- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-01-31
- Bylos Nr.
- 1-460-817/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-01898-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- P. U.
- Nukentėjusysis
- S. K.
- Kategorijos
nukentėjusiajai S. K.
viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, aukštesniojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. U. vengė išlaikyti vaiką, o būtent: jis, pagal 2003-11-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą priteisti iš P. U. išlaikymą E. U., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis 210 Lt periodinėmis išmokomis ir pagal 2009-11-17 Vilniaus mieto 1 apylinkės teismo sprendimą pakeisti išlaikymo dydį ir priteisti iš P. U. nepilnamečio E. U., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-08-05 iki jo pilnametystės, vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo sūnų – E. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantį su motina S. K. (duomenys neskelbtini), ir nuo 2008-11-01 iki 2012-10-24; nuo 2013-04-11 iki 2013-09-01 nemokėjo lėšų vaikui išlaikyti ir tokiu būdu piktybiškai vengė pareigos išlaikyti vaiką, dėl ko susidarė 15 619,23 Lt įsiskolinimas.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. U. visiškai pripažino padaręs minėtą nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis apie 2003-11-10 teismo sprendimą, kuriuo jo sūnui E. U. priteistas išlaikymas bei apie 2009-11-17 teismo sprendimą pakeisti išlaikymo dydį žinojo, tačiau kaltinime nurodytais periodais, t. y. nuo 2008-11-01 iki 2012-10-24 ir nuo 2013-04-11 iki 2013-09-01 nemokėjo lėšų vaikui išlaikyti, kadangi dirbo įmonėje, kuri buvo nuostolinga. Kuomet jis gavo kažkiek lėšų, šiek tiek pinigų pervedė sūnaus išlaikymui. Vėliau, kadangi įvyko keli persikraustymai, pasimetė nukentėjusiosios kontaktiniai duomenys, jis neturėjo ir pastarosios atsiskaitomosios sąskaitos numerio, todėl išlaikymo vaikui nebeteikė. Nukentėjusiosios jis pats neieškojo, nesidomėjo kur ji gyvena, iš antstolio jokių pranešimų dėl vaiko išlaikymo taip pat nebuvo gavęs. 2013 m. uždarė įmonę ir kaip bedarbis užsiregistravo darbo biržoje. Pragyvendavo iš atsitiktinių darbų. Šiuo metu niekur nedirba. Jis gyvena kaime su sugyventine, kuri gauna pašalpą už vaiką. Iš esmės pragyvena iš sugyventinės gaunamos pašalpos. Šiuo metu vaikui išlaikymo neteikia, tačiau, kiek galės pagal gaunamas pajamas teiks, kai tik gaus nukentėjusiosios atsiskaitomosios sąskaitos duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta surinktais įrodymais, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str.).
Apklaustas įtariamuoju P. U. parodė, kad savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažįsta pilnai ir paaiškino, kad su S. vedęs nebuvo, net neplanavo tuoktis. Vaiko jis nenorėjo, taip tiesiog išėjo. 2003 m. balandžio mėnesį gimė sūnus E.. Iki vaiko gimimo su S. buvo pažįstamas apie dvejus metus. Kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, gyveno kiekvienas už savo pinigus. Po vaiko gimimo kartu neapsigyveno ir netrukus jų santykiai nutrūko. Su vaiku taip pat nesimatė, nelankė jo ir nebendravo. Po išsiskyrimo su S. susitiko teisme 2003 m., kuomet vyko teismo posėdis dėl E. išlaikymo ir alimentų priteisimo. Teismo posėdyje dalyvavo, apie priimtą sprendimą žinojo. Jis teismo sprendimą vykdė ir teikė išlaikymą vaikui, po 210 Lt. Išmokos nebuvo kasmėnesinės, tačiau viską padengdavo kitais mėnesiais. 2009 m. įvyko dar vienas posėdis dėl E. išlaikymo, S. kreipėsi dėl alimentų padidinimo ir teismas jam priteisė mokėti po 400 Lt, kas mėnesį nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki jo pilnametystės. Teismo posėdyje dalyvavo, apie priimtą sprendimą žinojo. Po paskutinio teismo sprendimo yra sumokėjęs tik kelis kartus. 2009 m. žlugo jo įmonė, tapo sunki finansinė padėtis, tuo metu gyveno santuokoje ir turėjo vaiką, kurį taip pat reikėjo išlaikyti. 2010 m. iširo jo santuoka. Šiuo metu jis turi kitą moterį ir kartu turi vaiką. Šiuo metu gyvena iš pašalpos už vaiką. Jis pats nedirba, šiuo metu darbo biržoje nėra registruotas. Jis nevengia mokėti alimentų sūnui, tačiau šiuo metu tam neturi galimybių. Gyvena pas sugyventinę. Savo vardu jokio turto neturi, turėjo du automobilius, tačiau jie areštuoti antstolių. Prieš kelis metus matė savo sūnų, tuomet kai jis ėjo į pirmą klasę. Vaiko nelanko, prie vaiko auklėjimo neprisideda. Nei per šventes, nei per gimtadienius nesveikina (b. l. 142).
