę Vilniaus AVMI pakeisti areštą žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į areštą kiemo aikštelei, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
n usprendė
administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo E. K. (E. K.) reikalavimo panaikinti atsakovės Vilniaus AVMI 2008-08-14 sprendimą Nr. (14.3)-46-21613 nutraukti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.