Apklaustas papildomai įtariamuoju P. U. parodė, kad 2009 metais jis buvo socialiai draustas, pagal Sodros duomenis jis dirbo, nuo 2004 m. užsiiminėjo individualia veikla, turėjo savo įmonę. Kai 2009 m. prasidėjo krizė jo įmonė veiklą vykdė, tačiau susikaupė skolos, įmonė užsiiminėjo apsaugos sistemomis. 2009 m. vasario ir balandžio mėnesiais jis sumokėjo vaikui priteistus pinigus, kadangi gavo 3000 Lt atlyginimą. Daugiau pinigų nėra sumokėjęs, kadangi pagal Sodros duomenis matyti, jog išmokos buvo menkos, todėl išlaikymo neteikė, nes atskaičiavus mokesčius į rankas pajamų negaudavo jokių. Nuo 2009 m. lapkričio mėnesio gerus metus gyveno pas savo tėvus. Niekur nedirbo, tik tvarkėsi savo įmonės reikalus. Tuo laikotarpiu, kai gyveno pas tėvus, jie jį išlaikė, kadangi abu dirbantys ir jų pajamos nėra menkos. Jie jį pamaitindavo, ten gyveno, už nieką mokėti nereikėjo. Savų pinigų turėjo tik tiek, kiek užsidirbdavo neoficialiai, dirbdamas atsitiktinius darbus. 2011 m. pavasarį pradėjo gyventi su savo drauge V. Š., kartu gyveno V. motinai išduotame socialiniame būste (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2012-09-04 jiems gimė dukra. Jiems gyvenant kartu V. dirbo parduotuvėje ,, (duomenys neskelbtini)“ kasininke-pardavėja, dirbo apie 10 mėnesių, gyveno iš V. atlyginimo ir jo atsitiktinių uždarbių, taip pat finansiškai jiems padėjo jo tėvai. Kuomet V. pastojo, ji išėjo iš darbo ir gaudavo socialines išmokas, iš kurių jie gyveno. Dar turėjo teikti materialinį išlaikymą ir kitam vaikui, kuris buvo jo santuokinis vaikas, santuoka truko nuo 2003 m. iki 2009 m. Nuo 2012-10-25 iki 2013-04-10 buvo registruotas darbo biržoje, tačiau jokių išmokų negaudavo. Šiuo metu su drauge ir vaiku persikraustė į (duomenys neskelbtini) miestelį, netoliese (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nedirba, gyvena iš pašalpos už vaiką, padeda jo tėvai, taip pat kažkiek užsidirba laikinais darbais kaime, sukapoja malkas, kasa bulves, rūšiuoja, kažkiek prisideda prie pašalpų (b. l. 143).
Nukentėjusioji S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su P. U. vedę nebuvo, kartu negyveno, jis tiesiog atvažiuodavo pas ją, dažnai nakvodavo. Bendro ūkio nevedė, gyveno kiekvienas už savus pinigus. Su P. draugavo apie trejus metus iki vaiko gimimo, E. gimė (duomenys neskelbtini), praėjus trims mėnesiams po vaiko gimimo P. nutraukė bendravimą su ja ir su jų vaiku. Tuo metu ji buvo likusi našlė, nes pirmasis vyras mirė, o ji turėjo jo pavardę, todėl jos su P. vaikas E. turi jos pirmojo vyro pavardę, kadangi P. atsisakė suteikti vaikui pavardę, bet tėvystę pripažino. Po to, kai P. ją paliko, jis labai greitai susituokė su kita moterimi. Kiek žino santuokoje susilaukė dukters. Ji bandė palaikyti ryšius su P., tačiau P. iniciatyvos nerodė, pirmą kartą P. atėjo aplankyti jų vaiko kai E. buvo penkeri metai. P. auginti vaiko nepadėjo, pinigų vaiko išlaikymui neteikė, pradžioje gal kelis kartus buvo nupirkęs vaikui sauskelnių, tačiau finansiškai pats geranoriškai jis vaikui išlaikymo neteikė. Pirmą kartą ji 2003 m., tikslios datos neprisimena, kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Teismas nustatė mokėti po 210 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki sūnaus pilnametystės. Teismo posėdyje P. dalyvavo, apie teismo sprendimą jis tikrai žinojo. Kelerius metus, po teismo sprendimo, kuomet P. dirbo, buvo pervedami pinigai iš jo darbovietės tiesiogiai. Ji tiksliai nežino ką P. veikia, ką jis dirba ir kokias pajamas turi, tačiau žino, kad dirba neoficialiai ir pajamų tikrai turi turėti. Kiek žino, jis gyvena pas tėvus. 2009 m. ji antrą kartą kreipėsi į teismą dėl alimentų padidinimo, kadangi pakilo minimalus pragyvenimo lygis, teismas nusprendė padidinti alimentus iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Šiame teismo posėdyje P. taip pat dalyvavo, apie teismo sprendimą jis tikrai žinojo ir neprieštaravo, sutiko mokėti po 400 Lt kas mėnesį, tačiau P. nė karto nėra sumokėjęs 400 Lt, nepadengė nei teismo išlaidų, nei nieko. Per paskutinį teismą P. matė paskutinį kartą. Telefonu su juo susiskambindavo, ji paklausdavo kada bus pinigai, o jis sakydavo, kad pinigų neturi, kad pačiam sunku. Nuolat P. klausdavo, gal jis nori su vaiku susitikti, tačiau P. atsakydavo, kad gerai, turės omenyje ir kai galės susitiks, tačiau taip nė karto su vaiku ir nesusitiko. Pats P. neieško jokio ryšio ir bendravimo su vaiku. Prie vaiko auklėjimo neprisideda. Nieko jam neperka, per gimimo dienas dovanų neperka, net nepaskambina pasveikinti vaiko žodžiu (b. l. 13-14).
Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-17 sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pakeistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003-11-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis, t. y. iš atsakovo P. U. nepilnamečio E. U., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteista po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomus, nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2009-08-05 iki vaiko pilnametystės (b. l. 17, 34-35).
Iš Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-07-28 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nustatyta, kad E. U., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2010-07-19 nutarta mokėti 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo už kiekvieną praėjusį mėnesį, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą (b. l. 7).
Iš antstolio G. P. 2013-06-03 pažymos nustatyta, kad skolininko P. U. įsiskolinimas 2013-05-31 yra 14 419.23 Lt (b. l. 37-38).
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-06-12 pranešimo Nr. (14.1.1) I-3966 dėl duomenų pateikimo, nustatyta P. U. dirbo nuo 2003-12-23 iki 2010-07-31 (b. l. 84-86).
Iš Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-06-05 rašto Nr. Sd-1591 nustatyta, kad P. U., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos darbo biržoje registruotas buvo nuo 2012-10-25 iki 2013-04-10. Šiuo laikotarpiu P. U. nedarbo socialinio draudimo išmoka nebuvo mokama. 2013-04-10 darbo paieška buvo nutraukta 2013-04-10 P. U. be pateisinamos priežasties, Darbo ieškančio asmens atmintinėje nurodytu laiku, neatvykus į susitikimą su teritorinės darbo biržos specialistu (b. l. 91).
Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtina kaltinamajam P. U. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo P. U. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 164 str., kadangi jis vengė išlaikyti vaiką.
Kaltinamojo P. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam P. U. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 137), baustas administracine tvarka (b. l. 133-136), VšĮ Respublikinėje Vilniaus Psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b. l. 147-149)), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis kaltinamajam P. U. gali būti pasiekta skiriant laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam P. U. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 164 str. ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. U. skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus laiką, susijusį su darbu, lankymusi gydymo įstaigose bei dirbti ar būti registruotam darbo biržoje.
Išaiškinti P. U., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
P. U. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamajam P. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.